Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-17 · Administracinė byla Nr. eI2-2417-1063/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-05-17Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-08-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
eI2-2417-1063/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00611-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Visuomenės informavimo etikos komisija
Kategorijos
  • 27.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-2417-1063/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00611-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. N. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. EKS-06/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ūkininko patarėjas“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas, valdybos narys (valdybos pirmininkas), taip pat ir Bendrovės leidžiamo laikraščio „Ūkininko patarėjas“ (toliau – ir Laikraštis) redaktorius. Pareiškėjas buvo ilgametis Bendrovės direktorius, vadovavo jai nuo Bendrovės įkūrimo, (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, kad 2017 m. spalio 11 d. įvyko visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo atšaukta iki tol pareigas ėjusi ir išrinkta naujos sudėties Bendrovės valdyba, taigi pareiškėjas 2017 m. spalio 11 d. buvo atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų, o naujuoju Bendrovės vadovu išrinktas J. S. Pažymi, kad pagrindinis už senosios Bendrovės valdybos atšaukimą balsavęs akcininkas buvo G. M., t. y. UAB „Dvylika pirklių“ vadovas. Be to, G. M. buvo paskirtas naujuoju Bendrovės leidžiamų leidinių vyriausiuoju redaktoriumi, o vėliau – naujuoju Bendrovės direktoriumi.

Taip pat skunde paaiškina, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. įvyko visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas, kurio metu akcininkai nusprendė išrinkti naujos sudėties valdybą, o ji 2020 m. rugpjūčio 17 d. atšaukė G. M. iš Bendrovės vadovo pareigų, tačiau jis liko dirbti Bendrovėje kaip jos leidinių vyriausiasis redaktorius. Pažymi, kad vėliau G. M. buvo atleistas ir iš šių pareigų.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. stipriai krito Bendrovės leidžiamų leidinių kokybė, jų tiražai ir suprastėjo Bendrovės finansinė būklė, todėl 2020 m. rugsėjo 22 d. Laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis „Sudėkime po plytą – atkurkime žemdirbių tvirtovę kartu“ (toliau – ir Straipsnis). Straipsniu skaitytojai informuoti apie tai, jog pasikeitė Bendrovės vadovybė ir pareiškėjas grįžo į Bendrovę, taip pat pristatyti naujos vadovybės atlikti veiksmai, o Bendrovės gerove suinteresuoti asmenys pakviesti padėti Bendrovei finansiškai, teikiant redakcijai piniginę paramą, t. y. perkant Laikraštyje simbolinę plytą (reklamos plotą). Tačiau buvęs Bendrovės direktorius ir vyriausiasis redaktorius 2020 m. spalio 13 d. Komisijai pateikė skundą, teigdamas, kad Straipsnyje esantys sakiniai neva grubiai pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą (toliau – ir Etikos kodeksas). Dėl to Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, jog pareiškėjo Straipsniu buvo pažeistas Etikos kodekso 53 straipsnis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, mano, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje keliamų reikalavimų, kadangi Sprendimas nėra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas. Be to, Sprendime yra tik viena pastraipa, kurioje nurodomos skundžiamo sprendimo priežastys. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė Komisijai visus paaiškinimus, o 2021 m. sausio 4 d. – atsakymą į G. M. skundą, tačiau Sprendime pareiškėjo nurodyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai visiškai neaptarti. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas apskritai yra be motyvuojamosios dalies, labai abstraktus, neįvertintas nė vienas pareiškėjo įrodymas, todėl jo teisė būti išklausytam yra įgyvendinta tik formaliai.

Taip pat, pareiškėjo vertinimu, Sprendime nepagrįstai konstatuotas Etikos kodekso 53 straipsnio pažeidimas, kadangi Komisija niekaip nepagrindė tokio nustatyto pažeidimo, iš Sprendimo turinio neaišku, kuo remiantis atsakovė padarė išvadą, jog visuomenės informavimo priemonė buvo panaudota vienos iš Bendrovėje konfliktuojančių šalių pozicijai paviešinti. Pareiškėjas mano, jog Komisija privalėjo nustatyti, kad jis Straipsniu pasinaudojo savo privatiems reikalams spręsti arba asmeninėms sąskaitoms suvesti, tačiau Sprendime tai neaptarta. Be to, pareiškėjas iš Straipsnio negavo jokios naudos, jis ir G. M. iki tol niekur tarpusavyje nekonfliktavo, teismuose nėra buvę bylos, kurioje jiedu tarpusavyje būtų buvę proceso dalyviais, todėl nėra pagrindo teiginiams, jog buvo pasinaudota visuomenės informavimo priemone asmeniniams nesutarimams spręsti.

2. Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad Komisijai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. G. M. organizuota grupuotė neteisėtai įsigijo UAB „Ūkininko patarėjas“ kontrolinį akcijų paketą, tačiau 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas šį sandorį pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Taip pat paaiškino, dėl kokių priežasčių, pareiškėjo manymu, laikytina, jog G. M. buvo užgrobęs ir išplėšęs Bendrovę bei užgniaužęs laisvą žodį „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje, ir nurodė, kad apie tai Publikacijoje buvo paskelbta siekiant informuoti visuomenę, o ne asmeniniais tikslais. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad Publikacijoje buvo paviešinta subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie konfliktinius įvykius UAB „Ūkininko patarėjas“ ir laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcijoje.

Mano, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta tinkamai, kadangi jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl G. M. skundo, taip pat išsakyti savo poziciją ir žodžiu. Pažymi, kad pareiškėjo pasisakymai nebuvo ribojami, priešingai, buvo siekiama išsiaiškinti jo poziciją.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, pareiškėjas savo poziciją iš esmės pagrindė vien kaltinimais G. M. dėl jo galimai padarytų veikų, kurių vertinimas išeina už Komisijos kompetencijos ribų. Nurodo, kad Komisija yra žiniasklaidos savireguliavimo institucija, kuri rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę. Todėl tiek Straipsnis, tiek G. M. skundas ir pareiškėjo paaiškinimai buvo vertinami išimtinai tik profesinės etikos kontekste. Komisijos nuomone, viešo intereso skelbti per visuomenės informavimo priemonę subjektyvius neigiamo pobūdžio vertinimus apie pareiškėjo oponentus redakcijoje ir Bendrovės valdymo organuose nebuvo, todėl ji pripažino, jog publikacijoje buvo pažeisti Etikos kodekso 53 straipsnio reikalavimai.

Pažymi, kad Sprendime aiškiai nurodyta, jog publikacijoje pateikta subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie įvykius Bendrovėje ir „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje, kuriai jis galimai turėjo pakankamai pagrindo, tačiau tokiu būdu visuomenės informavimo priemonė buvo panaudota vienos iš šioje Bendrovėje konfliktuojančių šalių pozicijai paviešinti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog niekada nėra buvę bylos, kurioje priešingomis šalimis būtų jis ir G. M., kadangi publikacijoje kalbama ne tik apie patį G. M., bet ir jo organizuotą „grupuotę“, o Komisijai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog G. M. vadovaujama UAB „Ūkininko patarėjas“ buvo jam pareiškusi 540 380,81 Eur ieškinį. Be to, Komisijos posėdyje pareiškėjas taip pat nurodė, jog G. M. yra iškelta baudžiamoji byla dėl turto iššvaistymo ir keliama byla dėl pareiškėjo apšmeižimo. Todėl darytina išvada, jog Straipsnio pagalba buvo siekiama formuoti neigiamą nuomonę apie G. M. ir suvesti su juo asmenines sąskaitas, o Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog publikacijoje buvo pažeisti Etikos kodekso 53 straipsnio reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. EKS-06/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo išspausdintas straipsnis „Sudėkime po plytą – atkurkime žemdirbių tvirtovę kartu“, kuriame, be kita ko, asmenys kviečiami padėti Bendrovei finansiškai, teikiant piniginę paramą, t. y. perkant Laikraštyje simbolinę plytą (reklamos plotą).

