Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2010 m. rugsėjo 6 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010-07-23 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių priežiūros būrio pareigūnas 2010 m. liepos 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G.B. 2010 m. liepos 2 d. 12.20 val., Plungės rajone, kelio Šiauliai-Palanga 86 kilometre, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 35 km/h, esant leistinam 90 km/h greičiui važiavo 125 km/h greičiu. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 136.1 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį.

2010 m. liepos 23 d. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu G.B. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirta 600 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 20).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 13), tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo (b.l. 14) nustatyta, kad G.B. 2010 m. liepos 2 d. 12.20 val., Plungės rajone, kelio Šiauliai-Palanga 86 kilometre, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 35 km/h, esant leistinam 90 km/h greičiui važiavo 125 km/h greičiu. Taip pažeidė KET 136.1 punkto reikalavimus.

Jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nagrinėjant administracinę bylą buvo laikytasi nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos. G.B. skundu prašo paskirti minimalią ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą, t.y. 400 litų baudą. ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vairuotojams už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą skiriama bauda nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų. Institucija, nagrinėdama administracinę bylą, nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir skundžiamu nutarimu (b.l. 16) paskyrė pažeidimo sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriam atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Motyvuojamoji dalis

Institucija pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes pažeidimo padarymo metu G.B. gailėjosi padaręs pažeidimą. Neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 8) įrodo, kad G.B. yra neįgalus, kas pagal ATPK 31 straipsnio 10 dalį pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Siekdamas suformuoti vienodą administracinių teismų praktiką taikant ATPK normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. gruodžio 12 d. konsultacijoje Nr. 137 (Administracinių teismų praktika, Nr. 2, psl. 323) išaiškino, kad vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose. Pažyma apie administracinius teisės pažeidimus (b.l. 17-18) įrodo, kad G.B. 2010 m. kovo 31 d. nutarimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį paskirtas įspėjimas už tai, jog jis prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje, pastatė stovėti automobilį, kuris nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu. ATPK 36 straipsnyje nustatytas administracinių nuobaudų galiojimo terminas. Jam pasibaigus laikoma asmenį nebuvus baustą. Toks terminas yra vieneri metai po to, kai pasibaigia nuobaudos skyrimas (sumokėta bauda, pasibaigia teisės atėmimo terminas ir kt.). Aptarti duomenys apie KET pažeidimus leidžia daryti išvadą, jog G.B. pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, todėl pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir į ją atsižvelgta skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą.

ATPK 30 straipsnyje įtvirtintais principais įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgus į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktus: nuoširdus gailėjimasis ir teisės pažeidimas, padarytas neįgaliojo), administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtinas pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas, t.y. 400 litų bauda.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismo nuomone, teismo paskirtoji nuobauda pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus – nubaudimo bei prevencinį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n utaria:

skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. liepos 23 d. nutarimą, kuriuo G.B. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirta 600 litų bauda, pakeisti. G.B. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirti 400 (keturių šimtų) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.