Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., V. B., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėja I. B. (santuokinė pavardė B.) gimė 1958-12-20 (duomenys neskelbtini). Gimimo įraše pareiškėjos tėvu nurodytas B., motina – Z. B. (b. l. 4). Iš santuokos liudijimo matyti, kad B. G. ir Z. B. susituokė 1993-05-28 (b. l. 10). 2008-12-25 mirė pareiškėjos mama Z. G. (b. l. 7). Z. G. 2003-10-16 surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo dukrai I. B. (b. l. 18). 2010-12-30 notaro liudijimas patvirtina, kad Z. G. palikimą priėmė testamentinė įpėdinė mirusiosios dukra I. B. (b. l. 15). 2005-03-17 mirė B. G. (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad po B. G. mirties liko paveldimas turtas: žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Be to, iš 2007-05-02 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuosavą namų valdą matyti, kad remiantis įrašu Tauragės rajono savivaldybės administracijos Skaudvilės seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) B. G. vardu įregistruota nuosava namų valda. Pastatai statyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). B. G. 2003-10-16 taip pat surašė testamentą, kuriame nurodė, kad visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų palieka savo dukrai I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) (b. l.17). Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Skaudvilės seniūnijos pažymos apie asmens paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyta, kad B. G. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad iki mirties B. G. gyveno kartu su žmona Z. G. ir dukra I. B.. Nurodyta, kad I. B. palikimą priėmė ir valdo (b. l. 16).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsnis numatė, jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių santuokoje asmenų tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka, sutinkamai su šio kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi, tai yra nustačius vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja gimė jos mamai esant santuokoje su B.. Tačiau pareiškėjos mama negyveno su sutuoktiniu, o gyveno su B. G., su kuriuo bažnyčioje susituokė 1980-07-05, o civilinę santuoką įregistravo 1993-05-28. Nustatyta, pareiškėjos mama ir B. G. gyveno šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, abu augino, išlaikė, auklėjo pareiškėją ir kitus vaikus. Byloje yra įrodyta, kad miręs B. G. visada pripažino save I. B. tėvu. Tai įrodo ir jo surašytas testamentas, pareiškėją įvardindamas savo dukra. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas nustatyti giminystės santykį patvirtinantį juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B. yra B. G., mirusio 2005-03-17, dukra (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal B. G. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, dėl palikimo priėmimo į notarą buvo privaloma kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Dėl palikimo priėmimo po B. G. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina Tauragės rajono 1 – ojo notaro biuro pažyma (b. l. 14). Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad A. B. ir V. B. neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja I. B. po B. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nes ji B. G. priklausiusiais žemės sklypais, likusiais pastatais, asmeniniais daiktais naudojosi, rūpinosi šiuo turtu kaip savo (CK 5.51 straipsnis).

Pareiškėja I. B. negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš pareiškėjos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur minimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2005-03-17, dukra;

Po B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2005-03-17, mirties, jo palikimą priėmė dukra I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus