- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- I-4771-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00736-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 21–26) ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Pataisos įstaigoje, kuri laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2018-03-09 neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, buvo nuolat pažeidinėjamos pareiškėjo teisės. Per minėtą laikotarpį Pataisos įstaiga ir pareigūnai ignoravo pareiškėją, iš jo tyčiojosi, neatsižvelgė į jo prašymus, ignoruodavo jo teikiamus skundus, naudodami psichologinį smurtą, versdavo pareiškėją atsiimti parašytus skundus. Laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2018-03-09 pareiškėjas yra parašęs daug prašymų ir skundų Pataisos įstaigai, tačiau sulaukęs pareigūnų E. L., T. R., A. B., G. J. psichologinio spaudimo ir grasinimų, minėtus skundus atsiimdavo. Vėliau administracija parašydavo raštus, kuriuose buvo nurodoma, kad pokalbio metu pareiškėjui įstaigos administracija suteikė informaciją žodžiu apie minimus klausimus ir kad pareiškėjas įteikė prašymą skundo raštiškai nenagrinėti (šias aplinkybes patvirtina Pravieniškių pataisos namų raštai – 2018-03-01 Nr. 7-647, 2018-03-07 Nr. 7-668, 2018-03-07 Nr. 7-689). Pažymėtina, kad pareiškėjas įteikdavo prašymus skundų raštiškai nenagrinėti tik po patirto psichologinio spaudimo, kurį nuolat darė nurodyti pareigūnai. 2019 m. kovo mėnesį pareiškėjas patyręs pareigūnų psichologinį smurtą, atsiėmė administracijai rašytus skundus ir prašymus (2018-02-26 (reg. Nr. 72 (1-2) 214) prašymas dėl imuniteto; 2018-02-25 (reg. Nr. 72 (1-2) 187) pažyma dėl savęs žalojimo; 2018-02-26 (reg. Nr .72 (1-2) -213) pažyma dėl 1 ir 7 būrio; 2018-03-01 (reg. Nr. 72 (1-2)-237) prašymas dėl dokumentų įdėjimo į bylą; 2018-02-20 (reg. Nr. 72 (1-2) -199) prašymas; 2018-02-19 (reg. Nr. 72 (1-2)-198 prašymas; 2018-02-19 (reg. Nr. 72 (1-2) -189) prašymas dėl vaizdo konferencijos; 2018-02-14 (reg. Nr. 72 (1-2)-173) prašymas dėl internetinės prieigos ir bylų; 2018-02-19 (reg. Nr. 72 (1-2)-190) pašymas dėl kamerų; 2018-02-12 (reg. Nr. 71(21) 227) prašymas; 2018-02-05 (reg. Nr.72(7) 149) skundas; 2018-02-12 (reg. Nr. 71 (21) 229) skundas). Pareiškėjas nuolat patirdavo pareigūnų ir administracijos neteisėtą elgesį jo atžvilgiu, dėl to, kad jis reiškė skundus ir prašymus, buvo kerštaujama ir nepagrįstai skiriamos nuobaudos. Pareiškėjas sistemingai buvo laikomas vienas kamerų tipo patalpoje ir tokiu būdu administracija jį bandė paveikti psichologiškai. Pareiškėjas matydamas, kad į jo prašymus ir skundus nėra reaguojama bandė atkreipti administracijos ir pareigūnų dėmesį net save žalojant (2018-01-18 kamerų tipo patalpoje Nr. 10, susižalojo, susipjaustė sau kairės rankos dilbio srityje; 2018-02-17 kamerų tipo patalpoje Nr. 10 susibraižė kairės rankos dilbį). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija nesivadovavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 323.1, 323.2 bei 323.3 punktuose numatytais reikalavimais ir visiškai jį ignoravo. Pataisos įstaiga trukdė pareiškėjui dalyvauti reabilitacijos programose, dėl atsakovės kaltės jis nebendravo su socialinių tarnybų darbuotojais, kurie jam būtų padėję pasiruoši išėjimui ir pataisos namų ir integracijai į visuomenę. Jis nuolat buvo vežiojamas iš vieno sektoriaus į kitą, į pareiškėjo prašymus įtraukti jį į socialinės reabilitacijos programas nebuvo reaguojama. Atsakovė taip pat nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006-01-11). Pažymėtina, kad pareiškėjas siekė