5. G. M. 2020 m. spalio 13 d. Komisijai pateikė skundą, kuriame prašė Komisijos įvertinti leidinio „Ūkininko patarėjas“ ir jo redaktoriaus V. N. veiksmus dėl jų atitikimo Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 32 ir 53 straipsniams. Skundė nurodė, kad V. N. straipsnis „Sudėkime po plytą – atkurkime žemdirbių tvirtovę kartu“ galimai pažeidžia Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 32 ir 53 straipsnius, o būtent – šie sakiniai: „Deja, 2017 m. spalio 11 d. organizuota G. M. grupuotė užgrobė „Ūkininko patarėjo“ bendrovę, užgniaužė laisvą žodį ir išplėšė įmonę“ ir „Jau grąžinome žurnalistams kūrybinę laisvę, vėl vadovaujamės mūsų gildijos Etikos kodeksu, panaikinome G. M. „nepageidaujamų pašnekovų“ sąrašus, atkūrėme patentuotus leidinių logotipus, gilinamės į realias ir svarbiausias žemės ūkio problemas, susitinkame su žemdirbių asociacijų lyderiais.“

6. Pareiškėjas V. N. 2021 m. sausio 4 d. raštu pateikė Komisijai paaiškinimus dėl G. M. skundo.

7. Visuomenės informavimo etikos komisija 2021 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-06/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriame konstatavo, kad, Komisijos vertinimu, publikacijoje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė apie įvykius Bendrovėje ir „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje, taip pat akivaizdu, jog tokiu būdu visuomenės informavimo priemonė buvo panaudota vienos iš šioje bendrovėje konfliktuojančių šalių pozicijai paviešinti. Todėl Komisija nusprendė pripažinti, jog V. N. publikacijoje „Sudėkime po plytą – atkurkime žemdirbių tvirtovę kartu“ buvo pažeistas Etikos kodekso 53 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti. Taip pat Komisija išaiškino, kad UAB „Ūkininko patarėjas“ privalo ne vėliau kaip per 2 savaites paskelbti šį sprendimą Laikraštyje ir portale ukininkopatarejas.lt.

8. Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka, todėl prašo teismo jį panaikinti.

9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. sausio 31 d.) ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, patvirtintas Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 2016 m. vasario 29 d. susirinkime, kuris teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020-05-18, Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d.

10. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje, be kita ko, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, be kita ko, nustato Etikos kodeksas.

11. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalį Asociacija savo veikla siekia užtikrinti Etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. Komisija pagal kompetenciją, be kita ko, nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Etikos kodekso pažeidimų ir kt. (Įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalies 3 punktas).

12. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl Sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių, tačiau pareiškėjas skunde nurodytais argumentais teigia, kad Sprendime neaptarta, kaip ir kokiu būdu jo Straipsnis galėjo spręsti pareiškėjo privačius interesus ar suvedinėti asmenines sąskaitas, taip pat Sprendime nėra paaiškinta, kokios šalys neva yra konfliktuojančios, dėl ko kilęs tariamas konfliktas ar kaip tariamo konflikto paviešinimas galėtų pasitarnauti pareiškėjui. Be to, pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas, neišsamus ir nepagrįstas.

13. Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimu, 41 punkte numatyta, kad Komisijos sprendimas dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų susideda iš įžanginės, konstatuojamosios ir rezoliucinės dalies. Komisijos sprendime turi būti glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė, publikacijos ir (ar) visuomenės priemonės pavadinimas (jeigu pažeidimai buvo padaryti konkrečioje publikacijoje ir (ar) visuomenės informavimo priemonėje), publikacijos autoriaus ir (ar) kito visuomenės informavimo etikos pažeidimus padariusio žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo vardas ir pavardė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka (Patikslinta Komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu).

14. Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 53 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.

15. Nors, pareiškėjo teigimu, Sprendime neatskleista Etikos kodekso 53 straipsnio pažeidimo sudėtis, Sprendime neįvardijama, kokios šalys konfliktuoja, dėl ko kilęs tariamas konfliktas ir pan., tačiau teismas su tuo nesutinka. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, konstatuodama Etikos kodekso 53 straipsnio pažeidimą, Komisija tokią išvadą priėmė nustačiusi, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. Straipsnyje autorius (pareiškėjas) išsakė savo nuomonę apie G. M. veiksmus ir elgesį, pavartodamas teiginius: „Deja, 2017 m. spalio 11 d. organizuota G. M. grupuotė užgrobė „Ūkininko patarėjo“ bendrovę, užgniaužė laisvą žodį ir išplėšė įmonę. Po beveik trejų metų teismų maratono grįžome namo. Esame kupini ryžto atkurti viską ir dar aukščiau iškelti „Ūkininko patarėjo“ vėliavą. Jau grąžinome žurnalistams kūrybinę laisvę, vėl vadovaujamės mūsų gildijos Etikos kodeksu, panaikinome G. M. „nepageidaujamų pašnekovų“ sąrašus, atkūrėme patentuotus leidinių logotipus, gilinamės į realias ir svarbiausias žemės ūkio problemas, susitinkame su žemdirbių asociacijų lyderiais“. Komisijos vertinimu, Straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus (pareiškėjo) nuomonė apie įvykius Bendrovėje ir „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje, taip pat akivaizdu, jog tokiu būdu visuomenės informavimo priemonė buvo panaudota vienos iš šioje Bendrovėje konfliktuojančių šalių pozicijai paviešinti. Taigi, tai rodo, kad Komisija vertino būtent tuos pareiškėjo teiginius, kurie yra išskirti Sprendime kitu šriftu.

