Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-429-544/ 2007

Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija:30.4.1; 110.3; 110.6; 122.3

NUTARTIS

2007 m. spalio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: pranešėjos Ramunės Čeknienės, Romualdo Januškos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J., J. P. ir G. J. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-838-589/ 2007 pagal ieškovų R. J., J. P. ir G. J. M. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai ir UAB „Viktauga“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo, dėl pripažinimo, kad žemės sklypui nėra nustatytas būtinasis visuomenės poreikis, dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teise natūra, dėl detaliojo plano sprendinių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kniaudiškių II-ojo mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūroje UAB „Viktauga“ žemės sklypo nėra, VI indeksu yra pažymėta teritorija, kurioje yra D. M. sklypas, kurį 2005-01-14 nusipirko UAB „Viktauga“. Ši teritorija susideda iš dviejų dalių – D. M. sklypo ir likusios žemės sklypo dalies, kurios kartu apibrėžtos ištisine linija, turinčia linijos taškų (lūžių) žymenis - 26, 27, 28, 29, 30, 31. Teismo motyvas naikintinas, nes UAB „Viktauga“ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 2701/0021:1, Panevėžio m. kadastriniame žemėlapyje yra pažymėtas pagal jo tikslių geodezinių matavimų planą ir nustatytas ribų lūžių (kampų) koordinates, kurios nėra nustatytos pateiktame detaliajame plane. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad detaliajame plane žymenimis ar indeksais pažymėtas sklypas ar jo dalis yra būtent toje vietoje ir tokių ribų bei ploto, kaip yra teisiškai įregistruota kadastro duomenų banke.

Tvora aptvertas žemės sklypas yra žymiai didesnis, nei UAB „Viktauga“ priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini), į aptvertą statybvietę įeina ir visa detaliajame plane prijungti numatyta valstybinė žemė (schemoje Sklypas Nr. 2 – 0,012 ha), maždaug ½ detaliajame plane pietinėje (duomenys neskelbtini) (sklypo VI) sklypo automobilių stovėjimo aikštelėms numatytos teritorijos (ribos pažymėtos linija su skersiniais brūkšneliais pagal sutartinį žymėjimą – statybvietės ribos (tvora) 2007-06-15). Tvorų tvėrimas galimas tik statybos sklype, o statybvietės aptvėrimas gali būti ir už statybos sklypo ribų, kito savininko žemėje, jeigu yra statytojo ir tokios žemės savininko (valdytojo) sutartis (LR statybos įstatymo 2 str. 23-25 d.), o tokių susitarimų nėra.

Teismas nepasisakė dėl šalių procesinių dokumentų motyvų, nenurodė įrodymų ir teisės aktų, kuriais rėmėsi, nutartis pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, teisėjų ir teismų nešališkumo principą, materialinės teisės normas. Ginčijami byloje teisės aktai yra vientisi ir taikomi visai atsakovės UAB „Viktauga“ numatytai ir vykdomai statybai teritorijos atžvilgiu. Iš ieškovų pateiktos schemos Nr. 2 matyti, kad UAB „Viktauga“ nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) numatomi statyti tik komercinės paskirties pastatas ir ūkinė aikštelė, o šaligatviai, įėjimas į pastatą, automobilių stovėjimo aikštelės, inžinieriniai tinklai, želdynai yra numatomi užstatyti ant laisvos neužstatytos valstybinės žemės, kurią natūra pretenduoja užstatyti ieškovai. Priėmus ginčijamą nutartį, atsakovė įgijo teisę toliau statyti komercinį pastatą pagal byloje ginčijamą projektą, jis gali būti pilnai baigtas, o tada bus sprendžiama tik dėl interesų proporcijos: teisė eksploatuoti kelių milijonų vertės komercinį pastatą būtų lyginama su teise atkurti nuosavybės teisę į turėtą žemę.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Viktauga“ prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, nes teismas priėmė motyvuotą nutartį atlikęs vietos apžiūrą bei savarankiškai įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes. Statybų vykdymas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype negali pažeisti ieškovų teisių, atsakovė nesiruošia užstatyti teritorijos, į kurią pretenduoja ieškovai. Pakeistos laikinosios priemonės apsaugo ieškovų interesus, nes atsakovai neturi jokių galimybių pakeisti teritorijos, į kurią pretenduoja ieškovai, statuso. Skundo teiginiai apie teismo neteisingai nurodytas aplinkybes yra susiję su bylos ginčo objektu, dėl ko teismas pasisakys bylą išspręsdamas iš esmės. Atlikęs vietos apžiūrą teismas įsitikino, kad tvora aptverta tik statybvietės sklype. Nors ieškovai teigia, kad faktinės žemės sklypo aptvėrimo aplinkybės yra kitokios nei nustatytos teismo, tačiau to neįrodė. Prie atskirojo skundo pridėtos schemos negali būti laikomos tinkamais įrodymais civilinėje byloje, nes ieškovai jas sukūrė patys, schemų turinys yra subjektyvus ir šališkas. Ieškovai nepateikė teismui tikslių ir nešališkų duomenų, kurie aiškiai parodytų, į kokią konkrečią teritorijos dalį pretenduoja bei įrodymų, kurie patvirtintų jų teisių atitinkamos teritorijos atžvilgiu, buvimą. Todėl teritorijos, kurios atžvilgiu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, neįmanoma nurodyti tiksliau nei tai nurodyta nutartyje. Nutartimi buvo įgyvendinti proporcingumo, teisingumo bei lygiateisiškumo principai. Teismo nutartimi užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui svarbias bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 338 str., 185 str., 263 str. 1 d.).

