Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-881/2011

Teisėjas Olegas Šibkovas Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00888-2011-5

2011 m. rugsėjo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), 15 kartų teistas, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės, o būtent: 2011-05-29, apie 14.40 val., viešoje vietoje - transporto stotelėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios A. Z. rankinės, kabėjusios ant pečių, pagrobė piniginę 10 Lt vertės, kurioje buvo 600 Lt grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė, išduota jos vardu, 30 Lt vertės, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota jos vardu, 60 Lt vertės, „SEB“ banko mokėjimo kortelė išduota A. Z. vardu, 60 Lt vertės, dvi nuolaidų kortelės, kiekvienos vertė po 5 Lt, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajai A. Z. priklausantį turtą bendros 770 Lt vertės.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo A. P. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 278 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pripažino A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas A. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikos tikslus ir motyvus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmenybę. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. P. tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą, iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas 15 kartų, tame tarpe už analogiškomis aplinkybėmis padarytus nusikaltimus, atliko laisvės atėmimo bausmę, iš pataisos namų buvo paleistas 2011-03-25 ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės rodo, kad A. P. anksčiau taikytos bausmės nepadarė teigiamo poveikio jo elgesiui ir nepasiekė keliamų tikslų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismas A. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. paskyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką būdamas anksčiau 15 kartų teistas, tame tarpe už analogiškus nusikaltimus, kas akivaizdžiai rodo, jog jis ir toliau linkęs daryti nusikalstamas veikas, iš savo ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė.

Lietuvos Respublikos BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas papratai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl nurodytų priežasčių kolegija daro išvadą, kad byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis yra recidyvistas, todėl jis negali būti pataisytas ir perauklėtas kitaip, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Nors nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė neplanavęs, visiškai prisipažino ir gailisi, žala nepadaryta, teismas atsižvelgė tik į jo asmenybę ir jo teistumus. Kolegija nelaiko pagrįstais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad nuteitasis neturėjo išankstinio sumanymo pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą iš jos rankinės, o toks sumanymas, nuteistojo teigimu, atsirado tuomet, kai jis pamatė prasegtą nukentėjusiosios rankinę, nekeičia nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, o tuo pačiu ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Tai, kad nukentėjusiajai nepadaryta žala, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos ir taip pakankamai švelnios bausmės.

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. P. laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau 15 kartų teistas. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad apylinkės teismas atsižvelgė tik į jo asmenybę ir ankstesnius teistumus, nelaikytini pagrįstais, kadangi apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į aplinkybių visumą: tiek į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikos tikslus ir motyvus, tiek į kaltinamojo asmenybę.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. P. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, švelninti nuteistajam A. P. bausmę jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.