Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui Tomui Lembučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ direktoriui, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. 2017 m. kovo 15 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB „E.“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. .y darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2016-12-15 apie 17.00 val. Raseinių r., Kryžkalnio k., leido dirbti V. Š. šios įmonės vairuotoju, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nsutatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. K. prisipažino padaręs pažeidimą, gailėjosi ir paaiškino, kad anksčiau leisdavo V. Š. neatlygintinai naudotis įmonei priklausančiu automobiliu savo prekėms išvežioti, o pritrūkus vairuotojų įdarbino jį, tačiau pats V. Š. nepageidavo oficialiai dirbti, aiškino, kad turi skolų antstoliams, todėl nebuvo oficialiai įdarbintas. V. Š. vairavo įmonei UAB „E.“ priklausančią transporto priemonę – mikroautobusą, vežė įmonės krovinius į Norvegiją, turėjo važtaraščius, CMR ir taip dirbo apie du mėnesius iki pažeidimo užfiksavimo, t. y. maždaug nuo 2016 m. spalio mėnesio. Už reisą buvo mokama 400 eurų. Gailisi padaręs pažeidimą ir prašo skirtą baudą leisti mokėti dalimis, po 100 Eur mėnesiui, prašo nuobaudos mokėjimo terminą išdėstyti 6-12 mėnesių priklausomai nuo teismo skirtos baudos dydžio.

Teismo posėdžio metu protokolą surašiusios institucijos atstovas T. Lembutis nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių L. K. padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje. Nuobauda skirtina pagal ATPK, kadangi naujame ANK už analogišką pažeidimą numatyta griežtesnė atsakomybė, prašė jam skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Byloje yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. paaiškinimas, jog pripažįsta padaręs pažeidimą, dėl to labai gailisi ir prašo skirti kuo mažesnę baudą (b. l. 3).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2017-01-10 apklaustas L. K. paaiškino, kad yra UAB „E.“ direktorius, jo vadovaujama įmonė užsiima krovinių pervežimu Europoje. Užsakymus iš klientų priima pats telefonu. 2016 m. gruodžio mėnesį paskambino vyras ir prašė nuvežti krovinį į Norvegiją, kažkur prie Bergeno, nurodė, kad krovinį reikės paimti iš Kauno. Tada V. K. patvirtino užsakymą, nurodė, kad 2016-12-15 su juo susisieks vairuotojas. Po to V. Š. išsiuntė SMS žinutę “Kaunas bergen 1 kubas 120 eur (duomenys neskelbtini)“. 2016-12-15 krovinį vežė V. Š., jam buvo paskirta vairuoti Iveco Daily. 2016-12-15 apie 8.00 val. V. Š. turėjo pasikrauti prekes Vilniuje ir toliau važiuoti į Kauną, iš Kauno – pro Kryžkalnį link Plungės, į Latviją ir iš Ventspilio keltu turėjo vykti į Švediją, pasiekęs Oslą V. Š. turėjo važiuoti 16 keliu į Bergeną (b. l. 7-8).

2017-03-15 paaiškinime L. K. nurodė, kad V. Š. jo įmonėje dirbo apie 3,5 metų, ir L. K. priklausančiu transportu veždavo savo prekes, o įmonei dirbo 2,5 mėnesio, V. Š. buvo siūloma oficialiai įsidarbinti, tačiau jis atsisakė aiškindamas, jog turi skolų antstoliams. 2016-12-15 jis buvo sulaikytas Kryžkalnyje policijos. V. Š. įdarbintas įmonėje „E.“ nuo 2017-01-11. Laikotarpiu nuo 2016-12-15 iki 2017-01-11 įmonėje visi atostogavo ir niekas nedirbo (b. l. 12).

2017-03-01 paaiškinime V. Š. nurodė, kad darbo sutarti su UAB „E.“ sudarė 2017 m. sausio viduryje. Iki įsidarbinimo su UAB „E.“ transportu maždaug du metus važiuodavo į Norvegiją ir veždavo savo medienos gaminius, tuo pačiu nuveždavo ir įmonės siuntas. Su direktoriumi L. K. buvo susitarę, kad už siuntų nuvežimą atlygio neims, o direktoriui nemokės nuomos už naudojamą transportą (b. l. 11).