Ieškovai atskirajame skunde teigia, jog nėra aišku, kokiems sklypų plotams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes prie teismo nutarties pridėtame Kniaudiškių II-ojo mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros pagrindinio brėžinio fragmente neteisingai pažymėti numatomi prijungti prie (duomenys neskelbtini) sklypų plotai. Ieškovai ieškinyje kelia reikalavimus pripažinti, kad žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini) nėra nustatytas būtinasis visuomenės poreikis ir įpareigoti Panevėžio AVA įstatymu nustatyta tvarka atkurti L. J. turėtos žemės prie (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, panaikinti Panevėžio miesto tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr.4-8 patvirtinto detaliojo plano sprendinius, kuriais numatytas automobilių stovėjimo aikštelėms - 0,1856 ha ploto ir 0,012 ha ploto valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) priskyrimas sklypui (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Ieškovai prašė papildomai nustatyti laikinąsias apsaugos priemones laisvos valstybinės žemės sklypams, esantiems greta (duomenys neskelbtini), pagal Panevėžio miesto tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr. 4-8 „Dėl Kniaudiškių II-ojo mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius numatytiems automobilių stovėjimo aikštelėms 0,1856 ha ploto ir 0,012 ha ploto praplėsti sklypui (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies tenkino šį ieškovų ir atsakovės UAB „Vikauga“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir naujų pritaikymo. Teismo nutartimi buvo netenkintas vienintelis ieškovų prašymas laikinąsias apsaugos priemones taikyti Panevėžio miesto tarybos atžvilgiu, nes ji nėra šalis byloje. Taigi, byloje keliami reikalavimai ir laikinąsias apsaugos priemones prašyta pritaikyti aukščiau nurodytų laisvos valstybinės žemės sklypų, kuriuose suplanuotos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės prie sklypo (duomenys neskelbtini), ir praplėsti sklypui (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir teismas tokį ieškovų prašymą tenkino pilnai. Ieškovų teiginys, kad prie teismo nutarties pridėtas Kniaudiškių II-ojo mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros pagrindinis brėžinys yra netikslus, nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties. Jokio kito oficialaus kompetentingo organo išduoto ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto tikslesnio brėžinio, kuriuo būtų galima vadovautis, byloje nepateikta. Patys ieškovai pripažįsta aplinkybę, kad laisvi valstybinės žemės sklypai nėra suformuoti ir neturi nekilnojamojo turto identifikacinių rekvizitų bei kad jų identifikavimas galimas tik pagal jų dislokaciją vietovėje ir pagal 2000-04-6 Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 4-8 „Dėl Kniaudiškių II-ojo mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Teismas buvo išvykęs į vietą, atliko vietos apžiūrą ir naudojosi byloje esančiu minėtu brėžiniu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas ėmėsi visų priemonių nustatyti laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti svarbias aplinkybes, ir teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti teismo nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytais nutartyje motyvais. Dėl visų ieškovų keliamų ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo teismas pasisakys tik priimdamas sprendimą, o ne taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nutartyje nurodyta apimtimi yra teismo nutartis ir jos priedas, kuriame aiškiai žodžiu nurodytos ir plane pažymėtos žemės sklypo ribos, kurioms taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir į tas ribas įeina atskirajame skunde akcentuojami minėti numatytai automobilių stovėjimo aikštelei praplėsti 0,1856 ha ploto valstybinės žemės sklypas ir 0,012 ha ploto sklypas praplėsti sklypui (duomenys neskelbtini). Valstybinės institucijos ir pareigūnai, vykdydami šią nutartį privalės vadovautis nutarties rezoliucine dalimi, kurioje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, mastas, subjektai, kuriems jos taikomos ir žemės sklypai, kurių atžvilgiu yra apribota veikla. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Viktauga“ apsitvėrė didesnį plotą, nei jai priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini), neturi reikšmės taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes ne pagal statybvietės tvorą, o, kaip jau nurodyta, pagal teismo nutartį bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė UAB „Viktauga“, nors šiuo metu ir yra apsitvėrusi didesnį statybvietės plotą, reikalingą vykdyti statybos darbus jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, tol, kol ginčas nebus išspręstas ir šiuo klausimu neįsiteisės procesinis teismo sprendimas neturės jokių teisių vykdyti statybos darbus laisvuose valstybiniuose žemės sklypuose, nes jų atžvilgiu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, ir dėl jų byloje kilęs ginčas.

