Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-193-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-02
Bylos Nr.
1A-290-193-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
R. M.
Advokatai
Jonas Skruzdys, Jonas Skruzdas

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-193/2009

Teisėjas Gytis Stasevičius Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.4.6.3.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Jonui Skruzdžiui,nuteistajai R. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. ir jos gynėjo advokato Jono Skruzdžio apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-03-05 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta pagal BK 281 str. 4 d. ir jai paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. atidėtas dviejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Be to, vadovaujantis BK 68 str. 1 d. R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.

Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista iš R. M. 44 029,70 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti, iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 1726,40 Lt ir 10 000 Lt iš R. M. neturtinės žalos atlyginimo L. B. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. M. nuteista už tai, kad ji, 2007-03-26 apie 19.20 val., Utenos rajone, kelyje Utena-Tauragnai-Kirdeikiai 16,800 km., vairuodama automobilį Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 64 ir 68 punktų reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus keleivių saugumui, vairavo automobilį būdama neblaivi (1,51 promilės), o kelio 16,8 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, važiavo nepasirinkusi tokio saugaus greičio, atsižvelgdama į kelio sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairį griovį ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleivei L. B. dėl kaklo slankstelio lūžimų ir panirimų su nugaros smegenų pažeidimų, kairio raktikaulio lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nuteistoji R. M. ir jos gynėjas advokatas Jonas Skruzdas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria patenkintas Utenos rajono vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys ir iš nuteistosios Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 44 029,70 Lt, bei nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios L. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas dalinai ir priteista iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 1 726 Lt, iš nuteistosios 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. B. naudai. Prašo šiuos klausimus perduoti nagrinėti iš naujo civilinio proceso tvarka. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kas savo ruožtu sąlygojo, jog netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, susiję su civilinio ieškinio patenkinimu.

Skunde nukreipiama į BPK 369 str. 3 d. bei cituojami Kelių eismo taisyklių 54, 65, 98, 240 punktai. Teigiama, kad KET 65 punktas tuo metu numatė vairuotojui draudimą vežti keleivį, jeigu jis yra neužsisegęs saugos diržo ir tuo pačiu perdėjo bekompromisinę, tiesioginę atsakomybę vairuotojui už autoįvykio metu sukeltus sužalojimus keleiviui, kuris automobilyje buvo vežamas neužsisegus saugos diržo. Tačiau pastarasis 65 punktas, įpareigojantis vairuotojui nevežti keleivių su neužsisegtais saugos diržais, buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 ir naujai patvirtintose Kelių eismo taisyklių pakeitimuose, panaikinus KET 65 punktą, atsakomybė už važiavimą automobilyje neprisisegus saugos diržo buvo perkelta keleiviui. Tai atsispindi ir naujai patvirtintų Kelių eismo taisyklių 98 ir 240 punktuose. Panaikinus KET 65 punktą atsakomybė dėl įvykusių pasekmių, kurios atsirado dėl to, kad asmuo važiavęs automobilyje ir nevykdė taisyklių reikalavimų, dėl įvykusių pasekmių yra perdedama asmeniui/keleiviui. Byloje nustatyta, kad šių KET reikalavimų nukentėjusioji nevykdė, jas ignoravo ir saugos diržo neprisisegė, nors ginamoji ir reikalavo nukentėjusiosios tai padaryti. Nukentėjusiajai neprisisegus saugos diržo, autoįvykio metu ji buvo išmesta iš automobilio, pasėkoje to jai ir buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai. Galima tik teigti, jog jeigu nukentėjusioji būtų vykdžiusi KET reikalavimus ir prisisegusi saugos diržą, tokių skaudžių pasekmių ji nebūtų patyrusi. Ginamajai užsisegus saugos diržą, ji sužalojimų nepatyrė. Sužalojimus, kuriuos galėjo patirti nukentėjusioji, galima buvo nustatyti, jeigu teismas būtų skyręs kompleksinę teismo medicinos – autotechninę ekspertizę nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybėms nustatyti. Tai, kad yra galimybė nustatyti, kokius sužalojimus galėjo patirti nukentėjusioji, teismo posėdyje patvirtino ir apklausti specialistai. Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į prašymą nustatyti nukentėjusiosios veiksmų įtaką kilusioms pasekmėms. Vykdant gynybos prašymą, teismui paskyrus kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizę buvo galima nustatyti kokius sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti, jeigu ji autoįvykio metu būtų buvusi užsisegtu saugos diržu.

Šalies argumentai

Apeliantė ir jos gynėjas mano, kad Utenos rajono apylinkės prokuroro pareikštas ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas šioje byloje, nes iš 2007-12-21 Panevėžio rajono Teritorinės ligonių kasos pateikto rašto Nr. 12-3562 nematyti, už kokias konkrečiai procedūras, suteiktas paslaugas nukentėjusiajai ligoninėms sumokėjo teritorinės ligonių kasos. Prokuroras gindamas viešąjį interesą ir pateikdamas ieškinį neišreikalavo iš Valstybinės ligonių kasos ir nepateikė teismui nukentėjusiosios L. B. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelių ar jų kopijų, iš kurių būtų galima matyti ligoninės patirtas išlaidas. Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašte nurodomi tik taikomi ligoniams baziniai įkainiai, tačiau ne faktinės išlaidos, patirtos gydant nukentėjusiąją. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų turėjo nuostolių (CK 6.251 str. 1 d.). Gynėjo manymu, šis civilinės atsakomybės principas buvo pažeistas, nes prokuroro ieškinyje remiamasi tik baziniais įkainiais, neatitinkančiais faktiškai turėtų išlaidų. Be to, teisingumas reikalauja, kad tenkinant civilinį ieškinį būtų realiai atsižvelgta ir į nukentėjusiosios kaltės dydį.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašo skundą atmesti, nukentėjusioji šį klausimą paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skunde neginčijama apeliantės R. M. kaltė, veikos kvalifikavimas bei bausmės paskyrimas, tačiau deklaruojama apie nukentėjusiosios veiksmų (ar neveikimo) priežastinį ryšį su pačios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu bei nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai išspendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes ir netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos už nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo klausimą.

Dėl nukentėjusiosios veiksmų (ar neveikimo) priežastinio ryšio su

pačios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios L. B. veiksmų (ar neveikimo) priežastinio ryšio su pačios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Teigiama, kad neužsisegdama saugos diržų nukentėjusioji sąlyginai sąlygojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sunkumą. Teisėjų kolegija sutinka, kad automobilyje neužsisegdama saugos diržų kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė ir nukentėjusioji, tačiau ne jos padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį ir kilusius padarinius.

BK 281 straipsnio 4 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau vadinamos – KET). Kadangi BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad nuteistoji R. M. 2007-03-26 apie 19.20 val., Utenos rajone, kelyje Utena-Tauragnai-Kirdeikiai 16,800 km, vairuodama automobilį Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 64 ir 68 punktų reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus keleivių saugumui, vairavo automobilį būdama neblaivi (1,51 promilės), o kelio 16,8 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, važiavo nepasirinkusi tokio saugaus greičio, atsižvelgdama į kelio sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairį griovį ir apvirto. Pažeidusi minėtuosius KET punktų reikalavimus skunde neginčija ir nuteistoji R. M.. Taip pat byloje esančiais įrodymais konstatuota, kad įvykio metu kartu su nuteistąja važiavo L. B., kuri žinodama apie R. M. neblaivumą, sėdo į pastarosios vairuojamą automobilį ir važiavo kartu neužsisegusi saugos diržų. Minėto eismo įvykio padariniai – automobilio keleivei L. B. dėl kaklo slankstelio lūžimų ir panirimų su nugaros smegenų pažeidimų, kairio raktikaulio lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie sužalojimai nustatyti specialisto išvada, kuri abejonių apeliantei, taip pat teismui nekelia. Teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiajai minėti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek automobilio virtimo metu, tiek jai iškritus iš automobilio. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent R. M. didelis neatsargumas, pasireiškęs nusikalstamu nepasitikėjimu, nulėmė tokią įvykių eigą ir kilusius padarinius. Būdama neblaivi ir tokioje būsenoje sėsdama už automobilio vairo, R. M. neabejotinai suprato, kad elgiasi rizikingai su kito žmogaus gyvybe, sveikata ir turtu, numatė, kad dėl jos veikos gali žūti ar gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, padaryta turtinė žala, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tokiu būdu teisingai konstatuota, kad nuteistosios R. M., kaip eismo dalyvio veika, kuria ji pažeidė kelių eismo taisykles, buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga, o nukentėjusiosios veiksmai įvykio metu šiuo atveju yra aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgė nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos žalos dydį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliaciniame skunde ginčijamas nukentėjusiosios L. B. naudai priteistos neturtinės žalos dydis. Tačiau išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nenustatė įstatymų pažeidimų, sprendžiant nukentėjusiosios L. B. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl neturi teisinio pagrindo kvestionuoti apylinkės teismo sprendimo šioje baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusioji įvykio metu išgyveno stiprų fizinį skausmą, įvykio pasekmėje ji neteko dalies darbingumo, jai padarytos kelios operacijos, ji šešis mėnesius negalėjo vaikščioti ir šiuo metu sunkiai vaikšto. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos apskritai yra pagrįstas. Tačiau teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo aplinkybes bei sunkumą, į jos bei nuteistosios turtinę padėtį, nukentėjusiosios L. B. pareikštą 20 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino priteisdamas nukentėjusiajai L. B. iš nuteistosios R. M. 10 000 Lt ir 1726,40 Lt iš civilinio atsakovo nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taigi, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, teismas be kitų aplinkybių įvertino ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad neigiamos pasekmės atsirado ir dėl nukentėjusiosios rizikingų veiksmų sėdant į neblaivios nuteistosios vairuojamą automobilį ir neužsisegant saugos diržo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajai priteisė 10 000 Lt iš nuteistosios ir 1726,40 Lt iš civilinio atsakovo neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, o priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja ir yra adekvatus nusikalstamos veikos L. B. sukeltiems padariniams. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantė skunde, todėl mažinti nuosprendžiu nustatytą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Apeliaciniu skundu ginčijamas skundžiamo nuosprendžio dalies dėl 44 029,70 Lt turtinės žalos Valstybinės ligonių kasos naudai priteisimo iš nuteistosios teisėtumas. Skunde teigiama, kad priteisto ieškinio dydis yra ne faktinės išlaidos, patirtos gydant nukentėjusiąją, o tik ligoniams taikomi baziniai įkainiai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokuroras byloje Valstybinės ligonių kasos interesais pareiškė 44 029,70 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo. Pastarąjį ieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino pilnai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pilnai tenkindamas civilinį ieškinį turtinės žalos dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo dydžio klausimu teismas jokių teisės normų nepažeidė, tačiau neteisingai nustatė subjektą, privalantį atlyginti minėtas išlaidas.

Analizuojant turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad šiame kontekste pagrindinis principas yra tas, kad ieškovas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo. Teisingas atlyginimas gali apimti kompensaciją tiek dėl realiai patirtų nuostolių, tiek dėl galimų nuostolių ateityje. Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka ieškovui. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad prokuroras pateikė teismui ieškinį pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis, vėliau Valstybinės ligonių kasa šiuos duomenis apeliaciniam teismui patikslino, konkretizuodama nukentėjusiosios gydymo išlaidas (t.2. b.l.93-107). Pateiktieji duomenys dėl patirtų L. B. gydymo išlaidų dydžio abejonių teismui nekelia.

Jau minėta, kad pastarosios išlaidos yra sąlygotos R. M. padaryto eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobilis Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad šis automobilis įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Bylos medžiagoje esanti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis patvirtina, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, atstovaujamas UADBB, CB Drauvelita, laikotarpiui nuo 2006-04-29 iki 2007-04-28 apdraudė automobilį Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymo ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta juose numatytas draudiminis įvykis. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 3 straipsnio nuostatas, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje numatytam draudiminiam įvykiui, draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką, atlygindamas eismo įvykio metu padarytą žalą tretiesiems asmenims. Kadangi eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo draustas, už atsakovės R. M. veiksmais padarytą žalą ieškovei – Valstybinėms ligonių kasoms eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, yra atsakingas, neviršijant draudimo sutartyje numatytų sumų, draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Pagal minėtą draudimo sutartį bei Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį draudikas, įvykus draudiminiam įvykiui, įsipareigojo atlyginti 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Valstybinės ligonių kasos naudai pareikštas 44 029,70 Lt ieškinys yra mažesnė nei maksimaliai leistina draudimo išmoka bei jos neviršija. Tokiu būdu atsižvelgiant į visas aplinkybes, dėl draudiminio automobilio sukelto eismo įvykio atsiradusias nukentėjusiosios gydymo išlaidas Valstybinėms ligonių kasoms turi atlyginti draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas netinkamai taikė aukščiau minėtas materialinės teisės normas, todėl neteisingai išsprendė turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai atlyginimo klausimą priteisdamas ją ne iš draudiko, o iš R. M.. Todėl remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamai išspręsto turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 str. 4 p.)

NUTARĖ:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009-03-05 nuosprendį pakeisti:

Utenos rajono vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti 44 029,70 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius dvidešimt devynis litus, 70 ct) Valstybinės ligonių kasos naudai iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Nijolė SušinskienėTomas Zdanavičius