Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-116/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
1-140-116/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01205-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Nukentėjusysis
S. L.
Kaltinamasis
L. Š.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-140-116/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01205-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.2.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Donatui Micevičiui,gynėjui advokatei Sofijai Kručienei,nukentėjusiajam S. L.,kaltinamajai L. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teismo neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 d. 3 p.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

L. Š. 2013 m. birželio 27 d., apie 18.30 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus tarpusavio konfliktui su šeimos nariu S. L., sudavė vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam S. L. į pilvo sritį ir taip padarė kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą pilvo sienoje su apatinės pakrūtinio arterijos sužalojimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo.

Kaltinamosios L. Š. įrodymų analizė, vertinimas, jos nusikalstamos veikos teisinė kvalifikacija

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, jų analizė, sugretinimas tarpusavyje ir su kitais įrodymais, padeda aiškiai nustatyti, atskleisti ir atkurti tikrąjį įvykio vaizdą, kuris visiškai patvirtina kaltinimo pateiktą formuluotę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam S. L..

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji L. Š. kalta prisipažindama parodė, kad su S. L. gyvena kartu apie 12 metų. 2013-06-27 buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Bute yra du kambariai – vienas jų ir vienas vaikų. Namie buvo ji su sugyventiniu S. L. ir dukra E. Š.. Devynerių metų sūnus E. tuo metu buvo lauke. Visą dieną su S. gėrė alkoholį, gėrė alų. Maždaug apie 17.00 val. buvo prisnūdusi, prie jos pradėjo „kabinėtis" S., t. y. jis įkyriai siūlė išgerti dar alaus, ji nebenorėjo gerti ir atsisakė, tada jis ją pradėjo įžeidinėti. Taip iš pradžių kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu buvo savo kambaryje. Pamena, kad labai susinervino ir iš kažkur paėmė peilį, iš kur tiksliai, šiuo metu nebepamena, taip pat nepamena, ar jis buvo kambaryje, ar virtuvėje. Nurodė, kad rankoje laikė peilį norėdama S. tik pagąsdinti, jo sužaloti nenorėjo. Rankoje laikydama peilį darė mostą į priekį link S., bet jam durti nenorėjo, tačiau S., būdamas girtas, susvirduliavo link jos ir taip peilis įlindo jam į pilvo sritį. Ji išsigando, iš karto puolė tvarstyti S. žaizdą, skambino S. R. paklausti, ką daryti, ir prašyti, kad iškviestų greitąją pagalbą. Labai gailisi dėl savo tokio noro peiliu pagąsdinti S., jo atsiprašė, jis jai atleido, toliau kartu gyvena ir augina mažametį sūnų. Pagal galimybes norėtų atlyginti padarytą žalą už sugyventinio nukentėjusiojo S. L. gydymą.

Nukentėjusysis S. L. apklausos metu patvirtino kaltinamosios L. Š. parodymus. Nurodė, kad įvykio metu vilkėjo sportines kelnes ir mėlynos spalvos „maikutę“ su kažkokiu užrašu ant nugaros. Ligoninėje grąžinant daiktus pamatė, kad „maikutė“ visa kruvina, todėl paprašė, kad ją ligoninės darbuotojai išmestų. Įvykio metu L. Š. daugiau smūgių nesudavė, sudavė tik vieną smūgį peiliu. Ką pats darė po to, kai jam įdūrė, nepamena, gal dėl šoko, gal dėl girtumo, tolesnių įvykio aplinkybių nepamena. Po įvykio buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nes įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. Š. nei po įvykio, nei dabar jokių pretenzijų neturi ir neturės, kartu gyvena, šiuo metu susitaikė, kartu augina 9 metų amžiaus vaiką, civilinio ieškinio neteiks. Jam įvykio metu nepadaryta jokia turtinė ar neturtinė žala. Sugyventinei kaltinamajai L. Š. atleidžia. Nejaučia jokių liekamųjų reiškinių dėl jo sveikatos sutrikdymo. Prašo griežtai nebausti, neskirti laisvės atėmimo, nes jų šeimoje auga jų bendras sūnus, kuriam reikalinga priežiūrą.

