Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. N. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys – antstolis R. S., „Swedbank“, AB ir Ž. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos S. N. skundas dėl antstolio R. S. išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma: 1) grąžinti (duomenys neskelbtini) išieškotas (nurašytas) sumas iš SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini) viso (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti apribojimus, taikomus pareiškėjos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini); 3) laikinai, bent 4 mėnesiams sustabdyti skolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos, tame tarpe iš gaunamų darbo pajamų (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodoma, kad antstolis R. S. vykdymo procese nurašė nuo pareiškėjos sąskaitos lėšas, kurios remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 739 straipsnio 4 dalimi, negali būti išieškomos, t. y. pinigines lėšas, mokamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos vaikams į šitam reikalui jos vardu atidarytą sąskaitą banke. Dėl šios priežasties nuo šitos sąskaitos turi būti nuimti apribojimai. Be to šiuo metu pareiškėjos vaikų sveikatos būklė yra pablogėjusi, būtina pirkti brangius vaistus, dėl to pareiškėja prašo laikinai sustabdyti skolos išieškojimą iš jos gaunamų lėšų, tarp jų – ir iš atlyginimo. Pareiškėjos teigimu, yra dar vienas skolininkas Ž. S., kurio skolos dalis yra ženkliai didesnė nei jos, o ji išlaiko save ir vaikus iš jos gaunamo darbo užmokesčio.

Antstolis R. S. 2022 m. liepos 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos S. N. skundą ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Patvarkyme nurodoma, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 110 136,26 Eur skolos, 5,00 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų Ž. S. ir S. N. išieškotojos „Swedbank“, AB naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių hipoteka įkeistą butą su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkų hipoteka įkeistas turtas 2022 m. sausio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotas už 100 000,00 Eur. 2022 m. vasario 11 d. gautos piniginės lėšos paskirstytos: pervestos skolai ir vykdymo išlaidoms dengti. Gautas išieškotojos „Swedbank“, AB prašymas tęsti skolos išieškojimą iš kito skolininkų Ž. S. ir S. N. turto, pajamų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193 straipsnio 1 dalimi, CPK 613 straipsniu, jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Todėl antstolis 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu nusprendė tęsti skolos išieškojimą iš skolininkų išieškotojos naudai iš kito skolininkams priklausančio turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Ir buvo atlikti išieškojimo iš Ž. S. ir S. N. turto veiksmai. S. N. atžvilgiu priimtas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, kuriame nurodyta : „Jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. IR-352 „ Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo 96 ir 97 punktuose nustatyta tvarka“. Dokumento nuorašai išsiųsti S. N. el. paštu (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą iš S. N. negauta jokių dokumentų, kad minėtu nurodymu nurašytos piniginės lėšos yra lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Per 2022 m. vasario – liepos mėnesius iš S. N. sąskaitos buvo nurašyta ir nuo kiekvieno lėšų nurašymo praėjus 14 kalendorinių dienų paskirstyta ir pervesta įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti (duomenys neskelbtini), todėl šių lėšų nėra pagrindo grąžinti. Dėl įpareigojimo panaikinti S. N. sąskaitai apribojimus, antstolis pažymi, kad skolininkams būdavo nustatoma laisvai disponuojama suma, kurią skolininko prašymu jo sąskaitoje nustatydavo nurodymų teikėjai, o nuo 2022 m. liepos 1 d. ją keičia pagal teisės aktus apskaičiuota minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) neišieškoma suma. Šiuo metu pagal Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotas MVPD siekia 267 eurus. Būtent tokio dydžio suma bus nustatyta kiekvieno skolininko fizinio asmens sąskaitoje ir antstoliai ar kitos išieškojimą vykdančios institucijos galės nurašyti tik tokias lėšas, kurios viršys MVPD (šiuo metu - 267 eurus). Dėl S. N. prašymo stabdyti vykdymo veiksmus, antstolis nurodo, kad pareiškėjos nurodyti motyvai nėra pagrindas stabdyti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra numatytas CPK 625, 626, 627 straipsniuose, kur reglamentuojama, kada antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdymą vykdomosiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo išieškojimą iš solidariųjų skolininkų Ž. S. ir S. N. pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 110 136,26 Eur skolos ir 5,00 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos „Swedbank“, AB naudai. 2018 m. lapkričio 2 d. buvo paskirstytos išieškotos lėšos (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 20 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas skolininkams priklausęs butas su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – už 100 000,00 Eur. Gautos piniginės lėšos 2022 m. sausio 11 d. patvarkymu paskirstytos – išieškotojai „Swedbank“, AB pervesta 94 985,00 Eur. Išieškotoja „Swedbank“, AB 2022 m. vasario 9 d. raštu pateikė prašymą antstoliui tęsti likusios skolos išieškojimą iš skolininkų Ž. S. ir S. N. turto ir kitų pajamų, kadangi realizavus įkeistą turtą buvo padengta tik dalis skolos. Antstolis 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo tęsimo iš kito skolininkams priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą, Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė tęsti išieškojimą pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkų Ž. S. ir S. N. bendra įstatymų nustatyta tvarka. 2022 m. vasario 18 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuota (turto arešto mastas 40 214,74 Eur): 1) automobilis VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis skolininkui Ž. S.; 2) turtinės teisės į paveldimą ir/ ar ateityje paveldėtą turtą, priklausančios skolininkei S. N.; 3) 100 vnt. (duomenys neskelbtini) vardinių akcijų, priklausančių skolininkui Ž. S.; 4) turtinės teisės į paveldimą ir / ar ateityje paveldėtą turtą, priklausančios skolininkui Ž. S.. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai antstolis vykdomojoje byloje 2022 m. vasario 18 d. nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti lėšas nurodė nurašyti nuo skolininkų sąskaitų 40 214,74 Eur sumą, o 2022 m. balandžio 21 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, kuriuo nustatyta 147 Eur suma, kuria galima disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad skolininkė S. N. dirba (duomenys neskelbtini), o skolininkas Ž. S. gauna (duomenys neskelbtini). Antstolis 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo skolininkės S. N. darbdavį – (duomenys neskelbtini) – iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50,00 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20,00 proc. nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA. Toks pats 2022 m. vasario 18 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas ir skolininko Ž. S. atžvilgiu ir išsiųstas (duomenys neskelbtini) (v. bylos lapas 197-200, 235). Vykdant anksčiau minėtus antstolio nurodymus, nuo pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 21 d. nurašyti 81,33 Eur, kurie 2022 m. kovo 8 d. išieškotų lėšų paskirstymu paskirstyti ir pervesti įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti (v. bylos lapas 209); 2022 m. kovo 14 d. nurašyti 144,97 Eur, kurie 2022 m. kovo 29 d. išieškotų lėšų paskirstymu paskirstyti ir pervesti įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti (v. bylos lapas 220); 2022 m. balandžio 12 d. nurašyti 144,98 Eur, kurie 2022 m. gegužės 3 d. išieškotų lėšų paskirstymu paskirstyti ir pervesti įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti (v. bylos lapas 243); 2022 m. birželio 13 d. nurašyti 138,78 Eur, kurie 2022 m. birželio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymu paskirstyti ir pervesti įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti (v. bylos lapas 244); 2022 m. liepos 1 d. nurašyti 142,38 Eur, kurie 2022 m. liepos 18 d. išieškotų lėšų paskirstymu paskirstyti ir pervesti įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti (v. bylos lapas 251).

