Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie T. P. paskirtos bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės likusi dalis (2 dienos laisvės atėmimo) ir paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) mėnesių 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. spalio 28 d.

T. P. paskirtos kardomosios priemonės (asmens dokumentų paėmimas ir periodinė registracija policijos įstaigoje nuo 2025 m. lapkričio 3 d.) pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, suėmimo terminą nustatant iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis - psichotropinėmis medžiagomis, o būtent: 2025 m. liepos 5 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo popieriaus paketėlį su viduje esančiais 0,0512 g 3 vnt. popieriaus lapelių, kuriuose yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-ADB (metil(S)-2-(1-(5-fluorpentil)-1H-indazol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato), kurių grynasis kiekis yra 0,0059 g gryno sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-ADB, tačiau 2025 m. liepos 5 d., apie 15.31 val., buvo sulaikytas Marijampolės kalėjimo pareigūnų, kurie kratos metu popieriaus paketėlį su viduje esančiais 0,0512 g 3 vnt. popieriaus lapelių, kuriuose yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-ADB(metil(S)-2-(1-(5-fluorpentil)-1H-indazol-3-karboksamido) 3,3 dimetilbutanoato), kurių grynasis kiekis yra 0,0059 g gryno sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-ADB, surado ir paėmė. Veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad buvo padarytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas. Kaltinamasis anksčiau teistas 13 kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Įvertinus kaltinamąjį ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimą, nustatant trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkio laikotarpį. Teismas nenustatė galimybių paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Į nuteistojo nurodytas šeimynines aplinkybes bei jam artimo asmens sunkią ligą, teismas atsižvelgė parinkdamas skiriamos bausmės dydį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama T. P. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

8. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. P., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

10. Skundžiamu nuosprendžiu T. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, tai yra nesunkus nusikaltimas (didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo). Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių. Taigi už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių iki 2 metų.

11. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad T. P. 13 kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes (tiek atviras, tiek labai didelės vertės), turto sunaikinimą ar sugadinimą, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir kt.). Visi šie teistumai parodo, kad T. P. nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnės patirties.

12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad T. P. iki nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2025 m. liepos 5 d., buvo 8 kartus baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus, transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, transporto priemonių vairavimą neblaiviam, svetimo turto pasisavinimą, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, naudojimosi saugos diržais pažeidimą, specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga ir kt.). Informacijos apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės rodo neigiamą T. P. požiūrį į įstatymais reglamentuotas elgesio normas.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog T. P. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Byloje yra duomenys apie įrašymą į priklausomybės ligų gydymo įskaitą – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo.

14. Apeliacinio skundo argumentai dėl šeimos nario sveikatos būklės bei tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nepateisina jo padarytos nusikalstamos veikos ir nešvelnina baudžiamosios atsakomybės. Apelianto asmenybė ir pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o darydamas nusikalstamą veiką nuteistasis buvo absoliučiai abejingas kilsiančioms pasekmėms.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam anksčiau buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės (bauda, areštas), tačiau tai jokios įtakos jam nepadarė. Naują nusikalstamą veiką T. P. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios pabaiga turėjo būti 2025 m. spalio 30 d.). Be to, nuteistajam anksčiau net 8 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesilaikė paskirtų įpareigojimų ir bausmės vykdymo atidėjimai buvo panaikinti.

16. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

17. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kai gali būti skiriama iki 2 metų laisvės atėmimo), kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu paskirdamas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

19. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendį, teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos. Teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmes sudėjo visiško sudėjimo būdu, t. y. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės likusią dalį (2 dienas) ir paskyrė T. P. galutinę subendrintą 4 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pridėjo tik dvi dienas likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, todėl atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taikyti kitokį bausmių bendrinimo būdą – ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimą, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo T. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.