Liudytojas A. Ž. apklausos metu parodė, kad 2013-06-27 patruliuojant su vyriausiuoju patruliu A. B., apie 20.07 val., iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra perdurtas žmogus. Netrukus nuvykus bute buvo rasta moteris, kuri prisistatė kaip L. Š., dar bute buvo nukentėjęs vyriškis S. L. ir L. Š. dukra E. Š.. S. L. buvo kambaryje ir buvo tvarsčiu prisidengęs žaizdą. Pareigūnai sužalojimų nežiūrėjo, nes kartu su jais atvyko ir greitoji medicinos pagalba, medikams ir buvo perduotas S. L.. L. Š. nurodė, kad ji gėrė su savo sugyventiniu ir susipyko, konkrečios konflikto priežasties L. Š. nenurodė. L. Š. iš išorės atrodė išgėrusi, ji nurodė, kad vyras pirmas ją pradėjo stumdyti ir puolė ją peiliu, kalbėdama moteris verkė. S. L. nurodė, kad jie tikrai kartu gėrė, susipyko, tačiau- L. Š. peiliu nepuolė, o ji pati jį puolė peiliu ir padarė sužalojimą pilvo srityje. Matėsi, kad bute vyko išgertuvės, nustatyta, kad konfliktas ir sužalojimas įvyko buto kambaryje, kur gyvena tėvai. Peilis, kuriuo galbūt buvo sužalotas S. L., buvo buto virtuvės praustuvėje, peilį parodė kažkuri iš moterų – arba pati L. Š., arba jos dukra, tiksliai nepamena, kuri iš jų. S. L. buvo išvežtas į viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) respublikinę ligoninę, o L. Š. išvežė j (duomenys neskelbtini) m. policijos komisariatą tolesnėms įvykio aplinkybėms aiškintis.

Liudytoja S. R. apklausos metu parodė, kad L. Š. pažįsta iš matymo, nėra geros draugės, tik pažįstamos. Pamena, kad 2013 birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepameną, galėjo būti 2013-06-27, vakare, tikslaus laiko irgi nepamena, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino L. Š. ir pasakė, kad padūrė savo vyrą. Ji nurodė, kad abu gėrė, buvo girti ir susipyko, tada dūrė savo vyrui,. Liudytoja nepamena, ar nurodė, kur tiksliai dūrė. Po to L. Š. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes pati nemoka. L. Š. nurodžius visus duomenis, adresą, telefoną, paskambino į greitąją medicinos pagalbą. Kaip viskas vyko, pati nematė, tai, ką nurodė, sužinojo iš L. Š. (parodymai perskaityti, 38 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be šių įrodymų kaltinamosios L. Š. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodoma baudžiamojoje byloje esančiais teismo ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais.

2013-06-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo padarytas nusikaltimas (6–9 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo (20 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tikėtina, kad S. L. kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo sienoje galėjo būti padaryta tokių peiliu, kaip apžiūrėti pateiktas virtuvinis peilis (23 b. l.).

L. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip L. Š. parodo, kur ir kaip 2013-06-27 padarė nusikalstamą veiką (49–53 b. l.).

L. Š. asmens blaivumo testu L. Š. nustatytas 3.01 promilių girtumas (54 b. l.).

Taigi byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tarp jų kaltinamosios L. Š. prisipažinimas, nukentėjusiojo S. L. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada apie sužalojimų pobūdį, lokalizaciją ir būdą patvirtina, kad kaltinamoji L. Š. nukentėjusiojo S. L., savo šeimos nario atžvilgiu, nes gyvena kartu 12 metų ir turi sūnų, nors gyvena nesusituokę, padarė nusikalstamą veiką, nes jam buvo sutrikdyta sveikata. Kaltinamosios L. Š. kaltę paneigiančių įrodymų ikiteisminio tyrimo institucija nepateikė, teismas teisminio nagrinėjimo metu nenustatė.

