Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-28 · Byla Nr. N-261-3553-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-01-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
N-261-3553-11
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-01093-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-3553/2011Teisminio proceso Nr. 4-48-3-01093-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. S. 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 09.53 val., Trakuose, Plomėnų gatvėje, vairavo automobilį įtariama neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 ir 18 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimu A. S. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam 2 600 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi minėtą nutarimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 13 d. nutarimu A. S. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta jo prisipažinimu ir byloje esančia medžiaga. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis savo kaltę pripažino, gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta nuobauda. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, į tai, kad pažeidėjas charakterizuojamas teigiamai.

II.

A. S. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimo dalį pakeisti, paliekant teisę vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad teismas neišsamiai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, nesivadovavo proporcingumo principu. Mano, kad paskirtoji bauda net ir neatėmus teisės vairuoti transporto priemones yra pakankama, proporcinga ir teisinga priemonė, kuria neabejotinai yra įgyvendinami pagrindiniai nuobaudos skyrimo tikslai. Nurodo, kad savo padarytų pažeidimų neigiamas pasekmes suprato ir nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad niekada nėra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir niekada prieš tai nėra atsisakęs tikrintis neblaivumą.Teigia, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones neteks darbo, kuris yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, negalės vežti sūnaus į mokyklą ir pomokyklinius užsiėmimus, negalės neįgaliems ar senyvo amžiaus seniūnijos gyventojams automobiliu atvežti labdaros prekių ir medikamentų, bei rūpintis neįgaliu šeimos draugu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje tarp galimų nuobaudų numatyta bauda nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta, apeliantas prašo netaikyti specialiosios teisės atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių paskirta administracinė nuobaudą turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga, nenustatytos. Tai, kad A. S. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (galima pragyvenimo šaltinio netektis, rūpinimasis šeimos nariais bei kitais asmenimis ir kt.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. per vienerių metų laikotarpį padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (b. l. 10-11), ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GagysRomanas Klišauskas