- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 1-3153-960/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29773-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
Kaltinamasis R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio - techninio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą taksi vairuotoju, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, o būtent: jis 2015-05-26, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,29 ‰ girtumo laipsnis), rankomis tyčia pastumdamas savo tėvą S. P. į sieną, ko pasekmėje nukentėjusiajam atsitrenkus nugara į sieną ir nugriuvus ant grindų, sukėlė nukentėjusiajam S. P. fizinį skausmą.
R. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. P. nurodė, jog jam praneštą įtarimą suprato, kaltu prisipažįsta visiškai dėl žodinio konflikto. Apklausos metu jam gynėjas nereikalingas, apsigins pats. Yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena vienas. Tėvai gyvena atskirai adresu (duomenys neskelbtini). Pas tėvus būna dažnai, būna, kad lieka pas juos nakvoti. Kai ateina išgėręs, tėvui tai nepatinka ir dėl to tarp jų vyksta konfliktai. 2015-05-26 vakare, laiko tiksliai nepamena, atėjo pas tėvą S. P.. Buvo išgėręs apie 300 g. degtinės. Paskambino į namo domofoną, tėvas nenorėjo, kad jis eitų į jo butą. Tačiau jis vis tiek nuėjo. Tėvo buto durys buvo neužrakintos, pastarasis buvo buto koridoriuje ir nenorėjo jo įleisti. Jie pradėjo ginčytis, tarp jų vyko žodinis konfliktas, tačiau necenzūrinių žodžių tėvo atžvilgiu nenaudojo, pastarojo nestūmė, pinigų iš tėvo nereikalavo ir jam susidorojimu negrasino. Nukritęs ant grindų tėvas taip pat nebuvo. Po kurio laiko tėvas paskambino į policiją, tačiau kai atvažiavo policijos pareigūnai, nepamena. Atsipeikėjo tik būdamas areštinėje. Kaltu prisipažįsta visiškai dėl to, kad tarp jų vyko žodinis konfliktas, tačiau tėvo nestūmė, niekada nebuvo pakėlęs rankos prieš tėvą ar motiną. Ir nors buvo gerokai išgėręs ir ne viską atsimena, yra įsitikinęs, kad tėvo jis nestūmė. (b.l. 23-24)
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. P. parodė, jog prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad kai 2015-05-26 apie 21.00 val. jis atėjo į tėvo S. P. butą, adresu (duomenys neskelbtini), tėvas nenorėjo jo įleisti į savo butą ir, kai tėvas stovėjo tarpduryje, tam, kad užeiti į butą, jis jį rankomis pastūmė į krūtinę ir, nustūmęs tėvą į šalį, užėjo į butą. Po to jis nuėjo į kambarį. Ar tėvas buvo atsitrenkęs į sieną nuo jo stūmimo, ar buvo nukritęs ant grindų, nematė, nes, kaip jau minėjo, iškart nuėjo į kambarį. Prieš jam užeinant į butą, kol tėvas jo neįleido į butą laikydamas duris, jie barėsi, tai yra tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurio metu tėvas sakė, kad jo girto namo neįleis. Užėjęs į kambarį įjungė televizorių ir žiūrėjo, kol atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau, kaip minėjo, tą momentą atsimena blogai. Dėl padaryto labai gailisi ir pažada, kad jokių konfliktų su tėvu nebus. Kaip ir minėjo, jam priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), kur jis ir gyvena. Vaikai ir buvusi žmona gyvena atskirai. (b.l. 28-29)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2015-05-26 apie 21.00 val. pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo jo sūnus R. P.. Pastarasis buvo girtas. Jis pamiršo, kad buto įėjimo durys neužrakintos ir, kai sūnus įeidinėjo, jis laikė duris, kad jis neužeitų. Sūnus rankomis į krūtinę jį nustūmė, jis nukrito ant grindų. Sūnus pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, tačiau jokių konkrečių veiksmų įgyvendinti savo grasinimams, jis nesiėmė. Taip sūnus elgiasi ne pirmą kartą. Šio įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą. Dėl šio įvykio jis iškvietė policiją. Sūnus nuolat gyvena jo bute, sūnus deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (b.l. 17)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. P. pareiškimu pareiškė, kad 2015-05-26 sūnus R. P. grįžo namo neblaivus, pradėjo konfliktuoti, pastūmė jį į krūtinę, jis atsitrenkė į sieną, pradėjo grasinti susidorojimu, jeigu jis neduos jam pinigų alkoholiui. Prašo imtis priemonių, nes sūnus pastoviai smurtauja. (b.l. 1)
Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. O. 2015-05-26 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-05-26 apie 21.40 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus smurtauja. Atvykus į įvykio vietą smurtą patyręs asmuo – S. P., paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad neblaivus sūnus grįžo namo, jis neįleido pastarojo į butą, tada R. P. pastūmė jį į krūtinę ir jis atsitrenkė sieną, sūnus užėjo į butą bei reikalavo pinigų alkoholiui. (b.l. 7-8)
2015-06-05 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta 2015-05-26 BPC gauto S. P. pranešimo apie įvykį (duomenys neskelbtini), skaitmeninė garso įrašo kopija. (b.l. 13-15)
Iš alkotesterio duomenų matyti, jog 2015-05-26, 22.22 val., R. P. nustatytas 3,29 promilių girtumas (b.l. 36).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis R. P. 2015-05-26, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,29 ‰ girtumo laipsnis), rankomis tyčia pastumdamas savo tėvą S. P. į sieną, ko pasekmėje nukentėjusiajam atsitrenkus nugara į sieną ir nugriuvus ant grindų, sukėlė nukentėjusiajam S. P. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. pareiškė, jog galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prašė sumažinti bausmės dydį (b.l. 65).
Kaltinamojo R. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji baigta, padaryta tyčia. R. P. neteistas (b. l. 47-48), administracine tvarka anksčiau baustas (b.l. 49-52). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 57), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 58), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį neiškreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.l. 59). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 puntas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
R. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. P. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-05-26 21.40 val. iki 2015-05-28 14.25 val. (dvi dienos).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui perduotas kompaktinis diskas su įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti R. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (dvi dienas), t. y. nuo 2015-05-26 21.40 val. iki 2015-05-28 14.25 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.