- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1070-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03851-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Kategorijos
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1070-265/2016
2016 m. liepos 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. S., Swedbank, AB, dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Prašė stabdyti vykdymo ir turto realizavimo procesą, t. y. atšaukti varžytynes trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį pareiškėjas įsipareigotų žemės sklype, esančiame Duomenys neskelbiami, įregistruoti gyvenamąjį pastatą. Nurodė, kad nesutinka su nustatyta išvaržyti paskelbto pareiškėjui priklausančio turto – 6 arų žemės sklypo su nebaigtu statyti pastatu, esančiu adresu Duomenys neskelbiami verte ir nurodyta kaina, bei prašė antstolio atlikti pareiškėjui J. Z. priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę siekiant nustatyti, kokia turto rinkos kaina yra šiai dienai. Pažymėjo, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pareiškėjo nuomone, antstolio nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka šiai dienai realios padėties rinkoje, kadangi nekilnojamo turto kainos pastaraisiais metais yra ženkliai išaugusios. Nurodė, kad jam priklausančio turto pardavimo iš varžytynių antstolio nustatyta vertė yra per maža ir pažymėjo, jog areštuotame žemės sklype įteisinus pastatą žemės sklypo vertė ženkliai padidėtų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, jog pareiškėjo pateikti skelbimai nesaisto antstolio nustatant turto vertę remtis kituose pavyzdžiuose nustatytomis panašių sklypų kainomis; iš pateiktų skelbimų nuotraukų matyti, jog nurodyti, kaip pavyzdžiai, žemės sklypai įvertinti skirtingai pagal savo naudingumo koeficientą, kitas aplinkybes, kaip žemės sklype esančius žemės ūkio naudmenų plotus, jų balus, taip pat ar žemės sklype yra kitų pastatų, kurie galėtų atlikti konkrečias funkcijas. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto Registro duomenimis pareiškėjui priklausančiame žemės sklype nėra jokių duomenų apie įrašus dėl nebaigtų statybų, todėl pareiškėjo vykdomi darbai yra neteisėti ir tai nedidina žemės sklypo vertės. Nustatė, jog pranešime apie varžytynes bei 2016-03-10 patvarkyme dėl turto pardavimo iš varžytynių antstolio nurodyta parduodamo turto pradinė kaina – 4 560,00 Eur, atitinka 80 procentų nustatytos rinkos kainos, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertė nustatyta pagrįstai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - stabdyti visus vykdymo ir turto realizavimo procesus, susijusius su pareiškėjo turtu 2 mėnesių laikotarpiui (iki 2016-07-01), per kurį pareiškėjas įsipareigotų žemės sklype adresu Duomenys neskelbiami unikalus Nr. Duomenys neskelbiami, įregistruoti gyvenamąjį pastatą (sodo namą); įpareigoti antstolį A. S. perkainuoti žemės sklypą pagal dabartines rinkos kainas, į perkainavimą įtraukiant ir nebaigtos statybos namą. Nurodo, jog sodo pastatas, esantis pareiškėjo žemės sklype yra ir buvo statomas turint tam visus sutikimus bei leidimus, o tai paneigia antstolio išsakytą poziciją, kad pastatas yra nelegalios statybos ir kad yra niekur neįregistruotas. Iki šios dienos, nors ir pastatas nėra visiškai įregistruotas, tačiau, pareiškėjo nuomone, pastatas turėtų būti vertinamas ne kaip statybinės medžiagos, o kaip nebaigta statyba. Būtent dėl šių aplinkybių pareiškėjas ir buvo antstolio prašęs stabdyti vykdymo ir turto realizavimo procesą iki 2016-07-01, ir iki nurodytos dienos pareiškėjas įsipareigotų žemės sklype galutinai įregistruoti gyvenamąjį pastatą ne kaip nebaigtą statybą, o kaip sodo namą. Teigia, jog sodo namo registracija pareiškėjui priklausančiame sklype turėtų būti baigta iki 2016-05-30, nes šiuos darbus įsipareigojo baigti pareiškėjo pasamdyta įmonė UAB „Geosmart", kuri 2016-03-30 pareiškėjui įsipareigojo atlikti statinio kadastrinius matavimus. Pažymi, kad pareiškėjas nesiekia išvengti prievolės kreditoriui, kuriam iki šios dienos jau dalį suteikto kredito yra apmokėjęs, ir siekia kuo didesne apimtimi patenkinti prisiimtus įsipareigojimus. Kartu su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus – sutartį su UAB „Geosmart“, dokumentą liudijantį, kad minėto pastato statybai leidimas buvo gautas 2008-03-07 (anksčiau pareiškėjas antstoliui nepateikė šio dokumento, nes manė, kad suteiktas leidimas yra viešai matomas).
