Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-10 · Administracinė byla Nr. I-583-406/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
I-583-406/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-583-406/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02158-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas savo skunde (b. l. 2–3) bei atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 35-36) nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, t. y. kameros plotas buvo 9,14 kv. m ir joje gyveno trys nuteistieji. Pažymėjo, jog toje pačioje gyvenamojoje patalpoje buvo ir sanitarinis mazgas, kuriame nebuvo įrengtos atskiros vėdinimo sistemos, todėl nuo jo patalpoje sklido nemalonus kvapas. Teigė, kad kamerų tipo patalpoje tualetas nuo stalo buvo nutolęs vos 1,5 m. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) – laikymo pataisos namuose teisės aktų normas neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą, depresiją. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14-17) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. spalio 1 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurios plotas buvo 11,44 kv. m ir joje įrengtos 3 gyvenamos vietos, todėl vienam nuteistajam gyvenamojo ploto norma visada buvo užtikrinama. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas yra visiškai atitvertas nuo kameros ploto ir jame išvedžiota vėdinimo sistema. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato jokių reikalavimų baldų išdėstymui gyvenamojoje patalpoje. Teigė, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi galėtų būti kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Atsakovės atstovo nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjas S. M. teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sąlygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN), atlyginimo. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytoje kamerų tipo patalpoje, taip pat netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, konkrečiai žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (LVAT 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. spalio 1 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurios plotas buvo 11,44 kv. m ir joje, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, buvo įrengtos 3 gyvenamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,81 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 2, 15, 18, 27).

Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų tipo patalpos, kurioje jis atliko bausmę ginčo laikotarpiu, plotas buvo 9,14 kv. m (b. l. 2), tačiau tai patvirtinančių oficialių įrodymų teismui nepateikė, t. y. nepateikė paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Dėl to darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 6-oje kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas akcentavo, jog toje pačioje gyvenamojoje patalpoje buvo ir sanitarinis mazgas, kuriame nebuvo įrengtos atskiros vėdinimo sistemos, todėl nuo jo patalpoje sklido nemalonus kvapas, be to tualetas nuo stalo buvo nutolęs vos 1,5 m.

Remiantis bylos duomenims (b. l. 22, 24, 25, 26) nustatyta, kad tualetas kameroje Nr. 6 yra visiškai atskirtas sienomis ir durimis nuo kameros patalpos ir jame yra įrengta vėdinimo sistema, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl to, kad tualetas kameroje nuo stalo buvo nutolęs vos 1,5 m, kadangi teisės aktai nenumato jokių reikalavimų baldų išdėstymui kameroje, taip pat nenumato ir minimalių atstumų tarp baldų ar kameroje esančių įrenginių.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog atlikdamas bausmę Marijampolės PN ginčo laikotarpiu patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkimą, sveikatos sutrikimų, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas į bylą pateikė oficialius dokumentus, t. y. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 19), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 22 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipęsis nebuvo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo sveikatos sutrikimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju sveikatos sutrikimai, nurodyti Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje (b. l. 20), negali būti pripažinti išimtinai kalinimo padariniais, kuriuos būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Kita vertus, tam tikri kalinamųjų neigiami patyrimai yra susiję su privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimais, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas