Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. K. 2021 m. lapkričio 21 d. apie 22.50 val., Kaune, važiuodamas Nuokalnės g. iki A. Jasaičio g. 1 numeriu pažymėto pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0403, patikros sertifikato Nr. 1488288, 2021 m. lapkričio 21 d. 23.17 val. jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad tą kartą susipyko su drauge, užplūdus emocijoms išvažiavo ir prisigėrė. Tai buvo maždaug prieš 3 mėn., prieš šventes. Jis Kalniečiuose esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išgėrė visą degtinės butelį, po kelių valandų važiavo į namus. Buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas, su alkotesterio parodymais sutiko. Automobilis, kurį vairavo, priklauso sugyventinei, yra įgytas jos lėšomis. Jis sumokėjo tik taršos mokestį. Automobiliu naudojasi bendrai. Tuo metu sugyventinė buvo namuose ir žinojo, kad jis išvažiavo, tačiau nežinojo, kad jis išgers. Turi teisę vairuoti nuo 2006 m. Anksčiau, prieš 5-6 m., baustas už vairavimą esant neblaiviam. Mano, kad tokius jo veiksmus lėmė šeimos barniai, emocijos. Dėl įvykio neteko darbo, nes automobiliu vykdavo į Vilnių. Šiuo metu yra įsidarbinęs, vežioja siuntas. Automobilio, kurį vairavo įvykio dieną, vertė – 1 800 Eur, tiek mokėjo prieš metus, 3 080 Eur automobilis nevertas. Augina tris vaikus: 9 m., 3 m., 2 m. amžiaus, iš kurių du yra jo paties vaikai. Sugyventinė yra vaiko priežiūros atostogose. Šiuo metu yra labai sunku finansiškai. Gaunamos pajamos – 800 Eur. Jis taip pat moka paskolą – po 200 Eur per mėnesį. Labai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo R. K. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas D. Č. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) patrulio pareigose. 2021 m. lapkričio 21 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) patrule A. P., radijo ryšio šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, patruliavo tarnybiniu automobiliu. Dirbant nustatytame maršrute ir vykdant policijos priemonę, apie 22.50 val. jie patikrinimui sustabdė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis važiavo Nuokalnės g., sustojo ties A. Jasaičio g. 1 pastatu, Kaune. Su kolege priėjo prie sustabdyto automobilio, pamatė už jo vairo sėdintį vyriškį, vairavusį automobilį. Automobilyje jis važiavo vienas. Jie vairuotojui prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ar asmens tapatybės dokumentą bei automobilio dokumentus. Minėtus dokumentus R. K. pateikė. Bendraujant su vairuotoju, buvo matyti, kad jis neblaivus, jo kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, akys paraudusios. Pasiteiravus R. K., ar jis yra vartojęs alkoholio, pastarasis atsakė, kad prieš dvi valandas vartojo. Tuomet vairuotojui pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. R. K. sutiko. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0403, patikros sertifikato Nr. 1488288, pirmu tikrinimu, t. y. 2021 m. lapkričio 21 d. 22.59 val. R. K. buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Palaukus apie 15 min., per kurias vairuotojas nerūkė ir nevartojo alkoholinių gėrimų, antru tikrinimu, t. y. 2021 m. lapkričio 21 d. 23.17 val. – jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko, pasirašė neblaivumo nustatymo akte. R. K. pripažino, kad vairavo neblaivus, sakė, kad gailisi dėl tokio poelgio (b. l. 31-34).

Liudytoja I. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su R. K. Jie apie 5 m. veda bendrą buitį, kartu moka komunalinius mokesčius. Turi du bendrus mažamečius vaikus. Taip pat kartu su jais gyvena ir jos mažametis vaikas iš pirmos santuokos. 2021 m. kartu su R. K. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilį sumokėjo 1 000 – 2 000 Eur, tiksliai neprisimena. Kaltinamasis prie automobilio pirkimo prisidėjo sumokėdamas automobilių taršos mokestį. Automobilis naudojamas bendrai. Nors VĮ „Regitra“ automobilis užregistruotas jos vardu, automobilį prižiūri, jo technine priežiūra rūpinasi R. K. 2021 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jie su R. K. susipyko ir jis iš namų išvažiavo minėtu „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Iš namų jis išvyko blaivus. Kur jis važiavo, jai nesakė. Tos pačios dienos vakare jai paskambino R. K. ir pasakė, kad jį neblaivų sustabdė policija, o automobilį išgabeno į aikštelę. Dėl tokio sugyventinio elgesio ji labai supyko, nesitikėjo, kad jis taip galėtų pasielgti. Bendro gyvenimo laikotarpiu tai buvo pirmas kartas, kuomet R. K. vairavo neblaivus. Nori paminėti, kad ant automobilio kėbulo buvo nežymūs pabraižymai, korozijos žymės. Automobilis jai grąžintas. Mano, kad šis įvykis bus R. K. pamoka, jis padarys reikiamas išvadas, ateityje tai nepasikartos (b. l. 37-40).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. lapkričio 21 d. 23.22 val. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., pirmu pūtimu nustatytas – 1,92 promilių girtumas, antru – 1,81 promilių girtumas (b. l. 10).

Iš 2021 m. lapkričio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Nuokalnės g., Kaune, ties pastatu A. Jasaičio g. 1, Kaune, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis nutransportuotas į saugomą aikštelę, apžiūros metu taip pat paimti: perlaužtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas (b. l. 13-15). Sudaryta foto lentelė (b. l. 16-27).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. lapkričio 21 d. alkotesteriu „Alcotest 6810“, patikros Nr. 1488288, R. K. pirmu tikrinimu 22.59 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 23.17 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 41).

Iš VĮ „Regitros“ duomenų bazės duomenų, matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. B. (b. l. 48).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2006 m. laidos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3 380 Eur (b. l. 49).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. K. kaltę pripažino, paaiškino, kad dėl barnių su sugyventine jis išvažiavo iš namų. Kalniečių mikrorajone esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išgėrė visą degtinės butelį ir po kelių valandų važiavo į namus. Sutiko su alkotesterio parodymais. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. Č. paaiškinimai, kad 2021 m. lapkričio 21 d. vykdant policijos priemonę, apie 22.50 val. patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su vairuotoju, buvo matyti, kad jis neblaivus, jo kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, akys paraudusios. Patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmu tikrinimu nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, antru – 1,81 promilių neblaivumas. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai teismo ištirti įrodymai. Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo motina J. R. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė žodinį prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad laidavimo sąlygos jai yra žinomos, supranta jas. Apie įvykį žino, apie tai daug kalbėjosi su sūnumi. Nesupranta, kodėl jis taip pasielgė. Sūnus labai gailisi. Jis sukūręs šeimą, pasiėmęs paskolą. Jos nuomone, jis geras vaikas, visada padeda, taip pat ir ūkyje. Anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau pasiėmė paskolą, nusipirko butą ir išsikraustė. Kartu negyvena 4 m., tačiau bendrauja. Verčiasi ūkio darbais. Nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Užstatą galėtų sumokėti. Jos asmeninės pajamos apie 600 Eur, šeimos didesnės. Tikslios sumos nežino, tačiau pajamos yra nemažos, nes ūkis yra didelis.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, yra formalios sąlygos svarstyti kaltinamojo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. anksčiau buvo vieną kartą teistas, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl laikomas padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą (b. l. 71). Nagrinėjamu atveju, jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas.

Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad R. K. praeityje, t. y. 2010 m., buvo teistas, dar anksčiau baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamasis praeityje už vairavimą išgėrus iš viso baustas tris kartus: 2008 m. gruodžio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,30 promilių neblaivumas, už šio nusižengimo padarymą skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams; 2011 m. rugpjūčio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu – pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams 2 mėnesiams; 2014 m. gegužės 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu – pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Be abejo, šie teisės pažeidimai padaryti prieš išties reikšmingą laiko tarpą, paskutinysis jų – prieš aštuonerius metus. Vis dėlto, nepaisant praėjusio ilgo laiko tarpo, net ir įvertinus, kad kaltinamasis šiuo metu yra brandesnė asmenybė, nei buvo jauno amžiaus, augina mažamečius vaikus, rūpinasi šeima, tokios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia vertinti, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam buvo atsitiktinis. Kaip minėta, kaltinamajam už administracinių teisės pažeidimų padarymą, be to, kad skirtos baudos, taip pat ir tris kartus atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl asmuo, sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus, puikiai suvokė savo neteisėto elgesio pasekmes. Kas liečia ankstesnį kaltinamojo teistumą, pažymėtina, kad jis yra išnykęs, asmuo laikomas neteistu ir tokios aplinkybės šioje situacijoje esminės reikšmės neturi, tačiau tai visgi taip pat neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, vertintina, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tokios aplinkybės visų bylos duomenų kontekste neleidžia daryti išvados, jog kaltinamojo atžvilgiu gali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nenustatyta viena iš sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, teismas apie kaltinamojo mamos, kaip laiduotojos, tinkamumą nepasisako.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 71, 72-73), kaltinamojo teigimu, šiuo metu dirbantis. Kaltinamasis nuo 2006 m. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 76), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 m. laikotarpį nesikreipė (b. l. 77-78).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. K. švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 51 MGL. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Įvertinus skirtinos baudos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį (posėdžio metu nurodė dirbantis vienas šeimoje, kurioje auga trys mažamečiai vaikai, turi finansinių įsipareigojimų), nustatytinas ilgesnis, t. y. 6 mėnesių jos sumokėjimo terminas.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, jis neteistas, tačiau praeityje yra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, toks teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltinamojo asmenybei.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Kaltinamasis R. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamojo sugyventinei I. B.

Konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (BK 72 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pagal BPK 38 straipsnį, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis ir automobilio savininkė I. B. gyvena bendrai neįregistravę santuokos, kartu veda bendrą ūkį, moka komunalinius mokesčius, turi du mažamečius vaikus. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas bylos aplinkybes, I. B. ir R. K. BPK 38 straipsnio kontekste laikyti šeimos nariais.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Ir bausmė, ir baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, taip pat yra asmens už padarytą nusikalstamą veiką atitinkamas nubaudimas. Teisingumo principas laikomas vienu iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų. Nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas neabejotinai yra susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu. Teismo priimamas baigiamasis aktas (nuosprendis ar nutartis) turi būti teisėtas, pagrįstas ir teisingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018).

I. B. ir R. K. gyvena nesusituokę, t. y. įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę santuokos. Kaip minėta, automobilį, kuriuo kaltinamasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, I. B. įsigijo asmeninėmis lėšomis, kaltinamasis sumokėjo tik taikomą taršos mokestį. Byloje nenustatyta, kad automobilis yra bendra jų nuosavybė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad automobilio teisėta savininkė I. B. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas bus panaudotas nusikaltimui padaryti. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis iš namų išvyko būdamas blaivus, alkoholį vartojo išvykęs, I. B. nežinant apie tai, kad jis jai priklausančiu automobiliu į namus vyks būdamas neblaivus.

Pažymėtina, kad I. B. turi tris vaikus, dviejų iš jų tėvas yra kaltinamasis. Abu šeimos bendri vaikai yra mažamečiai. Automobilio savininkė I. B. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas prieštarautų teisingumo principui. Konfiskavus I. B. priklausantį automobilį, ji, kaip sąžininga įgijėja, neturėtų realios galimybės iš nuteistojo šeimos nario išsiieškoti konfiskuoto turto ar jo dalies vertę atitinkančios pinigų sumos, todėl jos turto konfiskavimas galėtų būti prilyginamas netgi jos pačios nubaudimui. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti kaltinamojo šeimos nariui, nekonfiskuotina, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio vidutinė kaina su PVM yra 3 380 Eur. Tačiau kaltinamojo paaiškinimais, automobilis praeitais metais buvo įgytas už 1 800 Eur. VšĮ „Emprekis“ duomenys yra rekomendacinio pobūdžio, vadovaujantis vidutine rinkos kaina, nevertinant individualaus automobilio būklės, todėl vadovaujanti kaltinamojo paaiškinimais, laikytina, jog automobilio vertė – 1 800 Eur.

Kaltinamasis dėl prarastos teisės vairuoti kelių transporto priemones neteko lig šiol turėto darbo, tačiau šiuo metu teigia įsidarbinęs, jo mėnesinės pajamos – 800 Eur. Kartu su sugyventine I. B. augina tris mažamečius vaikus. Sugyventinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, taigi kaltinamasis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Iš kaltinamojo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad yra kaltinamajam suteiktas kreditas būstui įsigyti, sudarytas hipotekos sandoris (b. l. 122-144). Mėnesiniai kaltinamojo finansiniai įsipareigojimai – 200 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 1 200 Eur.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-94, 89-91), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamojo R. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, t. y. 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur dydžio baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius ir išaiškinti, kad baudą privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. sausio 5 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“,

– konfiskuoti dalį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.