16. Nesutiktina ir su pareiškėjo teiginiais, kad nėra aišku, kokios šalys konfliktuoja, kadangi akivaizdu, jog Sprendime nurodomas G. M., kurio veiklą pareiškėjas Straipsnyje ir kritikuoja. Taip pat atmestini jo argumentai, jog neaišku, kokius privačius reikalus ar asmenines sąskaitas pareiškėjas suvedinėjo, kadangi pareiškėjo tiek Komisijai teikti įrodymai, tiek teismui pateikti dokumentai rodo, kad pareiškėjas siekia parodyti G. M. netinkamą veiklą Bendrovėje. Be to, net skunde pareiškėjas akcentuoja, jog G. M. buvo apribojęs žodžio laisvę, draudė rašyti straipsnius tam tikra tema, G. M. valdymo metu Bendrovė turėjo skolų ir pan., todėl manytina, kad jo teiginiai dėl neaiškaus konflikto yra tiesiog pasirinkta gynybinė pozicija.

17. Įvertinus paties 2020 m. rugsėjo 22 d. publikuoto straipsnio turinį, teismas taip pat konstatuoja, kad Straipsnyje iš esmės pasisakoma apie G. M. veiksmus, darbo sąlygas, jam valdant Bendrovę, kuriuos pareiškėjas atskleidžia Straipsnyje. Taip pat V. N. Straipsnyje akcentuoja, kad po beveik 3 metų bylinėjimosi teisme „grįžo namo“, yra kupinas (kupini) ryžto viską atkurti ir pan. Dar pareiškėjas Straipsnyje pažymi, kad jau grąžino žurnalistams kūrybinę laisvę, atkūrė patentuotus leidinių logotipus ir kitaip gerina sąlygas bei patį Laikraštį. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Straipsnyje išsakytų teiginių pobūdį, taip pat daro išvadą, kad jame išreikšta kritika G. M. atžvilgiu, tad skaitytojas akivaizdžiai gali suprasti, kieno veiksmai kritikuojami.

18. Pareiškėjo nuomone, jo teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta formaliai, o ne realiai, tačiau teismas ir su šiais jo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. pateikė Komisijai paaiškinimus raštu, taip pat 2021 m. sausio 19 d. pateikė papildomus paaiškinimus elektroniniu paštu, todėl pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, prieš priimant jo atžvilgiu Sprendimą turėjo galimybę pasisakyti dėl skunde nurodytų kaltinimų, teikti savo argumentus, nurodyti aplinkybes, teikti įrodymus. Tad nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.

19. Viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai.

20. Įvertinus skundžiamą Sprendimą VAĮ naujosios redakcijos 10 straipsnio kontekste, darytina išvada, kad Komisija skundą išnagrinėjo tinkamai taikydama Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius viešosios informacijos skleidimo reikalavimus. Teismas nenustatė, jog atsakovė skundžiamu Sprendimu būtų pažeidusi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. VAĮ 10 straipsnio suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti. Be to, ginčas iš esmės yra siauras savo apimtimi, todėl vertinama, kad ir motyvuojamosios dalies pakanka, kadangi iš Sprendimo turinio akivaizdu, dėl kokių priežasčių Komisija laikė, jog visuomenės informavimo priemonė buvo panaudota konfliktuojančios šalies pozicijai paviešinti.

21. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimdama ginčijamą Sprendimą Komisija rėmėsi visa skundo nagrinėjimui aktualia informacija ir gautais duomenimis, tinkamai įvertino Straipsnyje pateiktą informaciją, Sprendime aiškiai išdėstė, kuo grindžiamos padarytos išvados.

22. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

23. Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkinus jo skundo reikalavimo, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė