Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-06-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-116-995/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
e2YT-116-995/2016
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00057-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Pareiškėjas
D. J.
Suinteresuotas asmuo
J. J., L. V., A. N., VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-116-995/2016Proceso Nr. 2-38-3-00057-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1; 3.4.4.2 (S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASsPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei L. L.,dalyvaujant pareiškėjos D. J. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,suinteresuotiems asmenims J. J., L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J., atstovaujamos atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės, pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., A. N., L. V., VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė P. J., mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai viešame registre.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Šiuo atveju pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą, notarė atsisakė išduoti ai paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą yra priėmusi faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą neprieštaravo prašymui, paliko spręsti teismui, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjos atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis P. J., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) Mirusiojo P. J. palikimą mirties dieną sudarė: ½ dalis buto (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ½ dalis pagalbinio ūkio pastatų (malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) P. J. savo palikimui testamento nebuvo sudaręs. Notarų biure P. J. turto paveldėjimo byla nėra užvesta. Po sutuoktinio mirties pareiškėja nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą, bet sutuoktinio P. J. palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties likusį jo turtą ji valdo ir laiko savo turto savininke. Mirus sutuoktiniui, ji pavedė savo dukrai L. V. leisti sodyboje laikinai apsigyventi M .mokėjo mokesčius, susijusius su buto eksploatavimu.

Suinteresuoti asmenys J. J. ir L. V. neprieštaravo pareiškėjos D. J. pareiškimui. Paaiškino, jog yra pareiškėjos dukros. Mama D. J. po sutuoktinio mirties prižiūrėjo butą ir prie jo buvusius pastatus, jais nemokamai leido naudotis M..

Liudytojai G. M. ir L. M., kurie yra pareiškėjos kaimynai, paaiškino, kad po P. J. mirties D. J. leidimu naudojosi ūkiniais pastatais, juos prižiūrėjo.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas iš pareiškimo ir jo priedų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis P. J.. M. P. J. ir pareiškėjos santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) , santuoka nenutraukta, mirusysis turi tris pilnamečius vaikus: dukrą J. J., dukrą A. N., dukrą L. V.. Po P. J. mirties liko palikimas, t. y. nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ½ dalis pagalbinio ūkio pastatų (malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) . Mirusysis testamento nepaliko. Dėl mirusiojo P. J. turto paveldėjimo Skuodo rajono notarų biure paveldėjimo byla taip pat neužvesta. 2016-01-13 notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl P. J. turto paveldėjimo, nes pareiškimas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalimi įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius. CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Mirusiojo dukros J. J., A. J. ir L. V. nepriima mirusiojo palikimo. Nustačius, kad nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių priimant mirusiojo P. J. palikimą, jo sutuoktinė, pareiškėja D. J. priėmė mirusiojo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai, pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėja D. J. priėmė mirusiojo P. J. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 296, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Railienė