- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 1-1540-517/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27347-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- K. J.
Įžanginė dalis
kaltinamojo K. J. atstovui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatui V. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017m. birželio 02d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 260 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. J., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
2018m. birželio 09d., apie 21²¹ val., kaltinamasis K. J. Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Baublių kaimo teritorijoje, kelio Rešionys-Obeliai 1,00 kilometre, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. I. J. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t.y. jo kraujyje buvo rasta 1,99 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis K. J., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2018m. birželio 09d., apie 19⁰⁰ val., motinos vardu registruotu automobiliu „ Toyota Corolla “ jis važiavo pas savo draugus prie Obelių ežero. Prie ežero buvo jo draugas A. G. ir dar trys asmenys, kurių jis nepažįsta. Su savimi atsivežė vieną 0,7 l talpos butelį brendžio, kurį kartu gėrė su prie ežero buvusia kompanija.Pat išgėrėgėrė apie 250 ml brendžio. Apie 20³⁰ val. jis su draugu A. važiavo į kebabinę, esančią Stoties gt., Ukmergės m., nes užsinorėjo valgyti. Kadangi nesijautė išgėręs, jis pats sėdo už automobilio „ Toyota “ vairo, o jo draugas A. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Nusipirkę kebabų, važiavo atgal prie Obelių ežero. Važiuodamas, jis staigiai sukinėjo automobilio vairą, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Pro šalį važiavę žmonės automobilį. Iš griovio ištraukė. Netrukus įvykio vietoje pasirodė ir policijos pareigūnai, kurie, alkoholio matavimo prietaisu patikrinę jo blaivumą, jam nustatė 1,68 promilės girtumą. Automobilį „ Toyota Corolla “ jis įsigijo maždaug prieš dvejus metus, jį perpirkdamas iš savo sesers, už kurį mokėjo 1.000 eurų. Nors automobilis yra registruotas jo motinos vardu, tačiau jis yra faktinis automobilio valdytojas, nes juo naudojasi. Šiuo metu įsigytą transporto priemonę jis vertina 500 eurų suma, nes automobilio dažai yra nusitrynę, yra suskilę priekinis automobilio stiklas ir veidrodėlis.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais liudytojų A. G., M. E. ir V. R. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 60-61, 64-65, 68-69), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu(b.l. 4-5) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-13), tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus automobilio vairuotojo(b.l. 24), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 25), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 31) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis K. J. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto liudytojo A. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. birželio 09d., vakare, tikslaus laiko neatsimena, jis su draugais buvo prie Obelių ežero. Apie 19⁰⁰ val. prie ežero su automobiliu „ Toyota “ atvažiavo jo draugas K. J.. Vyko išgertuvės. K. J. gėrė alų ir brendį. Apie 21⁰⁰ val. jis ir K. J. su pastarojo automobiliu važiavo į Ukmergės miestą pirkti kebabų. Automobilį vairavo K. J., o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Iš kebabinės važiuojnat keliu Rečionys-Obeliai atgal link ežero, K. J. bandė staigiai sukti automobilio vairą, traukė automobilio rankinį stabdį, ko pasekoje automobilio galas slydo šonu ir K. J., nesuvaldęs vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Iš griovio automobilį ištraukė nepažįstami žmonės. Po 10 minučių atvažiavo ir policijos pareigūnai, kurie, alkoholio kiekio matuokliu patikrinę draugo K. J. blaivumą, pastarajam nustatė girtumą(b.l. 60-61).
Iš teisme paskelbto liudytojo V. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. birželio 09d. jis dirbo kartu su kolega-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu M. E.. Apie 21²¹ val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad kelio Rečionys-Obeliai 1-ame kilometre į griovį įvažiavo automobilis „ Toyota “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, rado stovintį automobilį „Toyota Corolla“, šalia kurio stovėjo du jaunuoliai, kaip vėliau paaiškėjo A. G. ir K. J.. Vienas iš vaikinų, t.y. K. J., paaiškino, kad jis, vairuodamas motinos vardu registruotą automobilį, žvyrkelyje nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį, o pravažiuojantys asmenys jam padėjo išstumti automobilį. Nuo K. J. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Alkoholio matavimo prietaisu patikrinus K. J. blaivumą, jam buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas. K. J. prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. brendį, o po to vairavo automobilį(b.l. 68-69). Šias aplinkybes liudytojas V. R. nurodė ir 2018m. birželio 09d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus automobilio vairuotojo(b.l. 24).
