- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- A15.-1133-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00774-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. J. 2021 m. kovo 7 d. apie 10.31 val. Vilniuje, Sėlių g. 68A, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 promilių neblaivumas). Važiuodamas T. Narbuto gatve jis buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. A. J. nepasiliko eismo įvykio vietoje, pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir medis, padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
A. J. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. J. apie teismo posėdžio laiką (2021 m. balandžio 8 d. 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į teismo posėdį, taip pat negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nenustatyta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
A. J. 2021 m. kovo 7 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį. Dėl prastų oro sąlygų automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į medį (b. l. 11).
Liudytojas K. J. 2021 m. kovo 7 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. kovo 7 d. apie 10.29 val. važiavo savo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Įvažiavime nuo Laisvės prospekto į T. Narbuto gatvę pastebėjo juodą automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, nesuvaldęs transporto priemonės kelyje, slydo ir apsisuko viduryje gatvės. Po to, važiavo nuo T. Narbuto kalno link Žvėryno ir ties Sėlių g. 68A, nesuvaldęs automobilio, užvažiavo ant kelkraščio bortelio ir atsitrenkė į medį. Iš automobilio išlipo vyras, kuris vilkėjo juodą striukę su baltu gobtuvu, žalios spalvos kelnes. Pamatęs, kad jį pastebėjo, vyras pasimetė ir pradėjo bėgti. Apie įvykį pranešė policijai, sulaukė ekipažo. Įvykio kaltininką atpažino (b. l. 10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. Č. 2021 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuodama kartu su D. B., apie 10.31 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį ir šiuo metu šalinasi link Blindžių gatvės, pranešė pranešėjas. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas K. J., kuris paaiškino, kad, važiuodamas savo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono, pamatė kaip automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas Laisvės prospektu link T. Narbuto gatvės, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir apsisuko važiuojamojoje kelio dalyje, o vėliau nuvažiavo link Žvėryno. Nusileidęs nuo kalno pamatė, kad tas pats automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medį šalia Sėlių g. 68A pastato. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio ir pamatęs pranešėją, ėmė šalintis link Blindžių gatvės. Pranešėjas paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir visą laiką stebėjo besišalinantį vairuotoją, kuriam laikui buvo pametęs iš akiračio. Ji atvykusi paliko tarnybinį automobilį, sekė paskui sniege paliktus pėdsakus, Blindžių gatvėje pamatė pranešėjo apibūdinimą atitinkantį vyrą (juoda striukė, baltas gobtuvas, žalios kelnės). Vyrą sulaikė. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. J., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl atvykęs policijos ekipažas V17117 vairuotojui alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 pirmu pūtimu nustatė 1,61 promilių neblaivumą, antru pūtimu – 1,47 promilių neblaivumą. Vairuotojas paaiškino, kad vakar šventė draugo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, o šiandien ryte išgėrė alaus ir, vėliau sėdęs į Toyota automobilį, važiavo į prekybos centrą apsipirkti, vėliau planavo važiuoti namo. Važiuodamas T. Narbuto gatve nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, gatvė nefilmuojama, pašaliniai liudytojai nesikreipė. Filmuota Body1814, Toyota Prius automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127, vairuotojas nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonių vairavimo (b. l. 2).
Iš 2021 m. kovo 7 d. eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvyko metu buvo apgadintas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis MB „O.“. Apgadintas priekinis bamperis, galinės dešinės pusės durys ir sparnas. Taip pat apgadintas medis (b. l. 8–9).
