- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1052-623/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- UAB ,,Saunų rojus“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB ,,Saunų rojus“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-3) prašydama priteisti iš atsakovės žemės nuomos mokesčių nepriemoką ir delspinigius viso 42 050 Lt 75 ct bei 5 procentus metinių palūkanų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 449 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir sklypo Ozo g. 39 detaliojo plano sprendinių tvirtinimo” atsakovei buvo leista naudotis valstybine žeme. Pagal šalių susitarimą šiame sklype atsakovė įsipareigojo įrengti infrastruktūros objektus. Atsakovei 2003 m. sausio 24 d. buvo išduotas leidimas 16392 kv. m ploto valstybiniame žemės sklype statyti viešbutį. Statybos inspekcijos tarnyba 2004 m. kovo 23 d. išdavė atsakovei pažymą, kurios pagrindu buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į nebaigtą statinį - apartamentinį viešbutį. Taip atsakovė pradėjo naudotis ir šiuo metu naudojasi valstybinės žemės sklypu, kuriame atsakovei priklauso nebaigtas statyti viešbutis.
Ieškovė nurodo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 2 p. iki einamųjų metų lapkričio 1 d. atsakovė privalėjo deklaruoti ir iki einamųjų metų lapkričio 15 d. sumokėti atitinkamo mokestinio laikotarpio žemės nuomos mokestį. Atsakovei žemės nuomos mokesčio nemokant, už 2007–2008 metų laikotarpį susidarė 42 050 Lt 75 ct įsiskolinimas – 40 993 Lt 12 ct mokesčių nepriemoka ir 1057 Lt 63 ct delspinigių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 38-42) atsakovė nurodo, kad tenkinti ieškinį nėra teisinio pagrindo, nes jos teisė naudoti valstybinį 16392 kv. m žemės sklypą, esanti apribota. Nesant teisės naudotis valstybiniu žemės sklypu, tuo pačiu negali kilti pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.
Su Lietuvos olimpiniu sporto centru 2000 m. rugsėjo 11 d. atsakovė buvo sudariusi valstybinės žemės subnuomos sutartį dėl dalies 13100 kv. m ploto žemės sklypo subnuomos, o tų pačių metų gruodžio 15 d. – sudarė sutartį dėl minėtos valstybinės žemės subnuomos sutarties pakeitimo, kuria papildomai atsakovei buvo subnuomota 3292 kv. m žemės sklypas. Tad viso atsakovei naudotis buvo subnuomota 16392 kv. m sklypo.
Tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymu Nr.4883-01 nutraukus 1998 m. lapkričio 9 d. su Lietuvos olimpiniu sporto centru pasirašytą valstybinės žemės panaudos sutartį, iš UAB ,,Saunų rojus“ buvo atimta teisė, 2000-12-15 sutarties dėl 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutarties pagrindu, naudotis 16392 kv. m ploto žemės sklypu, esančiu Ozo g. 39, Vilniuje. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydama sudaryti ilgalaikes žemės nuomos sutartis, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgdama į tai, kad teisė naudotis valstybiniu 16392 kv. m ploto žemės sklypu, esančiu Ozo g. 39, Vilniuje, iš atsakovo UAB ,,Saunų rojus“ atimta, o Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. įtvirtinta, jog už naudojimąsi žeme žemės mokestį moka valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, pagrindo priteisti ieškovo prašomą žemės nuomos įsiskolinimą su delspinigiais nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad sklypo dalį užima sporto aikštynas, kurį valdo Lietuvos olimpinis sporto centras, todėl žemės mokestis turi būti perskaičiuotas. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė taikyti šešių mėnesių ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu (b.l. 121-122) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Saunų rojus“ 40 993 Lt 12 ct žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2007-2008 metus ir 264 Lt 40 ct delspinigių, viso 41 257 Lt 52 ct ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai ir 1237 Lt 72 ct žyminio mokesčio valstybės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais pagrindais suteiktą žemę. Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip teisėta žemės sklypo naudotoja, privalo vykdyti mokestines ir kitas teisės aktuose numatytas prievoles, nors teisiškai sutartis šiuo metu ir nėra sudaryta. Žemės sklype esantis sporto aikštynas statytas 1986 metais ir klausimas dėl šio aikštyno užimamos žemės nuomos mokesčio sumažinimo, sudarant subnuomos sutartį nebuvo keliamas. Atsakovė ieškiniu irgi prašo įpareigoti apskrities viršininko administraciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl tokio pat dydžio žemės sklypo, todėl teismas netenkino atsakovės prašymo dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, o atsakovei pareikštą ieškinį dėl įsiskolinimo žemės nuomos mokesčio už 2007-2008 metus priteisimo, tenkino visiškai. Teismas, remdamasis ieškinio senaties termino pasibaigimu, netenkino ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius už nuomos mokesčio įsiskolinimą apskaičiuotus už dvejus metus ir juos sumažino.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b.l. 123-125) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB ,,Saunų rojus“ ieškovui priteista 264 Lt 40 ct delspinigių, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti Vilniaus miesto savivaldybei 1057 Lt 63 ct delspinigių. Apelianto teigimu, teismas nenurodė motyvų, kodėl priteista būtent 264 Lt 40 ct, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 ir 4 p. numatytus reikalavimus teismo sprendimo motyvuojamai daliai.
Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, yra svarbi pažeidimo esmė – tai tęstinis veiksmas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo neveikimas buvo tęstinio pobūdžio pažeidimas, vengimas mokėti žemės nuomos mokestį tęsėsi nuo 2003 metų. Prašoma priteisti 1057 Lt 63 ct suma susidarė už 2007-2008 metus skaičiuojant delspinigius nuo kiekvienais metais nesumokėtos žemės nuomos mokesčio sumos už šešis mėnesius, taigi laikantis įstatymo nuostatų. Nagrinėjamu atveju skolininko prievolės neįvykdymo pažeidimas yra tęstinis – vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną.
Apelianto teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišvadovavo kitais analogiškose bylose priimtais teismo sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. lapkričio 9 d. sprendimu 99 metams panaudai suteikė Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui (toliau – Lietuvos olimpiniam sporto centrui) 48 446 kv. m ploto žemės sklypą Vilniuje, Ozo g. 39. Lietuvos olimpinis sporto centras pagal 2000 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės subnuomos sutartį ir 2000 m. gruodžio 15 d. šios sutarties pakeitimą subnuomojo atsakovui panaudos pagrindu valdomo sklypo dalį (16 392 kv. m ploto) sportininkų reabilitacijos Hidroterapijos centro pastato statybai ir naudojimui. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 m. spalio 10 d. raštu pritarė tokio pastato statybai, taip pat 2000 m. gruodžio 19 d. raštu pritarė subnuomojamo sklypo plotui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 449 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir sklypo Ozo g. 39 detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ leido atsakovui naudotis valstybine žeme, taip pat patvirtino ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų turinį ir formą, t.y. pagal paminėtą susitarimą atsakovas įsipareigojo sunuomojamame žemės sklype įrengti infrastruktūros objektus. 2003 m. sausio 24 d. atsakovui buvo išduotas leidimas 16 392 kv. m ploto valstybiniame žemės sklype vykdyti statybos darbus – statyti viešbutį, o 2003 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu valstybinės žemės panaudos sutartis su Lietuvos olimpiniu sporto centru buvo nutraukta, atitinkamai nutrūko subnuomos sutartis. Ieškovo teigimu, atsakovas, remdamasis savivaldybės sprendimais suformuoti 16 392 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą ir išduoti leidimą vykdyti statybas, pradėjo naudotis valstybine žeme – statyti pastatą ir iki ieškinio pareiškimo tuo valstybinės žemės sklypu naudojosi, nes sklype esantis nebaigtas statyti viešbutis nuosavybės teise tebepriklauso atsakovui, todėl pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 2 punktą atsakovas turėjo mokėti nuomos mokestį.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Saunų rojus“ 40 993 Lt 12 ct nuomos mokesčio skolos už 2007 - 2008 metus ir 1057 Lt 63 ct priskaičiuotų delspinigių.
Pirmos instancijos teismas ieškinį dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo tenkino visiškai, o dalyje dėl delspinigių priteisimo, atsakovo reikalavimu teikė CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą ir nuompinigius sumažino iki 264 Lt 40 ct.
Apeliantas skundžia teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių paskaičiavimo ir nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuompinigių niekada nemokėjo, todėl pažeidimas laikytinas tęstiniu ir turėtų būti taikomas CK 1.127 str. 5 d.
Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Tuo būdu ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams pareikšti šio straipsnio 3–11 dalyse įtvirtinti įvairios trukmės sutrumpinti terminai.
Esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t.y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
Tai reiškia, kad atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad delspinigiai priteistini ne daugiau kaip už šešis mėnesius.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos priteistų delspinigių paskaičiavimu. Prašomas priteisti nuomos mokesčio už 2007 ir 2008 metus dydis sudarė po 20 496 Lt 56 ct už kiekvienus metus. Apeliantas žinojo apie jo teisių pažeidimą, nes dar 2007-05-29 kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio su delspinigiais išieškojimo už ankstesnį laikotarpį. Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio su delspinigiais priteisimo už 2007-2008 metus tik 2009-03-26. Todėl, atsakovui reikalaujant, pritaikyti šešių mėnesių ieškinio senatį, už 2007 metus, delspinigių dydis sudaro 737 Lt 88 ct (20 496 Lt 56 ct x 0,02 % x 180 dienų) ir 319 Lt 75 ct (20 496 Lt 56 ct x 0,02 % x 180 dienų) už 2008 metus, viso - 1057 Lt 63 ct.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, padidinant priteistų delspinigių dydį iki 1057 Lt 63 ct.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Priteistą iš UAB „Saunų rojus“ delspinigių dydį Vilniaus miesto savivaldybės naudai padidinti iki 1057 Lt 63 ct, o žyminį mokestį į valstybės pajamas padidinti iki 1261 Lt 52 ct.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Saunų rojus“ 5 Lt 60 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.