dalyvauti bet kokiose užimtumo programose, kad galėtų turiningai, pozityviai praleisti laiką. Pareiškėjas norėjo dalyvauti bet kokioje reabilitacijos, užimtumo, darbo programose, kad galėtų išėjęs į laisvę tinkamai integruotis į visuomeninį gyvenimą, kad galėtų pasitaisyti ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose bei kitokiose užimtumo programose. Pareiškėją paleidžiant iš pataisos namų, jam nebuvo duota pakankamai piniginių lėšų kelionei ir maistui įsigyti. Pareiškėjas visiškai nebuvo paruoštas integracijai į laisvą visuomenę, ko pasėkoje išėjęs į laisvę pareiškėjas vėl padarė nusikalstamą veiką ir atsidūrė įkalinimo įstaigoje (Šiaulių tardymo izoliatoriuje). Pažymėtina, kad Pataisos įstaiga toleruoja vyraujančią tarp nuteistųjų kriminalinę subkultūrą ir neužkerta šiam procesui kelio ir taip diskriminuoja nuteistuosius (valgykloje žymimi indai). Pareiškėjas yra kreipęsis į atsakovę ir nurodęs, kad jaučiasi nesaugus, bijo kitų nuteistųjų susidorojimo, prašė neperkelti jo į kitą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sektorių, pažymėjo, kad gali kilti jam realus pavojus po perkėlimo į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ą sektorių. Pažymėtina, kad į tokį pareiškėjo prašymą pateikė tik lakonišką atsakymą, kad pataisos įstaigos administracija neturi duomenų apie tai, kad perkėlus pareiškėją į kitą sektorių gali kilti problemų, susijusių su tolimesniu jo bausmės atlikimu. Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų ir administracijos neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu ir neteisėto neveikimo pareiškėjas yra rašęs skundus ir Kalėjimų departamentui prie LR TM ir Teisingumo ministerijai. 2018-01-20 pareiškėjas parašė skundą Teisingumo Ministerijai. 2018-02-07 raštu Nr. 2S-450 Kalėjimų departamentas prie LR TM persiuntė pagal kompetenciją Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai pareiškėjo 2018-01-20 skundą su prašymu išnagrinėti ir atsakyti pareiškėjui. Prieš pareiškėją paleidžiant į laisvę specialistas Kubilius metė pareiškėjui į veidą Kalėjimų departamento prie LR TM 2018-02-07 raštą su priedais ir tokiu būdu pareiškėjo skundas liko neišnagrinėtas, o su pareiškėju dar kartą pasielgta šiurkščiai ir nepagarbiai, pažeminant jo orumą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, pasijuto pažemintas, pradėjo kankinti nemiga, pareiškėjui dažnai skauda galvą, jis tapo dirglus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 53–60) nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodyta nei kada, nei už ką pareiškėjas buvo sulaikytas. Skunde nėra jokių duomenų apie tai, kokių nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius padarymu pareiškėjas yra įtariamas, ar tai tyčinės nusikalstamos veikos, ar neatsargios, ar tai smurtinės ar nesmurtinės, ar formaliosios ar materialiosios; koks pareiškėjo vaidmuo darant naujas nusikalstamas veikas, t. y. ar nusikalstamas veikas pareiškėjas padarė vienas, ar bendrininkaujant su kitais asmenimis (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padėjėjas), kokia bendrininkavimo forma (bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas), o šios aplinkybės turi lemiamą reikšmę vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl jo gebėjimo/negebėjimo integruotis į visuomenę ir naujų nusikaltimų padarymo priežastis. Pareiškėjas praeityje teistas 7 kartus, pirmą kartą teistas 2007-08-13, paskutinį kartą teistas 2011-10-20 Klaipėdos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinus bausmę su anksčiau paskirtu nuosprendžiu jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė - 8 metai 6 mėnesiai. Bausmės pabaiga - 2018-03-09. Kaip matyti iš jo teistumų istorijos po pirmo nuteisimo pareiškėjas nestojo į pasitaisymo kelią, priešingai - toliau intensyviai vykdė nusikalstamus, ir vėliau jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo: 2007-08-13 teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 str. d. (nesunkus nusikaltimas), o 2011-02-28 teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. (sunkūs nusikaltimai). Visi šie faktai patvirtina, kad Pareiškėjas pagal savo asmenines savybes linkęs į recidyvinį nusikalstamumą, ir tik jis pats savo valinėmis pastangomis gali pakeisti savo nusikalstamą elgesį. Rengiantis paleisti asmenis iš laisvės atėmimo vietų atsakovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, kitais įstatymais ir įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais bei kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais. Pataisos įstaigų darbą rengiant nuteistuosius paleidimui iš įstaigos po bausmės atlikimo reglamentuoja poįstatyminiai aktai: „Tipinė nuteistųjų integracijos į visuomenę programa“, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004-05-24 įsakymu Nr. 4/07-132, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa“ patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2001-12-27 įsakymu Nr. 112, Kalėjimų departamento direktoriaus 2013-09-30 įsakymo Nr. V-322, „Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcija“, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-03-28 įsakymu Nr. 4/07-95, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-05-18 įsakymo Nr. V-176. Atsakovė atsakingai pareiškia, kad tiksliai vykdė visus BVK ir paminėtų poįstatyminių aktų reikalavimus vykdant pareiškėjo integracijos į visuomenę ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamąjį darbą. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių nors vieną paminėtų poįstatyminių aktų pažeidimą. Atsakovo atstovė pareiškia, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos lygiomis teisėmis kartu su kitais nuteistaisiais dalyvauti reabilitacijos, užimtumo programose, sudarytos visos sąlygos dirbti, tobulėti, keisti savo ilgesį ir pan. Tačiau pareiškėjas į jam taikomas bendro ir individualaus auklėjamojo pobūdžio priemones nereagavo, piktybiškai pažeidinėjo nuteistųjų elgesio taisykles. Per visą paskirtos bausmės atlikimo laikotarpį pareiškėjas padarė 118 pažeidimų, iš kurių 28 padaryti per skundžiamą laikotarpį nuo 2017-03-09 iki 2018-03-09, t. y. per skundžiamą laikotarpį kas mėnesį jis padarydavo 2-3 pažeidimus. Kiekvieno pažeidimo atveju su juo buvo dirbamas individualus darbas, buvo svarstomas Drausmės komisijoje, siekiant padaryti jam pozityvų poveikį gerbti įstatymus, visuomenės interesus, padėti pasitaisyti. Kaip matyti iš jo asmens bylos dokumentų, pareiškėjas nereagavo į socialinės reabilitacijos priemones, nebendravo su už jo resocializaciją atsakingu būrį kuruojančiu specialistu, konfliktiška, arogantiška elgsena trukdė pasiekti teigiamą pokytį individualaus plano vykdyme, savo poelgiais nuolat balansavo ties bausmių vykdymo įstatymais nustatytų pareigų bei draudimų nevykdymo ribų peržengimu. 