- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-1088-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Skolininkas
- A. B.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Ramunės Mikliušienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kuria pareiškimas tenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė Ramunė Mikliušienė kreipėsi į teismą prašydama iš A. B. priteisti 96,50 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad iš skolininko A. B. Kauno apygardos teismo vykdomojo dokumento Nr. 2-359-378, išduoto 2006-07-19, pagrindu buvo vykdomas 18,00 Lt skolos išieškojimas valstybės naudai. Skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškimą tenkino, priteisė iš skolininko A. B. 96,50 Lt vykdymo išlaidų, antstolei Ramunei Mikliušienei. Nustatė, kad 2006-07-19 Kauno apygardos teismas išdavė Vykdomąjį raštą Nr. 2-359-378/05 išieškoti iš skolininko A. B. valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities VMI, 18,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, kuris 2008-05-26 buvo pateiktas vykdyti antstolei R. Mikliušienei. 2008-05-28 antstolė surašė skolininkui raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą, t.y. sumokėti 62,90 Lt (18 Lt skolos + 40,00 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų + 4,90 Lt pašto išlaidų) į antstolės depozitinę sąskaitą. Skolininkas 2008-10-06 pareiškime antstolei nurodė, kad jis nuo 2008-07-10 yra suimtas, nustatytu terminu per 10 dienų sprendimo įvykdyti negali ir sutinka, kad skola būtų išieškoma iš jo pensijos. Tuo pagrindu antstolė 2009-03-18 VSDFV Jonavos skyriui pateikė patvarkymą išieškoti iš skolininkui A. B. mokamų išmokų 18 Lt skolos valstybei. Antstolė iš A. B. išieškotus 18 litų pervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą; 2009-05-04 įvykdžius vykdomąjį dokumentą, LR CPK 611 str. nustatyta tvarka antstolė 2009-05-05 surašė siūlymą skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas geruoju. Siūlymas skolininkui buvo įteiktas 2009-05-15, tačiau skolininkas vykdymo išlaidų antstolei neatlygino. Teismas konstatavo, kad skolininkas nesumokėjo skolos nustatytais terminais. Skolininko sutikimo, kad skola būtų nuskaičiuota nuo jo pensijos, teismas nelaikė geranorišku skolos sumokėjimu, per raginime nustatytą laiką, todėl sprendė, jog skolininkas privalo sumokėti administravimo, atskirų vykdymo veiksmų išlaidas ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismas, patikrinęs antstolės nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, nustatė, kad antstolė vykdymo išlaidas paskaičiavo pagrįstai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas A. B. prašo 2010-02-26 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo po to, kai Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą 2009 07 14 byloje Nr. 33/2009. Apelianto teigimu yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei procesinių veiksmų atlikimą skolininkui nebuvo pranešta. Nurodo, kad pagal CPK 593 str. 3 d. pareiškimai dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo paprastai nagrinėjami šalims nepranešus, tačiau kai pagal CPK 153 str. 2 d. yra galimas rašytinis procesas, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys yra nekviečiami ir jame nedalyvauja, bet apie rašytinį procesą yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą. CPK 593 str. 3 d. tik nustato, kad pareiškimai dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo paprastai nagrinėjami šalims nepranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką ir šalims nedalyvaujant, bet nenustatyta, kad šalys paprastai yra neinformuojamos apie procesinių veiksmų atlikimą. Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl CPK 153 str. 2 d. atitikties Konstitucijos str. 1 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo procesas vyksta jiems nedalyvaujant. Konstitucinio Teismo 2009 07 14 byla Nr. 33/2009 dar neišnagrinėta, todėl yra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą, kadangi nepagrįstai taikant CPK 593 str. 3 d. buvo pažeistos apelianto Konstitucijos 117 str. 1 d. įtvirtintos teisės. Taip pat teigia, kad nepranešus apie posėdį buvo pažeisti CPK 21,613,643 str. ir apelianto teisė pateikti pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus ir aplinkybes, kurios liko neišnagrinėtos ir neįvertintos nutartyje. Teismas, nustatydamas, kad skolininko sutikimas nuskaičiuoti skolą nuo pensijos, nelaikytinas geranorišku skolos sumokėjimu per raginime nustatytą terminą, šališkai ir priklausomai viršijo savo įgaliojimų ribas ir nenagrinėjo bei nevertino antstolės veiksmų vykdymo byloje teisėtumo ir pagrįstumo, bet nustatinėjo ir sprendė antstolei privalomus išnagrinėti skolininko prašymus.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Atskirajame skunde teigiama, kad yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei procesinių veiksmų atlikimą skolininkui nebuvo pranešta. Kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo argumentu. CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko nagrinėjimo tvarką. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškimai dėl vykdymo išlaidų priteisimo paprastai nagrinėjami šalims nepranešus. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas skolininkui apie klausimo nagrinėjimą, procesinių teisės normų nepažeidė. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas, nesutikdamas su teismo priimta nutartimi, savo galimai pažeistas teises apginti gali pasinaudodamas teise paduoti atskirąjį skundą, kartu su juo pateikdamas įrodymus bei nurodydamas aplinkybes, kurios buvo neįvertintos priimant nutartį dėl vykdymo išlaidų priteisimo (CPK 593 str. 5 d.). Apeliantas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikia ir aplinkybių, kurios buvo neįvertintos sprendžiant klausimą apylinkės teisme nenurodo.
Jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (CPK 610 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 52 p.). Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, privalo nustatyti ar skolininkas gera valia įvykdė sprendimą per nustatytą terminą ar sprendimas buvo įvykdytas antstoliui ėmusis priverstinių vykdymo priemonių. Esant tokiam vykdymo išlaidų atlyginimo teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi ar skolininko sutikimas, kad skola būtų nuskaičiuota nuo jo pensijos, laikytinas geranorišku skolos sumokėjimu, per raginime nustatytą laiką. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas peržengė kompetencijos ribas ir sprendė antstolės kompetencijai priskirtus klausimus atmestinas kaip nepagrįstas.
Nustatyta, kad seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti ar Civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 2 dalies, 319 straipsnio 3 dalies ir 352 straipsnio 3 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 daliai (byla Nr. 33/2009). Kaip jau buvo minėta pareiškimų dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Dėl šios procesinės normos atitikties Konstitucijai į Konstitucinį teismą nesikreipta, todėl pagrindo tenkinti apelianto prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta Konstitucinio Teismo 2009 07 14 byla Nr. 33/2009 nėra (CPK 163 str. 7 p., 3 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti teismo priimtą nutartį nėra pagrindo, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties nekeisti.