Iš teisme paskelbto liudytojo M. E. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad šis liudytojas, duodamas parodymus byloje, pilnai patvirtino savo kolegos-liudytojo V. R. aiškinamas aplinkybes apie patruliavimo metu 2018m. birželio 09d. gautą informaciją, jog kelio Rečionys-Obeliai 1-ame kilometre, Ukmergės rajone į griovį įvažiavo automobilis „ Toyota “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo K. J., buvo neblaivus(b.l. 64-65).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra žvyro dangos kelio Rečionys-Obeliai, esančio Ukmergės rajone, 1-asis kilometras. Įvykio vietoje matomas kelkraštyje stovintis automobilis „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio salono apžiūros metu porankyje buvo rastas padėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas pil. K. J. vardu ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentai buvo paimti ir prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Į voką Nr. 1 buvo supakuoti ir paimti automobilio užvedimo rakteliai, kurie buvo automobilio užvedimo spynelėje. Tęsiant automobilio salono apžiūrą, šalia kitų daiktų dešinėje pusėje, į priekinę keleivio sėdynę rasta įkišta tuščia alaus „ Švyturio ginta-rinis “ skardinė(b.l. 4-13).
Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, 2018m. birželio 09d., 17²⁵ val., patikrinus kaltinamojo K. J., kaip asmens, vairavusio transporto priemonę, fiziologinę būseną(blaivumą), pastarajam buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas(pastaba: nustačius vairuotojo girtumą ir atspausdinus asmens girtumo testo kvitą, buvo pastebėta, kad alkoholio matavimo prietaiso rodmenys rodė netikslų laiką, t.y. 17²⁵ val., kas buvo nurodyta ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio V. R. 2018m. birželio 09d. rašytame tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus automobilio vairuotojo)(b.l. 25).
Iš teisme paskelbtos byloje esančios specialisto išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, atlikus iš kaltinamojo K. J. paimto kraujo mėginio tyrimą, jame nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 % promilės etilo alkoholio(b.l. 26-31).
Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo K. J., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 promilės alkoholio(b.l. 26-31), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo K. J. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Spręsdamas kaltinamojo K. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo K. J. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo K. J. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje vieną kartą jau yra buvęs teistas už nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, bausmės vykdytmo atidėjimo metu padarydamas naują tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui(b.l. 107-116). Visa tai rodo kaltinamojo K. J. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo K. J. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už anksčiau padarytą veiką, t.y. būdamas recidyvistu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis K. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Nors kaltinamasis K. J. yra nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, visgi teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos, priskirtos kitai nusikaltimų rūšiai ir kategorijai, kuri jokių pasekmių nesukėlė, pobūdį ir į paties kaltinamojo K. J., kaip dar labai jauno amžiaus asmens, šiuo metu užsiimančio individualia veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, asmenybę, kuris tęsia gydymosi nuo priklausomybės narkotinėms(psichotropinėms) medžiagoms kursą, ir įvertindamas tai, kad teistiems ir turintiems teistumą asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato LR BK 75 str. taikymo apribojimų už naujai padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis K. J. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam K. J. paskyrus sankcijoje už padarytą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, visgi tikslinga dar kartą paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.). Kaltinamajam K. J. paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, kuri dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės laisvės atėmimo bausmės(LR BK 64 str. 3d.).
Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis K. J. iki jam inkriminuojamos veikos padarymo yra ne vieną kartą buvęs baustas ir administracine tvarka už įvairius teisėtvarkos pažeidimus(b.l. 120-121), o kaltinamasis K. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis.
LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį K. J. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., kuris 2018m. liepos 10d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos D. N. nutarimu kartu su automobilio užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos dokumentais buvo grąžintas kaltinamojo motinai-pil. I. J., kurios vardu yra registruotas automobilis „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pastarosios rašytą prašymą(b.l. 53-56).
Iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad, įvykio vietoje atliekant kaltinamojo K. J. vairuoto automobilio „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, jo salone, porankyje šalia kitų dokumentų buvo rastas ir paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas pil. I. J. vardu(b.l. 4-13, 17). Pasak paties kaltinamojo K. J., automobilį „ Toyota Corolla “ jis įsigijo maždaug prieš dvejus metus, jį perpirkdamas iš savo sesers, už kurį mokėjo 1.000 eurų. Nors automobilis ir yra registruotas jo motinos vardu, tačiau, kaltinamojo žodžiais, jis yra faktinis automobilio valdytojas, nes juo naudojasi. Kadangi jis tik nuo 2018m. spalio 01d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, šiuo metu gaudamas tik nereguliaras pajamas pagal pavienius iškvietumus darbui pagal įsigytą virėjo specialybę, kurias išleidžia pragyvenimui, todėl, neturėdamas lėšų galimo automobilio konfiskavimo vertei atlyginti, kaltinamojo K. J. teigimu, jis sutinka, kad jo vairuotas automobilis būtų konfiskuotas, kam neprieštarauja ir kaltinamojo motina-pil. I. J., savo poziciją dėl galimo transporto priemonės konfiskavimo išreiškusi dar 2018m. liepos 23d. jos, kaip liudytojos, apklausos ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 52).
Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo K. J. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7d., padarymas yra neįmanomas.
Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281 str. 7d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2017m. sausio 01d. įsigaliojusiais LR BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.
Kadangi kaltinamasis K. J., kaip faktinis automobilio valdytojas, kurį jis vairavo būdamas neblaivus, veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(LR BK 72 str. 3d.), siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo K. J. vairuota transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina(LR BK 72 str. 3d.).
Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2018m. birželio 13d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27347-18 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2018m. birželio 12d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis K. J., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 34-46).
LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).
Kaltinamasis K. J. dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė lošimų terminalo „ Perlo paslaugos “ kasos kvitą, iš kurio matyti, kad jis dar 2018m. liepos 13d. į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jo vairuoto automobilio „ Toyota Coro-lla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 47). Kadangi kaltinamasis K. J. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).
LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, pabaigus ikiteisminį tyrimą, 2018m. liepos 30d. pats kaltinamasis K. J. su prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo jam paskyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27347-18, kuri 2018m. liepos 31d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2696-13566 suteikė kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą, paskirdama advokatą V. Kersnauską atstovauti kaltinamojo K. J. interesus byloje(b.l. 143-144). Kadangi Tarnybos sprendimu kaltinamasis K. J. yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, kaltinamojo K. J. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir nuteisti nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam K. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
LR BK 64 str. 3d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2017m. birželio 02d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir septynis mėnesius laisvės atėmimo.
LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam K. J. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti gydymosi nuo priklausomybės narkotinėms(psichotropinėms) medžiagoms kursą; b) įpareigoti tęsti darbą, užsiimant individualia veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, o kito oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų ir narkotinių(psichotropinių) medžiagų, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018m. birželio 09d., t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo pagal 2018m. birželio 09d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimas paėmimo dienos.
LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam K. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. automobilio „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-(duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, kuris 2018m. liepos 10d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos D. N. nutarimu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, buvo perduotas saugoti pil. I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr.(duomenys neskelbtini), išduoto 2017m. kovo 22d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. I. J. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinius įrodymus-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017m. kovo 22d. VĮ „ Re-gitra “, registruotą pil. I. J. vardu, transporto priemonės, t.y. automobilio „ Toyota Coro-lla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pil. I. J. vardu, techninės apžiūros rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikinam saugojimui perduotus saugoti pil. pil. I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.