2018-03-09 surašytoje charakteristikoje (asmens bylos 2 dalies XXVI tomo l. 195) nurodyta, kad pareiškėjo požiūris į darbinę veiklą buvo neigiamas. Krizių įveikimo komandos susirinkime 2014-02-21 buvo nutarta įtraukti jį į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis“ įskaitą neterminuotam laikotarpiui. Pareiškėjas laisvalaikį leido beprasmiškai, ypatingų pomėgių neturėjo. Pagrindini nuteistojo užsiėmimas buvo skundų rašymas į įvairias instancijas, tačiau daugelis skundų buvo nepagrįsti arba neatitinkantys tikrovės. Nuteistasis buvo itin priešiškai nusistatęs prieš jį prižiūrinčius pareigūnus, nuolat su jais konfliktuodavo. Stresinėse, jam nepalankiose situacijose elgdavosi agresyviai, impulsyviai negalvodamas apie pasekmes. Nuteistasis buvo linkęs daryti neigiamą įtaką, psichologinį spaudimą už save silpnesniems nuteistiesiems bei jais manipuliuoti. Nuteistojo emocinės reakcijos ne visuomet buvo adekvačios esamai situacijai. Asmens nuostatose vyravo daug negatyvizmo, priešiškumo, nepasitikėjimo aplinkiniais. Autoagresyvus elgesys buvo manipuliacinio pobūdžio siekiant atkreipti į save dėmesį bei gauti asmeninės naudos. Išvykdamas nuteistasis kategoriškai atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą (pastaba: gyvenamosios vietos adresą jis nurodė tik savo 2018-03-06 prašyme skirti pašalpą kelionės išlaidoms). Pareiškėjas kritiškai nevertino savo paties elgesio, bet piktnaudžiaudamas savo, kaip nuteistojo padėtimi, be jokio preteksto ar realaus pagrindo savo niekuo nepagrįstais išgalvotais skundais tiesiogine to žodžio prasme „užvertė“ ne tik atsakovę ir kitas valstybės institucijas, bet ir Lietuvos teismus. Neoficialiais Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) duomenimis pagal pareiškėjo skundus ir ieškinius atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pataisos įstaigos, iškeltos 25 administracinės ir civilinės bylos, dalis jų išnagrinėta, dalis dar nagrinėjama. Tai įrodo, kad pareiškėjas sistemingai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas per visą skundžiamą laikotarpį bausmę faktiškai atliko 3-iame sektoriuje. Jo pervežimai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Šiaulių TI ir Kauno TI buvo nulemti ne atsakovės administracijos valios, o kitų objektyvių priežasčių: dėl Pareiškėjo sveikatos arba pagal teismo ar kitų teisėsaugos institucijų nurodymus jis buvo vežamas procesinių veiksmų atlikimui į Šiaulių ar Kauno tardymo izoliatorius. Ir tik 2018-02-13 jis 3 dienoms buvo perkeltas į 2-ą sektorių, bei 2018-03-02 vėl buvo perkeltas į 2-ą sektorių, iš kurio buvo paleistas į laisvę. Šios faktinės aplinkybės visiškai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis be jokio pagrindo buvo vežiojamas iš pataisos namų vieno sektoriaus į kitą. 2018-03-06 pareiškėjas pateikė prašymą (įstaigoje registruotas Nr. 71/21/254) skirti pašalpą grįžimui namo adresu (duomenys neskelbtini) . Jo prašymas patenkintas ir buvo išmokėta 18,50 Eur kelionės išlaidoms. Pareiškėjas skunde nenurodo, ar jis teikė kokius nors kitus prašymus skirti lėšų maistui ir kitiems reikmenims įsigyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2018-03-09.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Pataisos įstaigos pareigūnai pareiškėją ignoravo, iš jo tyčiojosi, neatsižvelgė į jo prašymus, ignoruodavo jo teikiamus skundus, naudojo psichologinį smurtą bei versdavo atsiimti rašytus skundus.
Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas.
Iš pateiktos teismui pareiškėjo asmens bylos 2 dalies (XVI, XVII, XVIII, XIX, XX, XXI, XXII, XXIII, XXIV ir XXVI) rašytinių duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas šia teise naudojosi netrukdomai ir gan aktyviai. Kaip matyti iš pateiktos asmens bylos į daugelį skundų, prašymų pareiškėjui buvo atsakyta raštu. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo ignoruojamas niekaip nesuderinama su asmens byloje pateiktais duomenimis.
