Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovei šios institucijos Tyrimų skyriaus vyresniajai patarėjai J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant informacinių technologijų priemones išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K.-Č. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

3. Sprendime Skyriaus (duomenys neskelbtini) yra įvardintas abstrakčia triguba konstrukcija: „sutuoktinis/sugyventinis/partneris“. Sprendimas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). VTEK nenurodė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad pareiškėja priėmė sprendimus sutuoktinio/sugyventinio/partnerio atžvilgiu. 2020 m. kovo 23 d. ir 2020 m. balandžio 24 d., kai pareiškėja vizavo minėtus tarnybinius pranešimus, ji ir D. Č. nebuvo susituokę (susituokė tik (duomenys neskelbtini)). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvimas partneriu siejamas su partnerystės įregistravimu įstatymų nustatyta tvarka, o Partnerystės įstatymas iki šiol nėra priimtas, todėl pareiškėja ir D. Č. nebuvo ir partneriai. Sprendime VTEK teigia, kad tuo metu, kai pareiškėja deklaravo ryšį su D. Č., jie kartu gyveno, tačiau vien tai, kad pareiškėja mažiau nei 2 mėnesius gyveno su D. Č., nereiškia, kad jie buvo sugyventiniai. Terminas „sugyventiniai“ yra specialus teisinis terminas. Civilinio kodekso 3.229 straipsnis buvimą sugyventiniais sieja su partnerystės įregistravimu įstatymų nustatyta tvarka, o Partnerystės įstatymas iki šiol nėra priimtas, todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų asmenis laikyti sugyventiniais. Kita vertus, net ir atmetus minėtą sąlygą, lieka dar kita sąlyga – bendras gyvenimas ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos. Tuo tarpu šiuo atveju pareiškėjos ir D. Č. 2020 m. kovo 23 d. ir 2020 m. balandžio 24 d., kai ji vizavo minėtus tarnybinius pranešimus, nesiejo bendras gyvenimas ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos.

4. Net jei laikyti, kad pareiškėjos privatūs interesai buvo, vis tiek būtų pagrindas konstatuoti, kad VTEK „priekabiai“ vertino susiklosčiusią situaciją ir dirbtinai įžvelgė tariamą Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tiek Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, tiek ir Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai iš esmės buvo įvykdyti. Inspekcijos vadovui jau 2020 m. kovo 19 d. (praėjus vos 2 dienoms po pareiškėjos privačių interesų deklaracijos patikslinimo) aktualios su D. Č. susijusios aplinkybės buvo žinomos. Todėl reikalavimas pareiškėjai informuoti Inspekcijos vadovą, kai jis jau yra informuotas ir tą pats nurodė pareiškėjai adresuotame laiške, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Be to, minėtas Inspekcijos vadovo el. laiškas buvo surašytas 2020 m. kovo 19 d., t. y. dar prieš tai, kai pareiškėja 2020 m. kovo 23 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. pateko į tariamo interesų konflikto situaciją, todėl iš esmės buvo įvykdytas ir Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimas informuoti vadovą prieš atliekant tarnybines pareigas.

Šiuo atveju Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimas dėl nusišalinimo iš esmės taip pat buvo įvykdytas. VTEK neatkreipė dėmesio į tai, kad 2020 m. kovo 17 d. privačių interesų deklaracijos skiltyje „sutuoktinis/sugyventinis/partneris“ nurodžiusi D. Č., šios deklaracijos ID001A priede pareiškėja taip pat nurodė: „Nusišalinimas nuo sprendimų, susijusių su konkrečiu objektu, galinčių turėti įtakos asmeniniam turtui“. Minėto ID001A priedo formoje nurodyta, kad jis pildomas laisva forma, taip šis priedas ir buvo užpildytas, o jame pateikta formuluotė apima klausimą dėl D. Č. priemokos. Jei laikyti, kad pareiškėja turėjo nusišalinti, yra akivaizdu, kad šiuo atveju buvo nusišalinta. 2020 m. kovo 17 d. privačių interesų deklaracijos turinys dar prieš pareiškėjai patenkant į tariamo interesų konflikto situaciją buvo žinomas Inspekcijos vadovui. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja nusišalinimą buvo pareiškusi dar prieš atliekant atitinkamas tarnybines pareigas.

7. Dėl nuotolinio posėdžio – šiuo atveju VTEK posėdis vyko nuotoliniu būdu. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą (toliau – ir VTEKĮ) nėra numatyta, kad VTEK posėdis gali būti nuotolinis, todėl VTEK neturėjo teisės vykdyti nuotolinį posėdį. Be to, nuotolinio posėdžio metu pareiškėja turėjo galimybę matyti tik VTEK pirmininko vaizdą, o kitų VTEK narių vaizdo pareiškėja nematė. Tai neatitinka skaidrumo principo.

8. Dėl pranešimo apie pradėtą tyrimą – gavus Inspekcijos skundą, būtent VTEK kilo pareiga išsiaiškinti, kokios pateiktoje informacijoje dėl galimo pažeidimo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir tinkamai apibrėžti tyrimo ribas bei aiškiai nurodyti galbūt padarytą pažeidimą (jo faktines aplinkybes), t. y., nusprendus pradėti tyrimą, aiškiai suformuluoti kaltinimą. Šiuo atveju VTEK 2020 m. liepos 23 d. pranešime, lakoniškai paminėjusi, ką skunde teigė Inspekcija, toliau tenurodė, kad VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o jam iškilus – nusišalinti. VTEK 2020 m. liepos 23 d. rašto II dalyje prašoma paaiškinti Inspekcijos pranešime nurodytas aplinkybes, nors, kaip jau minėta, VTEK, gavusi informaciją apie galimą pažeidimą, pati turi apibrėžti tyrimo ribas ir aiškiai suformuluoti, koks pažeidimas galbūt yra padarytas (nurodyti faktines aplinkybes ir t.t.). VTEK rašte taip pat nurodė, kad ji vertins, ar pareiškėja galbūt nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, o tokia formuluotė („galbūt nepažeidė“) yra nekonkreti, neaiški ir paliekanti erdvės subjektyviam aplinkybių vertinimui. Tad aptariamame rašte nebuvo aiškiai suformuotas kaltinimas.

II

III

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV

7.2. VTEK vertinimu, sprendimai, kuriuos vizavo pareiškėja, nors ir yra susiję su grupe asmenų (Inspekcijos darbuotojų), kiekvieno jų atžvilgiu yra individualaus pobūdžio ir yra laikytinas tiesiogiai susijusiu su D. Č.. Šiuo atveju pareiškėjai kilo interesų konfliktas, kurio ji privalėjo vengti ir turėjo nusišalinti nuo Skyriaus vedėjo tarnybinių pranešimų vertinimo ir vizavimo. Asmenys, kurie rengia tarnybinį pranešimą dėl priemokų skyrimo ir asmenys, su kuriais šis pranešimas turi būti derinamas jiems jį vizuojant, nėra įpareigoti pasirinkti tik vieną konkretų netinkamą procento dydį ir turi teisę siūlyti ir kitokį, nei pareiškėjos pateikiamame Inspekcijos (duomenys neskelbtini) žmogiškųjų išteklių klausimai el. laiške siūlomą priemokos dydį, laikydamiesi nustatyto apribojimo, t. y. kad siūlomas priemokos dydis neviršytų teisės aktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Tarnybinį pranešimą dėl priemokų skyrimo vizuojantis ir tokiais savo veiksmais patvirtinantis, kad pritaria pateiktiems siūlymams, asmuo iš esmės įvertina ir šių pranešimų turinį, už kurį jis taip pat yra atsakingas. Tad pareiškėja, vizuodama pranešimus, kuriais siūloma skirti priemokas ir jai interesų konfliktą keliančiam asmeniui, atliko vertinamojo pobūdžio veiksmus, susijusius su šiuo asmeniu. Tai, kad ji pastabų ar alternatyvių siūlymų neteikė ir skyriaus vedėjo siūlomiems dydžiams pritarė, nepaneigia aplinkybės, jog vykdydama savo tarnybines pareigas pareiškėja sprendė klausimus, susijusius su jai interesų konfliktą keliančio asmens interesais. Siekdama to išvengti pareiškėja privalėjo nedelsiant nusišalinti nuo visų interesų konfliktą keliančių klausimų rengimo, svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų, tačiau to nepadarė.

V

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti VTEK Sprendimą, kuriuo pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo nuostatas (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 7 punktą).

2. Teismas pažymi, jog VTEK – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Pastebėtina, jog VTEK sprendimai turi reikšmingą įtaką ir asmeniui gali sukelti įvairaus pobūdžio pasekmes, paveikiančias profesinį asmens gyvenimą bei reputaciją. Dėl to yra itin svarbu, jog VTEK savo veikloje vadovautųsi teisės aktų reikalavimais, užtikrintų nepriklausomumo bei nešališkumo reikalavimus ir asmenų teisę į tinkamas procedūras, taip pat laiduotų nuoseklų VTEK kompetencijai pavestų sričių taisyklių, taikymą ir aiškinimą, tokiu būdu užtikrinant lygiateisiškumo ir teisinio saugumo principus.

Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo ir formuojamos teismų praktikos galima daryti išvadą, kad bet koks veiksmas (derinimas, vizavimas, pasirašymas, balsavimas, dalyvavimas nagrinėjant ar tik fiziškas buvimas patalpose (kas gali būti traktuojama kaip kitoks poveikis sprendimui), kuriose sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens privačiais interesais) yra traktuojamas kaip elgesys, kuris kelia asmeniui interesų konfliktą, todėl jis turi nusišalinti ir bet kokia forma vengti atlikti minimus veiksmus.

5. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja pati 2020 m. kovo 17 d. patikslino savo privačių interesų deklaraciją sutuoktiniu/sugyventiniu/partneriu nurodydama D. Č.. Tą pačią dieną savo privačių interesų deklaraciją apie pareiškėją papildė ir D. Č.. 2020 m. kovo 23 d. Skyriaus vedėjas parengė tarnybinį pranešimą dėl priemokų skyrimo Skyriaus darbuotojams, tarp jų ir D. Č., už kovo mėnesį, kurį pareiškėją tą pačią dieną vizavo. 2020 m. balandžio 23 d. Skyriaus vedėjas parengė tarnybinį pranešimą dėl priemokų Skyriaus tarnautojams, tarp jų ir D. Č., už balandžio mėnesį, kurį pareiškėja vizavo balandžio 24 d. 2020 m. gegužės 3 d. pareiškėja atnaujino savo deklaraciją, kurioje panaikino informaciją apie sutuoktinį/sugyventinį/partnerį. 2020 m. gegužės 4 d. D. Č. taip pat ištrynė minėtus duomenis iš savo deklaracijos. 2020 m. liepos 16 d. pareiškėja papildė savo deklaraciją, D. Č. nurodant kaip asmenį, keliantį interesų konfliktą. 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, kurioje sutuoktiniu/sugyventiniu/partneriu nurodė D. Č.. 2020 m. liepos 13 d. pareiškėja nusišalino nuo sprendimų D. Č. atžvilgiu. 2020 m. liepos 16 d. D. Č. pateikė prašymą dėl perkėlimo į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja ir D. Č. nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. deklaravo bendrą gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotas pareiškėjos ir D. Č. santuokos liudijimas. Taigi, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. gegužės 3 d. pareiškėja D. Č. nurodė kaip sutuoktinį/sugyventinį/partnerį, nors formaliai, sutinkant su skunde pateiktais argumentais, D. Č. tokiu nebuvo pagal civilinės teisės aktų nuostatas. Tačiau įvertinant, kad pareiškėja su D. Č. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. gegužės 3 d. kartu faktiškai gyveno, kad jų santykiai vėliau buvo formaliai įteisinti santuokos institutu, kad pati pareiškėja deklaravo D. Č. kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas (taigi, turėjo/turi privačių interesų), darytina išvada, kad pareiškėja privalėjo nusišalinti nuo bet kokių veiksmų, susijusių su D. Č..

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. kovo 23 d. bei 2020 m. balandžio 24 d. vizavo tarnybinius pranešimus, kuriuose D. Č. buvo numatytas priemokos skyrimas, taigi, atliko veiksmus, susijusius su D. Č. (be to, tuo pat laikotarpiu, kuriuo ji deklaravo galimą interesų konfliktą su D. Č.). Tai, kad pareiškėja nesprendė dėl priemokos skyrimo, bet vizavo tarnybinį pranešimą, vis tiek Įstatymo prasme sudarė interesų konflikto regimybę. Vadinasi, atsakovė tinkamai vertino, kad pareiškėja realiai vizuodama 2020 m. kovo 23 d. bei 2020 m. balandžio 24 d. tarnybinius pranešimus, kuriuose D. Č. buvo numatytas priemokos skyrimas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, taip pat 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Tai, kad Inspekcija buvo informuota 2020 m. kovo 19 d. apie interesų konfliktą, nepaneigia pareiškėjos, kaip aukštas pareigas užimančios valstybės tarnautojos, pareigos ir pačiai nusišalinti nuo bet kokio veiksmo, susijusio su D. Č., atlikimo, t. y. vykdyti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatą „jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas“.

6. Sprendžiant dėl to, ar pareiškėjo teisė būti išklausytam priimant skundžiamą Sprendimą buvo užtikrinta, svarbu įvertinti tai, kaip VTEK suformavo tyrimo dalyką ir informavo pareiškėją apie, galbūt, padarytą pažeidimą (tyrimo faktines aplinkybes) (žr. pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020).

Pareiškėjos manymu, VTEK pranešimas apie pradėtą tyrimą neatitiko tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog šiuo atveju tyrimas buvo pradėtas gavus Inspekcijos pranešimą, tad VTEK 2020 m. liepos 23 d. raštu informavo pareiškėją, jog jos atžvilgiu yra pradėtas tyrimas dėl pareiškėjos veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 4 punktą). Teismo vertinimu, pareiškėjai pateiktas pranešimas apie pradėtą tyrimą buvo aiškus ir suprantamas, nes pranešime dviem atskirais punktais buvo išskirti veiksmai, kurių atitiktis Įstatymui ir buvo vertinama, įvardintos konkrečios Įstatymo nuostatos. Nepagrįstas taip pat teiginys, jog vietoj formuluotės „partneris/sugyventinis“ turėjo būti nurodyta konkrečiai, partneris ar sugyventinis. Minėta, kad pati pareiškėja nurodė D. Č. kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas (taigi, turėjo/turi privačių interesų).

7. Skunde teigiama, jog VTEK, posėdį vykdydama nuotoliniu būdu, pažeidė įstatymų reikalavimus. Sutiktina, kad VTEK įstatyme expressis verbis (lot. pažodžiui, tiesiogiai) nėra nustatyta, kad VTEK rengia posėdžius informacinių technologijų pagalba. Tačiau VTEK įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog VTEK posėdžių organizavimo tvarka nustatyta VTEK reglamente. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė teisę VTEK nusistatyti posėdžių organizavimo tvarką, žinoma, nepažeidžiant VTEK įstatyme nustatytų posėdžių organizavimo principų (pvz., viešumo (žr. VTEK įstatymo 4 straipsnio 1 dalį)). VTEK 2020 m. balandžio 8 d. sprendime Nr. KS-45 pakeitė Reglamento nuostatas, Reglamento 50 punkte įtvirtinant, jog posėdžiai rengiami nuotoliniu būdu ne tik paskelbto karantino, bet ir ekstremalios situacijos metu. Teismas neabejoja šios Reglamento nuostatos teisėtumu. VTEK posėdžio metu galiojo (tebegalioja) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, o taip pat ir Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. V-1942, kuriame valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų vadovai buvo įpareigoti posėdžius, pasitarimus bei susirinkimus organizuoti nuotoliniu būdu. Be to, pareiškėjai 2020 m. spalio 15 d. raštu buvo paaiškinta, jog posėdis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, tačiau, esant pageidavimui dalyvauti posėdyje, pareiškėjai bus sudarytos techninės galimybės dalyvauti nuotoliniu būdu. Organizuotas posėdis neprieštaravo VTEK įstatymo nuostatai, jog VTEK posėdžiai yra vieši. Taigi, šios pareiškėjos abejonės dėl VTEK posėdžio, organizuoto nuotoliniu būdu, nėra pagrindu VTEK posėdį laikyti neteisėtu; atitinkamai, nėra pagrindo abejoti Sprendimo teisėtumu.