Nėra pagrindo naikinti teismo nutarties motyvą apie atsakovės UAB „Viktauga“ sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, nurodytas detaliojo plano korektūros pagrindiniame brėžinyje. Teismas nekonstatavo atsakovės sklypo ribų teisingumo ir neteigė, kad detaliajame plane žymenimis ar indeksais pažymėtas atsakovės sklypas ar jo dalis yra būtent toje vietoje ir tokių ribų bei ploto, o tik aprašė brėžinyje nurodytus duomenis.

Ieškovų atskirojo skundo teiginys, kad atsakovė UAB „Viktauga“ nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) numato statyti tik komercinės paskirties pastatą ir ūkinę aikštelę, o šaligatvius, įėjimą į pastatą, automobilių stovėjimo aikšteles, inžinierinius tinklus, želdynus numato statyti ant laisvos neužstatytos valstybinės žemės, į kurią pretenduoja ieškovai, reikšmingas teismui sprendžiant šalių ginčą iš esmės ir priimant sprendimą, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad tol, kol nebus išspręstas ginčas ir priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo ieškovams, greta UAB „Viktauga“ nuosavybės teise priklausančio sklypo esantieji žemės sklypai negali būti laikomi laisva valstybine žeme, nes į juos, pagal byloje pateiktus duomenis, atkurti nuosavybės teises pretenduoja įstatyme numatyti pretendentai (ieškovai), o su jais valstybė įstatymu nustatyta tvarka nėra atsiskaičiusi ir iki šiol jokio LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyto sprendimo nepriėmusi. Nepagrįstai nurodo ieškovai, kad po to, kai atsakovė pastatys pastatą, teismui priimant sprendimą teisė eksploatuoti komercinį pastatą bus lyginama su teise atkurti nuosavybės teisę į turėtą žemę, atsižvelgiant į tai, kad valstybė įstatymu numato tam tikrą valstybės išperkamos žemės kompensavimo mechanizmą, nesusietą su realia žemės rinkos verte. Klausimą, kokiu būdu atsakovė tikisi eksploatuoti būsimą komercinį pastatą, turės spręsti pati atsakovė, kuri, būdama privačiu juridiniu asmeniu, ginčo metu statydama didelės vertės pastatą, ir žinodama, kad jam eksploatuoti reikės papildomų plotų, dėl kurio jau seniai kyla ginčas, kartu prisiima ir atitinkamą riziką dėl būsimo sėkmingo pastato eksploatavimo, jei, teismui ieškinį patenkinus, nepavyktų sandorių būdu susitarti dėl besiribojančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos ar perėjimo nuosavybės teise.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima nepagrįstai suvaržyti tiek ieškovų, tiek atsakovų teisių. Byloje nėra ginčijami atsakovei UAB „Viktauga“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo sandoriai, o anksčiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės minėto sklypo atžvilgiu varžė atsakovės teises valdyti ir naudotis ginčo objektu. Skundžiama nutartimi teismas pritaikė ieškovų prašymu laikinąsias apsaugos priemones laisvų valstybinės žemės sklypų atžvilgiu, į kuriuos pretenduoja ieškovai ir kuriuose pagal Panevėžio miesto tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr.4-8 „Dėl Kniaudiškių II-ojo mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius, numatytos automobilių stovėjimo aikštelės – 0,1856 ha ploto ir 0,012 ha ploto priskyrimas prie atsakovės sklypo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nutartis apsaugo ieškovų interesus bei nepažeidžia atsakovės UAB „Viktauga“ interesų disponuoti ne ginčo objektu. Teismas teisingai nustatė šalių interesų pusiausvyrą atsižvelgdamas į skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota ir nėra pagrindo teigti, kad ji pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, teisėjų ir teismų nešališkumo principą, materialinės teisės normas.

Ieškovų 2007-09-28 paaiškinime Panevėžio apygardos teismui nurodytų naujų aplinkybių teisėjų kolegija nenagrinėja. Minėtos aplinkybės nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priimant nutartį, dėl jų skundžiamojoje nutartyje teisinis įvertinimas neduotas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas išspręstų klausimą, kurio nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu nesprendė pirmosios instancijos teismas, dalyvaujantiems byloje asmenims būtų atimta teisė į apeliaciją. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Argumentai nelemia priimamos teismo nutarties neteisingumo, nes tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nebuvo nustatęs. Iš ieškovų pateikto paaiškinimo matyti, kad padidės atsakovės UAB „Viktauga“ užstatomo komerciniu pastatu žemės sklypo plotas, tačiau nėra aišku, ar padidėjęs pastato plotas užims ieškovų pretenduojamus atkurti nuosavybės teise žemės sklypus bei turės kitokios neigiamos įtakos galimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, ieškovai nurodo, kad kreipėsi į prokurorą su prašymu ginti viešąjį interesą dėl naujai paaiškėjusių galimai neteisėtų atsakovės UAB „Viktauga“ veiksmų. Manydami, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai turi teisę kreiptis į teismą CPK 146 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.