Pareiškėjas skunde įvardina keletą skundų, kuriuos atsiėmė, kadangi pareigūnai jam taikė psichologinį smurtą. Pateiktas teismui pareiškėjo asmens bylos XXVI tomas patvirtina, jog pareiškėjo buvo teikti minėti skundai, tačiau jis raštu atsisakydavo nuo jų raštiško atsakymo pateikimo. Viena iš priežasčių būdavo ta, jog pareiškėjui buvo paaiškinta žodžiu. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas atsisakydavo raštiškų atsakymų į jo skundus dėl psichologinio spaudimo byloje nėra. Pareiškėjas jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas 2017-11-20 (reg. Nr. 2G-4549) kreipėsi dėl pareigūno T. R. galimai neteisėtų veiksmų, tačiau Pataisos įstaiga nurodė, jog neteisėti veiksmai nebuvo atliekami (pareiškėjo asmens bylos XXIV tomo l. 43, 46, 47). Duomenų apie tai, jog pareiškėjas 2018 m. kreipėsi dėl pareigūnų netinkamo elgesio nėra.
Pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių dėl pareigūnų netinkamo elgesio nedetalizavo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Pataisos įstaigos pareigūnai grasino susidoroti su pareiškėju ar naudojo kitokią prievartą prieš jį. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik išreiškė savo nuomonę, kad pareigūnai netinkamai elgėsi ir nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio teismas laiko deklaratyviais, neįrodytais, todėl atmestini.
Pareiškėjas skunde teigia, kad pataisos įstaiga toleruoja nuteistųjų suskirstymą į kastas, pareigūnai su juo nepagarbiai elgėsi, žemino. Tačiau objektyvių duomenų, susijusių būtent su pareiškėju, patvirtinančių, kad pataisos įstaigos administracija toleravo kalinių subkultūrą, netinkamai su juo elgėsi, pareiškėjas nepateikė.
Pareiškėjas žalą kildina ir iš to, jog jam buvo nepagrįstai skiriamos nuobaudos. Teigė, jog nuobaudos buvo skiriamos už tai, jog jis rašydavo skundus Pataisos įstaigai.
Iš pareiškėjo asmens bylos bei pareiškėjo pateiktų nutarimų (b. l. 43–45) matyti, jog nuobaudos pareiškėjui buvo skiriamos už tai, jog jis atsisakydavo gyventi jam priskirtuose būriuose, nenurodant atsisakymo gyventi priežasčių, už tai, jog jis nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, atsisakydavo atlikti jam paskirtas nuobaudas (pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės) ir kt. Tačiau duomenų apie tai, jog jam būtų paskirtos nuobaudos dėl to, jog jis rašė skundus Pataisos įstaigai nėra. Administraciniai aktai, kuriais pareiškėjui nuobaudos buvo paskirtos, yra nepanaikinti. Esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad minėti aktai yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas šioje dalyje negalimas.
Iš pataisos įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims pagalba suteikiama vadovaujantis BVK 182 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi iki 2019-07-06) nuostatas, pagal kurias paleidžiami iš pataisos įstaigų asmenys aprūpinami viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai.
Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 323 punkte nurodyta, jog pataisos įstaigos personalas privalo: glaudžiai bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis, padedančiomis paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims iš naujo įsitvirtinti visuomenėje, ypatingą dėmesį skiriant šeimai ir darbinei veiklai (323.1 p.); užtikrinti, kad paleidžiami iš pataisos įstaigų asmenys būtų aprūpinti reikiamais dokumentais ir asmens liudijimais, viešojo transporto bilietais kelionei iki paleidžiamo asmens gyvenamosios vietos ir, jei reikia, klimato ir sezono reikalavimus atitinkančia apranga ir avalyne, konsultuoti gyvenamosios vietos ir darbo paieškos klausimais (323.2 p.); socialinių tarnybų darbuotojams leisti patekti į pataisos įstaigą ir bendrauti su nuteistaisiais, kad parengtų juos išėjimui į laisvę ir realizuotų pagalbos, teikiamos po paleidimo, programą (323.3 p.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-14 nutarimo Nr. 475 „Dėl socialinės paramos nuteistiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7.2 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sąskaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą.
