- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-2497-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12994-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- D. S., T. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovams D. S. ir T. S. dėl kapavietės atsakingo asmens pakeitimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. S. ir T. S., kurį patikslinęs prašo: 1) nustatyti ieškovą K. R. kaip atsakingą asmenį už (duomenys neskelbtini) esančios kapavietės Nr. 14-2 priežiūrą; 2) priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovą K. R. kaip atsakingą asmenį už (duomenys neskelbtini) esančios kapavietės Nr. 14-2 priežiūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi K. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis norima iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovą K. R. atsakingu asmeniu už (duomenys neskelbtini) esančios kapavietės Nr. 14-2 priežiūrą. Taigi faktiškai tai reikštų, jog patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas (bent jau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės), t. y. šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio dalyku, todėl teismas vien tuo pagrindu ieškovo prašymo netenkina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Ieškovas (apeliantas) K. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Nurodo, kad:
5.1. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir vienam iš atsakovų mirus, ir palaidojus jį ginčo kapavietėje ginčas netenka prasmės. Ieškovo tikslas yra išsaugoti kapavietę kaip šeimos arba taip kaip tai suprantama CK 3.135 straipsnyje artimųjų giminaičių sąvoka.
5.2. Sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) rizikos (grėsmės) – egzistavimas sietinas ne tik su atsakovų jau atliktais veiksmais, orientuotais į kapavietės administravimą, bei kategorišką atsisakymą abipusiu sutarimu perleisti kapavietės priežiūrą mirusiosios sūnui, bet atkreiptinas dėmesys ir į tiesiog neišvengiamą mirties momentą, kuomet kažkuriam iš atsakovų mirus, tikėtina, jis bus palaidotas kapavietėje.
5.3. Abu atsakovai nėra artimi kapavietėje palaidotai ieškovo motinai. Jeigu atsakovai turėtų alternatyvią kapavietę, akivaizdu, kad nebūtų ir šios bylos. Šioje vietoje pažymėtinas abiejų atsakovų nesąžiningumas tiek ieškovo atžvilgiu, tiek elementarios moralės atžvilgiu, kadangi atsakovas tikisi būti palaidotas vienoje kapavietėje su buvusia žmona, su kuria net nesusilaukė palikuonių, ir su dabartine sutuoktine.
Atsiliepimas
6. Atsakovai D. S. ir T. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
6.1. Atsakovas bet nuo 1987 metų prižiūri ginčo kapavietę, kur yra palaidota jo žmona ir yra kapavietės prižiūrėtoju. Todėl tenkinti ieškinio nėra jokio pagrindo.
6.2. Pagal Kapinių tvarkymo taisykles atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklės nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės, taip pat tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo pats pateikia kapinių prižiūrėtojui raštą dėl atsisakymo prižiūrėti kapavietę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-684/2022). Nagrinėjamu atveju Ieškovas savo ieškiniu šių aplinkybių net neįrodinėja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
3. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
4. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir detalius motyvus, pateikė įrodymus ir tikėtinai pagrindė reikalavimą.
5. Nežiūrint to, pastebėtina, kad tai niekaip nereiškia, kad ieškinys bus patenkintas.
6. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas yra itin garbaus amžiaus, jis gimė (duomenys neskelbtini) metais, todėl tokio ieškovo prašymo, kuris savo esme sutampa su ieškinio reikalavimais tenkinimas itin pažeistų atsakovo, daugybę metų prižiūrinčio savo žmonos kapavietę, interesus ir galėtų sukelti jam sunkius dvasinius išgyvenimus.
8. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje išdėstytus argumentus.
9. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.