Pareiškėja, nurodo, kad VTEK posėdžio metu matė tik pirmininką, o kitų narių nematė. Tai, pasak pareiškėjos, pažeidžia skaidrumo principą. VTEK Reglamento 50 punkte, be kita ko, nustatyta, jog nuotoliniu būdu priimant Komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas Komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Ginčo, kad Komisijos narių balsavimo rezultatai buvo nustatyti, nėra. Taip pat atsakovė neginčija, jog jos narių nesimatė, tačiau jie girdėjosi (posėdžio garso įrašas). Pareiškėja nepateikė įrodymo, kad Komisijos narių balsai neužtikrino Komisijos narių tapatybės nustatymo. Kita vertus, sutiktina, kad Komisija turėtų imtis visų įmanomų priemonių, jog Komisijos nariai ir matytųsi. Visgi, teismo vertinimu, šie VTEK posėdžio trūkumai nėra tokie esminiai, kad būtų pagrindu naikinti Sprendimą.

8. Pareiškėja nurodė, kad VTEK pirmininkas posėdyje turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Teismo posėdyje išklausius VTEK posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog VTEK pirmininkas, išklausęs pareiškėjos paaiškinimą, nurodė, jog pagal teismų praktiką asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu. Tai, teismo vertinimu, negali būti suprantama kaip išankstinis nusistatymas. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad nėra pagrįstas pareiškėjos teiginys, jog primininkas tokiu būdu galėjo daryti įtaką kitų narių apsisprendimui, kadangi minėtas pirmininko bendro pobūdžio komentaras buvo skirtas ne Komisijos nariams, o pareiškėjai. VTEK pirmininko, esą, darytą įtaką kitiems VTEK nariams paneigia ir tai, jog balsavimo procedūros dėl Sprendimo metu VTEK pirmininkas abėcėlės tvarka kreipėsi į kiekvieną narį asmeniškai vardu ir pavarde bei paprašė balsuoti dėl (ne)pritarimo Sprendimui ir tik tuomet, kai visi VTEK nariai balsavimu jau buvo išreiškę savo poziciją, pirmininkas išreiškė savo poziciją balsuodamas.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog išankstinį nusistatymą jos atžvilgiu turėjo visi VTEK nariai ir tą patvirtina VTEK 2020 m. gegužės 15 d. raštas (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 2 punktą). Tačiau aptariamu raštu buvo tik pateikta nuomonė pagal gautą Inspekcijos prašymą dėl rekomendacijų pateikimo, o ne atlikti tyrimo veiksmai. Rašte buvo įvardintos tik galimos grėsmės interesų konfliktui kilti, o ne pateiktas pareiškėjos elgesio vertinimas, jog jos veiksmai (ne)prieštaravo Įstatymo reikalavimams. Inspekcija savo prašyme neįvardijo jokių konkrečių pareiškėjos sprendimų D. Č. atžvilgiu. Aptariamas raštas buvo susijęs tik su tarnybinio pobūdžio funkcijų vykdymu, veikiant pagal VTEKĮ suteiktus įgaliojimus.

9. Pareiškėja nurodo, jog jai skundžiamas Sprendimas buvo atsiųstas tik VTEK 2020 m. spalio 28 d. raštu, todėl Sprendimas dar buvo neteisėtai rašomas iki 2020 m. spalio 28 d. Paminėtina, kad pagal VTEKĮ 24¹ straipsnio 15 dalį VTEK sprendimas per 5 darbo dienas nuo priėmimo dienos išsiunčiamas pareiškėjui, asmeniui, dėl kurio veikos buvo priimtas sprendimas, ir skundžiamą sprendimą priėmusiai institucijai ar įstaigai, todėl pareiškėjos prielaida, esą, Sprendimas buvo neteisėtai rašomas, nėra pagrindu naikinti Sprendimą.

10. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. K.-Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.