Atsakovė nurodė, jog 2018-03-06 pareiškėjas pateikė prašymą skirti pašalpą grįžimui namo adresu (duomenys neskelbtini). Jo prašymas buvo patenkintas ir pareiškėjui buvo išmokėta 18,50 Eur kelionės išlaidoms (b. l. 68–70). Prašymų skirti lėšų maistui ir kitiems reikmenims įsigyti pareiškėjas nepateikė, todėl jam ir nebuvo skirta.
Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei į tai, jog pareiškėjui buvo išmokėta pašalpa grįžimui namo, pareiškėjo argumentai šiuo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti. Darytina išvada, kad šiuo atveju Pataisos įstaiga teisės aktais reglamentuojančių paleidimą į laisvę nuostatų nepažeidė.
Pareiškėjas teigia, jog dėl Pataisos įstaigos darbuotojų kaltės jis negalėjo bendrauti su socialinių tarnybų darbuotojais, kurie jam būtų padėję pasiruošti išėjimui iš pataisos namų ir integracijai į visuomenę, tačiau pareiškėjo asmens bylos XXIV tomo 32 lape esantis pareiškėjo paskutinis 2017-12-29 atsisakymas Nr. 72(7)1049, patvirtina, jog jis atsisakė pataisos namų administracijos pagalbos sprendžiant pareiškėjo įsidarbinimo, gyvenamosios vietos bei socialinės pagalbos teikimo po bausmės atlikimo klausimus. Nurodė, jog grįžęs į laisvę planuoja poilsiauti, ilsėtis. Panašaus pobūdžio atsisakymai pareiškėjo buvo pasirašyti 2016-04-18 ir 2017-08-10 (Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė).
Pareiškėjo 2018-03-09 charakteristikoje Nr. 62-1215 nurodyta, jog į Pataisos įstaigą pareiškėjas atvyko 2011-08-04. Nurodė, jog Krizių įveikos komandos susirinkime 2014-02-21 buvo nutarta nuteistąjį įtraukti į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis“ neterminuotam laikui. Nuteistojo požiūris į darbinę veiklą buvo neigiamas. Laisvalaikį nuteistasis leido beprasmiškai, ypatingų pomėgių neturėjo, pagrindinis nuteistojo užsiėmimas buvo skundų rašymas į įvairias instancijas. Nuteistasis buvo itin priešiškai nusistatęs prieš jį prižiūrinčius pareigūnus, nuolat su jais konfliktavo. Stresinėse, jam nepalankiose situacijose elgdavosi agresyviai, impulsyviai nepagalvodamas apie pasekmes. Nuteistasis buvo linkęs daryti neigiamą įtaką, psichologinį spaudimą už save silpnesniems nuteistiesiems bei jais manipuliuoti. Nuteistojo emocinės reakcijos ne visuomet buvo adekvačios esamai situacijai. Asmens nuostatose vyravo daug negatyvizmo, priešiškumo, nepasitikėjimo aplinkiniais (pareiškėjo asmens bylos XXVI tomas, l. 195).
Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje 2017-03-31 yra įrašas apie tai, jog pateikus užpildyti prašymo blanką dėl įdarbinimo nuteistasis tai daryti atsisakė. Taipogi 2017-04-20 rašte Nr. 7-813 Pataisos įstaiga nurodo, jog pareiškėjui pasiūlė tuo metu turimą laisvą tvarkinio pareigybę, tačiau pareiškėjas pasiūlyto mokamo darbo dirbti nesutiko ir atsisakė komentuoti savo pasirinkimą (pareiškėjo asmens byla XVII tomas l. 185). Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 2017-06-07 įrašas bei kiti pareigūnų įrašai ginčo laikotarpiu patvirtina, jog nuteistasis atsisako visų jam skiriamų užimtumo, socialinės reabilitacijos priemonių.