Antstolis su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo atskirajame skunde minimas pastatas (sodo namas) neegzistuoja de jure, t. y. jo nėra - 2012-08-02, 2013-02-28, 2013-04-26, 2013-09-16, 2013-12-23 VĮ „Registrų centras” pažymose, esančiose vykdomojoje byloje, nėra nurodyti jokie pastatai, esantys sklype, taip pat nėra nurodyti jokie juridiniai faktai, susiję su statybomis ant šio sklypo. Mano, kad nurodytas pastatas ne tik kad nedidina sklypo vertės, bet ją mažina, kadangi jis yra nelegalus ir už jo pašalinimą iš sklypo būsimas savininkas bus priverstas mokėti pinigines lėšas. Atkreipia dėmesį, jog nuo 2012-05-28, kai vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų pastatui įteisinti. Antstolis pažymėjo, jog atsižvelgdamas į 2015-10-07 nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko turto ekspertizės aktą Nr. LDC-51022, įkainojo parduotiną iš varžytynių turtą 5 700,00 Eur verte. 2015-10-26 patvarkymas Nr. Sl-378309 buvo perduotas skolininkui/pareiškėjui, tačiau pareiškėjas nepateikė antstoliui prieštaravimų dėl antstolio nustatytos parduotino turto kainos. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė skundą ir atskirąjį skundą tuo metu, kai teismas paskyrė skolininko turto kuratorių, o antstolis paskelbė apie turto pardavimą, todėl pareiškėjo veiksmus antstolis vertina kaip išieškojimo proceso vilkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeE. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).
Šiuo atveju pareiškėjas prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus – 2016-04-05 informacinę pažymą, pastato projektavimo darbų kopijas, 2016-03-30 Paslaugų teikimo sutarties Nr. GEO-16-OI3 kopiją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priklausančio varžytynėse parduodamo nekilnojamo turto vertės nustatymo, todėl prijungia pateiktus įrodymus prie bylos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirojo skundo argumentai, jog turtas parduodamas už mažesnę nei rinkos kainą, nepagrįsti. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolis, atsižvelgdamas į 2015-10-07 nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko turto ekspertizės aktą Nr. LDC-51022, įkainojo parduotiną iš varžytynių turtą 5 700,00 Eur verte. Klaipėdos rajono savivaldybės informacinės sistemos REGIA duomenimis vidutinės žemės sklypo, esančio Galinė g. 6, Derceklių k., Klaipėdos r. sav., 2016-01-01 pareiškėjui priklausančio turto vidutinės rinkos vertė yra 5 710,00 Eur. Pranešime apie varžytynes bei 2016-03-10 patvarkyme dėl turto pardavimo iš varžytynių antstolis nurodė parduodamo turto pradinę kainą – 4 560,00 Eur, kas atitinka 80 procentų nustatytos rinkos kainos. Ši kaina, kaip ir numatyta CPK 718 straipsnyje, pagrįstai sumažinta 20 proc. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo turtas pardavinėjamas mažesne kaina nei nustato įstatymai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo pateikti skelbimai nesaisto antstolio, nustatant turto vertę, remtis kituose pavyzdžiuose nustatytomis panašių sklypų kainomis, tuo labiau, kad iš pateiktų skelbimų nuotraukų matyti, jog minėti žemės sklypai yra individualūs, įvertinti skirtingai pagal savo naudingumo koeficientą ir kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir pareiškėjo argumentus dėl sklypo vertės padidėjimo įregistravus sklype esantį gyvenamąjį pastatą. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog sodo namo, esančio pareiškėjui priklausančiame sklype, registracija turi būti baigta iki 2016-05-30, prašo stabdyti vykdymo ir turto realizavimo procesą iki 2016-07-01. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš 2016-07-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjas per atskirajame skunde nurodytą terminą neįregistravo nuosavybės teisės į gyvenamąjį pastatą. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto Registro duomenimis pareiškėjui priklausančiame žemės sklype nėra jokių duomenų ir apie įrašus dėl nebaigtų statybų, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo vykdomi darbai yra neteisėti ir tai nedidina žemės sklypo vertės. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO bei vykdomosios bylos duomenimis pareiškėjas buvo pateikęs analogišką skundą dėl antstolio veiksmų dėl turto įkainojimo, skundą grįsdamas tais pačiais pagrindais dėl per mažos jam priklausančio turto rinkos vertės nustatymo. 2014-11-05 teismo nutartimi pareiškėjo skundas atmestas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad vykdomoji byla pradėta vykdyti 2012-05-28, buvo organizuota keletas varžytynių siekiant parduoti skolininkui priklausantį turtą, gyvenamasis pastatas, kaip buvo nurodyta atskirajame skunde, neįregistruotas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas savo veiksmais vilkina išieškojimo procesą.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.