Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Asol“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agnelsa“, UAB „Duguva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Asol“ atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad abu ginčijami sandoriai atlikti ieškovės nemokumo momentu, kai įmonė nebegalėjo atlikti jokių atsiskaitymų, o privalėjo kelti bankroto bylą. Ieškovės nemokumą įrodo iškelta bankroto byla, darbuotojų ir kitų kreditorių kreditoriniai reikalavimai, kurie jau buvo patvirtinti iki ginčijamų sandorių sudarymo. Atsakovės privalėjo tikrinti viešai prieinamus duomenis apie ieškovės nemokumą. UAB „Duguva“ turėjo atsiskaityti tiesiogiai su ieškove, ieškovės prašymas nėra privalomo nurodymo.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Duguva“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nėra sandorio dalyvis ir negali ginčyti prašymo pervesti pinigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio prasme. Ieškovės prašymu pinigai buvo pervesti kitam kreditoriui. Atsakovę siejo sutartiniai santykiai su ieškove, su atsakove UAB „Agnelsa“ nesieja jokie įsipareigojimai. Prašymas pervesti pinigus nėra atsiskaitymo sandoris, o pavedimas nepatenka į CK 6.66 straipsnio kategoriją. Ieškovės vienašalį sandorį pervesti pinigus akceptavo įvykdydama mokėjimą.

Atsakovės UAB „Agnelsa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-524-368/2019 ieškovei iškėlė bankroto byla. Nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. sausio 8 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimus aštuoniems ieškovės darbuotojams išieškoti 24188,35 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Iš 2019 m. liepos 11 d. balanso matyti, kad ieškovės trumpalaikio turto vertė buvo 16216 Eur. 2019 m. vasario 15 d. ieškovė pateikė atsakovei UAB „Duguva“ prašymą 1742,80 Eur skolą sumokėti UAB „Agnelsa“. 2019 m. vasario 18 d. atsakovė UAB „Duguva“ pervedė atsakovei UAB „Agnelsa“ 1742,80 Eur, taip atsiskaitydama su ieškove.

Ieškovė prašo pripažinti 2019 m. vasario 15 d. ieškovės prašymą ir 2019 m. vasario 18 d. atsakovės UAB „Duguva“ atliktą mokėjimą atsakovei UAB „Agnelsa“ negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, taikyti restituciją.

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Iš 2019 m. vasario 21 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovė turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į 1742,80 Eur skolos išieškojimą iš atsakovės UAB „Duguva“. Nenustatyta, kad ieškovė būtų pažeidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Reikalavimą pripažinti ieškovės prašymą atsakovei UAB „Duguva“ ir atsakovės UAB „Duguva“ atsakovei UAB „Agnelsa“ 2019 m. vasario 18 d. atliktą mokėjimą negaliojančiais grindžia tuo, kad atlikti sandoriai pažeidžia kreditorių teises, ieškovei esant nemokiai buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui UAB „Agnelsa“.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo priimti Darbo ginčų komisijos sprendimai išieškoti darbuotojams darbo užmokestį. Aplinkybė, jog bendrovė laiku neatsiskaito su darbuotojais, kaip savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad bendrovei turėjo būti iškelta bankroto byla, turėjo būti vertinama ne formaliai, bet atsižvelgus į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. Taigi, neatsiskaitymo su darbuotojais faktas, kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindas, negalėjo būti vertinamas atsietai nuo įmonių bankrotą reglamentuojančio įstatymo paskirties – iš rinkos pašalinti nemokius, neveiklius jos dalyvius.

Nenustatyta, kad atsakovių elgesys galėtų būti vertinamas, kaip nesąžiningas. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, jo žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Pasisakant dėl mokėjimo atlikimo sąžiningumo pastebėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – asmuo yra laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningumo prezumpcijos ieškovė nepaneigė. Ieškovė prašė atsakovės „Duguva“ pinigus pervesti UAB „Agnelsa“, UAB „Duguva“, gavusi ieškovės prašymą ir būdama skolinga ieškovei, skolą tokiu būdu padengė. Ginčijamas mokėjimas yra atliktas 2019 m. vasario 18 d., bankroto byla ieškovei iškelta 2019 m. birželio 5 d.

Pažymėtina, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ginčo sandoriu atsakovė UAB „Agnelsa“ siekė patenkinti savo reikalavimą pirmiau už kitus ieškovės kreditorius.

Nesant būtinų minėtų sąlygų bei nenustačius kreditorių teisių pažeidimo, nustačius, kad mokėjimas buvo privalomas ir atitiko įprastą verslo praktiką, nenustačius šalių nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti ieškovės prašymą ir ginčijamą mokėjimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Įvertintus išdėstytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana tenkinimui būtinų sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovės reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei UAB „Duguva“ priteistinos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovė UAB „Duguva“ patyrė 1400 Eur išlaidas už advokato pagalbą: 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 700 Eur ir 200 Eur už atstovavimą byloje.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau Rekomendacijos), nurodytus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, advokatas dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kurie truko 1,5 val. Atsižvelgiant į Rekomendacijas laikytina, kad advokato teikiamų teisinių paslaugų maksimalus priteistinas dydis yra 697,64 Eur (500 Eur už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, 197,64 Eur už atstovavimą teisme (1,5 val. x 0,1 x 1317,60).

Atsakovė UAB „Agnelsa“ nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Duguva“ iš BUAB „Asol“ skirtų bankroto administravimo išlaidų 697,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.