Pažymėtina, kad norint dalyvauti socialinės reabilitacijos programose-priemonėse, nuteistasis turi išreikšti norą. Pareiškėjas skunde pats nurodo, kad jam trukdė dalyvauti reabilitacijos programose, tačiau skunde neįvardino kada ir į kokias programas prašė jį įtraukti. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra ne vienas pareigūnų įrašas apie tai, jog pareiškėjas atsisako dalyvauti bet kokioje programoje. Taigi pareiškėjo skundo teiginiai, kad su juo nebuvo vykdoma jokių socialinių ar kitokių užsiėmimų atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo atsakyta į 2018-01-20 skundą. Duomenų apie tai, jog atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas byloje nėra. Tačiau nurodyta aplinkybė pasižymi trumpalaikiškumu ir vienkartiniu pobūdžiu. Ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas jau 2018-03-09 buvo paleistas į laisvę, todėl tai negali būti prilyginamas nežmoniškoms bausmės atlikimo sąlygoms ar minimalaus žiaurumo laipsnio pasireiškimui. Tai suponuoja minėtos situacijos mažareikšmiškumą, negalėjusį pasireikšti pareiškėjo prašoma priteisti neturtine žala, todėl nėra pagrindo tokią žalą priteisti. Tai negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai priteisti.
Pareiškėjas teigia, jog administracijai nurodė, jog jaučiasi nesaugus, bijo kitų nuteistųjų susidorojimo, prašė neperkelti jo į 2 sektorių, tačiau atsakovė pateikė tik lakonišką atsakymą. Iš pareiškėjo asmens bylos XXVI tomo 149-151, 154, 155 lapų matyti, jog pareiškėjas 2018-02-05 bei 2018-02-09 kreipėsi į administraciją dėl jo saugumo 2 sektoriuje, tačiau nuteistasis tiksliai neįvardino dėl ko jam turi būti nesaugu minėtame sektoriuje. Atsakovė savo 2018-03-01 atsakyme Nr. 7-645 bei 2018-03-01 atsakyme Nr. 7-646 pareiškėjui nurodė, jog administracija neturi duomenų apie tai, kad perkėlus jį į kitą sektorių gali kilti problemų, susijusių su tolimesniu pareiškėjo bausmės atlikimu. BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014). Todėl pareiškėjo argumentai, jog jam buvo netinkamai atsakyta atmestini kaip nepagrįsti.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis cituoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“. Visų pirma pažymėtina, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. nėra privaloma.
Pabrėžtina, jog tam tikras kalinamųjų apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Jokių panašių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT jurisprudencijoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Nenustačius Pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas 2019-07-25 pateikė teismui atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą bei jame suformulavo naują reikalavimą ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 1652,89 Eur turtinę žalą (b. l. 86–88).
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas pateikė raštu 2019-07-25 (išsiųsta paštu 2019-07-22) naują skundo reikalavimą (turtinė žala), tačiau atsakovo atsiliepimą pareiškėjas gavo kartu su teismo šaukimu 2019-06-13 (b. l. 84, 85), todėl toks pagrindo ir reikalavimo tikslinimas yra vertintinas kaip pareikštas pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos. Be to, šiuo atveju pareiškėjas keičia ne tik skundo dalyką, tačiau ir pagrindą. Atsakovas prieštarauja dėl pareiškėjo skundo pagrindo ir dalyko pakeitimo ir prašo jo nepriimti (b. l. 93–96). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo negali būti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas. Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiškėjo motyvų bei reikalavimo, jog jis patyrė ir turtinę žalą. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę paduoti teismui naują skundą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurio pagrindu teisme gali būti užvesta nauja byla (ABTĮ 5 str., 12 str.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikęs pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas ir pareiškėjo skundo reikalavimai nebuvo patenkinti bei jo teisės nebuvo apgintos, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos (ABTĮ 40 str., 42 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41–42 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.