Dėl išieškotų sumų grąžinimo

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas ar išduotas vykdomasis dokumentas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – ir SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. CPK 644 straipsnyje yra nurodytos skolininko pareigos, viena jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas).

CPK 739 straipsnyje nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinė našlaičių pensija, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Pažymėtina, kad išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. IR-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“. Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.2. punkte numatyta, kad jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams.

Iš anksčiau ištirtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis 2022 m. vasario 18 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodė nurašyti nuo skolininkės S. N. sąskaitų 40 214,74 Eur sumą. Šis nurodymas vykdymui išsiųstas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, jo kopija - pareiškėjai el. paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neginčijo šio dokumento gavimo. Nurodyme išaiškinta, kad : „jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 ir 97 punktuose nustatyta tvarka“.

Antstolis, per nustatytą terminą iš skolininkės S. N. negavęs jokių dokumentų, kad minėtu nurodymu nurašomos piniginės lėšos yra lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, per 2022 m. vasario – liepos mėnesius iš skolininkės sąskaitos nurašytas lėšas, viso 652,44 Eur, nuo kiekvieno lėšų nurašymo praėjus 14 kalendorinių dienų, jas paskirstydavo ir pervesdavo įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti. Skolininkė S. N. tik š. m. liepos 21 d. pateiktame skunde dėl antstolio vykdymo veiksmų nurodė, kad minėtos lėšos yra jos gaunamos išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, todėl iš jų išieškojimas negalimas (CPK 739 straipsnio 4 punktas).

Dėl paminėto, teismas prieina išvados, kad pati skolininkė S. N. nevykdė savo pareigos aktyviai domėtis procesu, per antstolio nustatytą terminą jam nepateikė dokumentų, įrodančių, kad nurašytos piniginės lėšos yra lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, nors šios lėšos buvo sistemingai nurašomos nuo skolininkės sąskaitos nuo 2022 m. vasario iki liepos mėn. Byloje nenustatyta jokių pagrindų pareiškėjai grąžinti nurašytas sumas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), viso 652,44 Eur.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolis, paskirstydamas ir pervesdamas įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti nurašomas nuo skolininkės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) lėšas 2022 m. vasario 18 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra pagrindo pripažinti jo veiksmus neteisėtais.

Dėl sąskaitos apribojimų panaikinimo

Pareiškėja, prašydama panaikinti antstolio pritaikytus apribojimus jos sąskaitai, konkrečiai nenurodė, kokius apribojimus antstolis pritaikė jos sąskaitai ir kaip tuo jis pažeidė teisės aktus. Kadangi šis prašymas yra nekonkretus ir neatitinka reikalavimų, keliamų prašymams, formuluojamiems skunde dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2 dalis), jis atmestinas.

Dėl išieškojimo sustabdymo

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalim bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalim, skundu prašė laikinai, bent 4 mėnesiams, sustabdyti skolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos, tame tarpe ir iš gaunamų darbo pajamų (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad jos vienintelis pajamų šaltinis yra darbo užmokestis, o nepilnamečiai vaikai šiuo metu turi sveikatos problemų, kurioms išspręsti būtinos piniginės lėšos.

Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.

CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

CPK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (CPK 627 straipsnis).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja S. N. nenurodė nė vieno įstatyme nustatyto pagrindo, dėl kurio būtų galima laikinai stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir išieškojimą iš jos darbo užmokesčio, todėl šis jos prašymas atmestinas.

Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjos S. N. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos S. N. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.