Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-368-719/2013

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. birželio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 1 d. ir 154 str. 2 d. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą. Be to, šiuo nuosprendžiu iš D. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Ž. priteista 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio civilinis neturtinės žalos ieškinys bei 300 Lt (trys šimtai litų) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti, o taip pat iš nuteistosios priteista 6 Lt (šeši litai) valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteista už tai, kad viešai raštu užgauliai pažemino nukentėjusįjį A. Ž., nepadoriai, neigiamai atsiliepdama apie jį ir tokią užgaulią, žeminančią ir žmogaus orumą menkinančią, informaciją viešai išplatino internetinėje erdvėje – t.y. D. S. viešai įžeidė nukentėjusįjį A. Ž., o būtent: naujienų portale „ (duomenys neskelbtini)“ po publikuoto straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ patalpino komentarus:

„mergaite“ 2011-06-02 16:31:12 „tas goblinas yra (duomenys neskelbtini) (...) vaiksto kaip mauras su savo siveliura visada su savo mamyte už parankes gaidys paskutinis sistra nusivalkatavo iki tokio lygio kad net parsiduoda už kapeikas nuciulpta is veido visa gaidziu seimyna niekam nelinkeciau su jais susipazinti zertvos visi bekit nuo ju tik kuo toliau“;

„mergaite“ 2011-10-19 19:46:29 „(...)(duomenys neskelbtini) gaidys neturintis apatines dalies, (...) kausu familija tie (duomenys neskelbtini) visi su sampano dugnais vaiksto tokius tik susaudyti .... mirk veplos“.

Be to, D. S. nuteista ir už tai, kad paskleidė apie nukentėjusįjį A. Ž., tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą A. Ž., o būtent: po naujienų portale „(duomenys neskelbtini)“ publikuoto straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ patalpino A. Ž. šmeižiančius teiginius, o būtent: „mergaite“ 2011-06-02 16:31:21 „(...)(duomenys neskelbtini) mergos nemates visa savo gyvenimą“.

Teismo posėdyje apeliantė ir jog gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas – atmesti.

CK 6.250 str. numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą.

Pagal BPK 20 str. įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos – Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikto skundo (1-4 b.l.) bei teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (18 b.l.) – A. Ž. vieningai ir nuosekliai teigė, jog dėl D. S. jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų patyrė didelį emocinį sukrėtimą, dvasinį skausmą bei pergyvenimus, dėl ko sutriko sveikata ir kasdieninis ritmas. Be to, liudytojai D. B. (58-59 b.l.), A. K. (59-61 b.l.) bei V. R. (65-66 b.l.) teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog dėl D. S. nusikalstamų veiksmų A. Ž. patyrė emocinį sukrėtimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai, o šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad D. S., patalpindama nukentėjusįjį A. Ž. žeminančią ir tikrovės apie jį neatitinkančią informaciją naujienų portale „(duomenys neskelbtini)“, tokiais savo veiksmais A. Ž. padarė neturtinės žalos. Be to pabrėžtina, jog vien tik ta aplinkybė, jog liudytojai yra nukentėjusiojo artimieji, jų parodymų kritiško vertinimo savaime nesuponuoja. Kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, BPK 277 str. numatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 str.) ir atsakomybės pagal BPK 163 str. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei prisiekia duoti teisingus parodymus. Byloje nėra nustatyta, kad liudytojais apklausti A. Ž. artimieji būtų sulaužę priesaiką, vengę, atsisakę duoti arba davę melagingus parodymus. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra nukentėjusiajam artimi žmonės, nėra pagrindas jų parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės dėl nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų D. S. jo atžvilgiu padarius nusikalstamas veikas, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo artimųjų parodymais, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis išgyveno ir dabar išgyvena dėl paskelbtos šmeižikiškos informacijos bei viešo užgaulaus pažeminimo, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta tyčia ir per visuomenės informavimo priemonę, nors dalis nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių (kaip potencialaus darbo netekimas ar pablogėjęs pamokų lankomumas) ir buvo pripažintos nepagrįstomis. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino D. S. ir nukentėjusiojo materialines bei šeimines aplinkybes, t.y. tai, kad D. S. netekėjusi, augina mažametį vaiką (76 b.l.), yra nėščia (91 b.l.), dirba ir gauna santykinai nedidelį atlyginimą (74 b.l.), turi įsiskolinimų (72 b.l.), neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje (73 b.l.), o nukentėjęs yra nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje (92 b.l.), pragyvena iš gaunamos 350 Lt pašalpos (83 b.l.), bei neturi išlaikytinių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, taip pat buvo atsižvelgta ir į nusikaltimo pasekmes, bei į tai, jog turtinės žalos civilinio ieškinio šioje byloje nėra, nukentėjusysis pareikštame civiliniame ieškinyje nenurodė, kokią dalį neturtinės žalos sudaro jo patirti išgyvenimai dėl kiekvieno jo reiškiamo kaltinimo atskirai, o iš D. S. pareikšto kaltinimo yra pašalinta dalis pateiktame kaltinime nurodytų aplinkybių.

Taigi, kaip matyti iš aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliantės sunkios materialinės bei socialinės padėties yra atmetami, kaip nepagrįsti. Be to, apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, tinkamai įvertino visas CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, turtinę padėtis, socialinį užimtumą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, o jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra, dėl ko mažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo. Be to, pastebėtina ir tai, jog pačių įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis bei tikrovės neatitinkančių duomenų, užgauliai žeminančių A. Ž., paskleidimo būdas (duomenys buvo patalpinti naujienų portale „(duomenys neskelbtini)“) leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų bei su tuo susijusių pasekmių, kas, be kita ko, įrodyta pirmiau aptartų įrodymų visetu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistosios D. S. apeliacinio skundo teiginiai dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio yra nepagrįsti, kas rodo, kad keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios D. S. apeliacinį skundą atmesti.