Byloje surinkti įrodymai rodo, kad kaltinamoji peiliu durdama į pilvo sritį ir veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia suprato, kad savo nusikalstamu veiksmu sukelia pavojų žmogaus sveikatai, numatė, kad savo veiksmu gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir siekė bet kokių padarinių, o padariniai nustatyti – sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo S. L. sužalojimo mastas nustatytas teismo medicinos instituto specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios L. Š. nusikalstama veika – sunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui, kurią teismas pripažino įrodyta, ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota teisingai, todėl palieka tą pačią šios veikos kvalifikaciją.

Kaltinamosios L. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajai L. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį. Svarstydamas kaltininkei skiriamos bausmės pobūdį ir dydį, teismas primena, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, be kitų aplinkybių (nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir kt.), atsižvelgtų į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias pastarojo atsakomybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys nurodo, kad teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytas ribas (BK 54 str.). Tai bendroji taisyklė, kuri nustato, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kiekvienas nusikaltimas turi savų individualių ypatumų ir teismas, skirdamas bausmę, privalo juos teisingai įvertinti. Todėl BK 62 str. numato išimtį iš bendros taisyklės ir leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tai reiškia, kad bausmė gali būti geriau individualizuojama ir taip užtikrinamas jos teisingumas. Tačiau tokia išimtis gali būti daroma tiktai tada, kai teismas įsitikina, jog to straipsnio sankcijoje numatyta net švelniausia bausmės rūšis bei jos minimumas yra per sunki kaltininkui ir paskirti ją už atitinkamą nusikaltimą būtų visiškai neteisinga. Teismas nustatė, kad yra BK 62 str. numatytų sąlygų, leidžiančių skirti švelnesnę bausmės rūšį. L. Š. neteista (62 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (71, 74, 77 b. l.), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, savo vardu įregistruoto nekilnojamo turto turi (69 b. l.), charakterizuojama patenkinamai, nes policijoje buvo gautas skundas dėl jos elgesio (71 b. l.), dirba (75–76 b. l.), augina mažametį sūnų..

Kaltinamosios L. Š. padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau anksčiau neteista ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šioje byloje nukentėjusysis pripažino, kad būtent jis savo netinkamu elgesiu išprovokavo nusikalsti, nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, nukentėjusysis jai atleido ir jokių pretenzijų nereiškia, jokių liekamųjų reiškinių dėl jo sveikatos sutrikdymo nejaučia bei viso proceso metu aktyviai prašė skirti jai kuo švelnesnę bausmę. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, mano, kad švelnesnės bausmės, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 135str. 2 d.3 p.), nesumenkintų nukentėjusiojo orumo, nepažeistų nei jo teisių ir teisėtų interesų, nei visuomenės viešojo intereso ir neprieštarautų bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 str. 2 d.

Teismas daro išvadą, kad byloje yra visuma aplinkybių, kurioms esant kaltinamajai galima skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į visus anksčiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajai skirtina maksimali laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai (BK 48 straipsnis).

Kaltinamajai L. Š. 2013-06-28 paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (55–56 b. l.), 2013-09-06 kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje panaikinta (59 b. l.).

Civilinis ieškinys: Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1583,48 Lt žalos atlyginimo. 2013-09-05 L. Š. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (27–33 b. l.).

Kaltinamajai L. Š. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį, daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Paketas prie bylos, kuriame yra peilis ir paklodė su raudonos spalvos dėmėmis, paimti 2013-06-27 įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 302–305,307 str. 308 str. 2 d.

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 punktą ir nuteisti ją laisvės apribojimo bausme dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi L. Š. paskirti įpareigojimą neatlygtinai išdirbti 120 valandų nemokamų darbų, darbus atliekant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 20 valandų darbų kas mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi L. Š. įpareigoti tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Įspėti L. Š., kad, jeigu ji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ar netinkamai vykdys ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėta, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, bausmę gali pakeisti į areštą (BK 48 str. 10 d.).

L. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti – prie bylos esantį paketą, kuriame yra peilis ir paklodė su raudonos spalvos dėmėmis, apžiūros metu, 2013-06-27, paimti iš įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Vaclovas Iždonas