Byloje yra 2017 m. kovo 15 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA0959-0324, kuriame užfiksuota, kad 2017-02-20 VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje iš Tauragės AVPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus gauta medžiaga apie tai, kad 2016-12-15 apie 17.00 val. Raseinių r., Kryžkalnio k. policijos pareigūnų buvo sulaikytas V. Š., kuris su UAB „E.“ priklausančiu mikroautobusu „Iveco Daily“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno krovinius į Norvegiją. V. Š. UAB „E.“ nebuvo įdarbintas. Pagal VSDFV duomenis V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) UAB „E.“ įdarbintas nuo 2017- 01-11. UAB „E.“ direktorius L. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-01-10 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad V. Š. įmonėje vairuotoju dirba apie tris su puse metų, jo oficialiai nėra įdarbinęs. 2016-12-15 V. Š. su UAB „E.“ mikroautobusu „Iveco Daily“ gabeno krovinius iš Lietuvos į Norvegiją. V. Š. raštu paaiškino, kad kaip UAB „E.“ vairuotojas siuntas pradėjo vežti maždaug nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Visus nurodymus gaudavo iš direktoriaus L. K.. 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais atlyginimą mokėjo už nuvažiuotus reisus. Tokiu būdu L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnį. (b. l. 4).

Duomenų apie draudėją SODROS DB išrašu nustatyta, kad V. Š. įmonėje UAB „E.“ dirba nuo 2017-01-11 (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad L. K. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti nelegalaus darbo požymiai: 1) nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, kuris numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str.); darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą); darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad UAB „E.“ direktorius L. K. leido V. Š. dirbti nelegalų darbą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „E.“ direktorius L. K. pripažino, jog leido dirbti V. Š. nesudaręs su juo darbo sutarties, pažymėjo, kad V. Š. dirbo vairuoju apie du mėnesius, t. y. nuo 2016 m. spalio mėnesio. Už reisus V. Š. buvo mokamas atlyginimas. Iki tol, jie buvo susitarę, jog V. Š. savo prekių vežimui naudos UAB „E.“ transportą ir nemokės nuomos, tačiau tuo pačiu veš ir įmonės krovinius. Taigi analizuojant byloje esančius duomenis darytina išvadą, kad UAB „E.“ direktorių ir V. Š. faktiškai siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių, kas sąlygoja ir atitinkamą tokių santykių įforminimą bei įregistravimą.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau ANK). L. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, jo padarymo metu protokole kvalifikuotas pagal ATPK (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449), atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ANK PĮĮTĮ), patvirtintos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos Vadovaujantis ANK PĮĮTĮ 3 straipsnio 8 d., ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežtesnė nuobauda, todėl pagal ANK neperkvalifikuojama. L. K. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuoti pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 41³ straipsnio 1 dalį. Už padarytą administracinį teisės pažeidimą L. K. skirtina administracinė nuobauda.

L. K. padarė vieną administracinį teisės pažeidimą darbo srityje. L. K. leido dirbti be darbo sutarties vienam darbuotojui. Anksčiau L. K. kartą baustas administracine tvarka. L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis ATPK 20 straipsniu, 30 straipsniu ir 302 straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai L. K. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus minimalią, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. prašo išdėstyti teismo skirto baudos mokėjimą 6-12 mėnesių. Prašymą motyvavo tuo, jog gauna apie 341,45 Eur – 421,50 Eur dydžio darbo užmokestį, pateikė tai patvirtinančius duomenis – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K. prašė leisti mokėti skirtą baudą kas mėnesį po 100 Eur, pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė duomenis apie savo materialinę padėtį, prašė išdėstyti skirtos baudos mokėjimą dalimis, institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas neprieštaravo baudos išdėstymui, todėl L. K. prašymas tenkintinas, L. K. skirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 9 mėnesiams, aštuonis mėnesius mokant po 100 Eur baudos, paskutinį mėnesį sumokant 68 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

L. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

L. K. skirtos baudos mokėjimą išdėstyti 9 mėnesiams, nustatant jog 8 mėnesius mokėtina po 100 Eur įmoką, paskutinį mėnesį sumokant 68 Eur.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 15052050927 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.