Byloje esančiose nuotraukose užfiksuotas apgadintas automobilis Toyota Prius (b. l. 21–24).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rodmenų matyti, kad A. J. 2021 m. kovo 7 d. 10.46 val. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 11.05 val. nustatytas 1,47 promilių neblaivumas (b. l. 13–14). Alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas jo neblaivumas, sertifikatas Nr. 1360572 galioja iki 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 12).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. rašto matyti, kad buvo nustatyta, jog dėl 2021 m. kovo 7 d. eismo įvykio ties Sėlių g. 68A, Vilniuje, buvo apgadintas beržas. Padaryta žala aplinkai 228 Eur (b. l. 40–41).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. J. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
KET 14 punkte yra įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad A. J. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, t. y. jis buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį, kuris nepriklausė jam. Taip pat buvo apgadintas kitas turtas – medis. Pats A. J. pripažino šias aplinkybes savo rašytiniame paaiškinime, kur nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį. Dėl prastų oro sąlygų automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į medį (b. l. 11). Be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtus veiksmus įrodo liudytojo K. J. 2021 m. kovo 7 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis pastebėjo juodą automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, nesuvaldęs kelyje transporto priemonės, slydo ir apsisuko viduryje gatvės. Po to, važiavo nuo T. Narbuto kalno link Žvėryno ir ties Sėlių g. 68A, nesuvaldęs automobilio, užvažiavo ant kelkraščio bortelio ir atsitrenkė į medį (b. l. 10). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos vyriausiosios patrulės E. Č. 2021 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 2). Reikšminga ir tai, kad dėl A. J. sukelto eismo įvykio buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis. Tai įrodo eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kad Vilniuje, Narbuto g.–Sėlių g. 68A, buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs ir į medį atsitrenkęs automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad apgadintas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso MB „O.“. Apgadintas priekinis bamperis, galinės dešinės pusės durys ir sparnas (b. l. 8–9). Byloje esančiose nuotraukose ant automobilio Toyota Prius aiškiai matyti minėti apgadinimai. Be to, dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų buvo padaryta žala aplinkai (apgadintas beržas) (b. l. 40–41). Teismas nenustatė priežasčių abejoti rašytinių įrodymų patikimumu. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus. Šią aplinkybę patvirtina tiek alkotesterio rodmenys, kad A. J. 2021 m. kovo 7 d. 11.05 val. nustatytas 1,47 promilių neblaivumas (b. l. 13–14), tiek vyriausiosios patrulės E. Č. 2021 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės (b. l. 2). Alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas jo neblaivumas, sertifikatas Nr. 1360572 galioja iki 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 12). Todėl teismas neabejoja A. J. nustatytu neblaivumu.
Taigi byloje įrodyta, kad A. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nes pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus.
KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
A. J. rašytiniame paaiškinime pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį Toyota Prius. Dėl prastų oro sąlygų automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į medį (b. l. 11). Šios transporto priemonės apgadinimai buvo užfiksuoti byloje surinktais įrodymais. Iš 2021 m. kovo 7 d. eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvyko metu buvo apgadintas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis MB „O.“. Apgadintas priekinis bamperis, galinės dešinės pusės durys ir sparnas (b. l. 8–9). Minėti apgadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose (b. l. 21–24). Taigi automobiliui Toyota Prius padaryti apgadinimai buvo akivaizdūs. Todėl nėra abejonių, kad A. J. suvokė apgadinęs ne jam priklausančią transporto priemonę. Teismui nekyla abejonių, kad A. J. taip pat žinojo tokią aplinkybę. Šiame kontekste pasakytina, kad kai ne nuosavybės teise priklausantį automobilį apgadina vairuotojas, jam vis tiek išlieka pareiga likti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie jį policijai. Priešingu atveju, yra apsunkinamas transporto priemonės vairuotojo nustatymas. Be to, viešoje vietoje padarius eismo įvykį, kurio metu itin stipriai apgadinama transporto priemonė, iš karto nėra aišku, ar nėra sugadintas ar apgadintas kitas turtas, dėl kurio pretenzijų vėliau turėtų kiti asmenys. Šiuo atveju byloje nustatyta ir tai, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų buvo padaryta žala aplinkai (apgadintas beržas). Nėra abejonių, kad A. J. juto automobilio susidūrimą su medžiu, todėl galėjo tikėtis, kad buvo apgadintas augalas. Todėl A. J. turėjo pareigą likti eismo įvykio, kurį sukėlė, vietoje ir kviesti policiją. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti įrodyta aplinkybę, jog A. J. tiesiogine tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, t. y. jis suprato, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino vairuojamą automobilį, tačiau nepranešė apie tai policijai, taip pažeidė KET 222 punkto reikalavimus.
Pagal bylos duomenis, dėl sukelto eismo įvykio aplinkai (medžiui) buvo padaryta 228 Eur žala. Automobilio Toyota Prius savininkas nurodė, kad transporto priemonė sugadinta nepataisomai, bendrovei padaryta 4000 Eur turtinė žala (b. l. 46). Penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių yra 750 Eur (15x50 Eur). Iš šios sumos atėmus 228 Eur, lieka 522 Eur. Nors automobilio Toyota Prius savininkas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonei buvo padaryta minėto dydžio turtinė žala, tačiau teismas vertina tai, kad automobiliui apgadintas priekinis bamperis, galinės dešinės pusės durys ir sparnas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobiliui padaryti apgadinimai yra itin žymūs. Todėl nėra abejonių, kad automobiliui padaryta turtinė žala viršija 522 Eur, kurie lieka iki penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Todėl šiuo atveju nėra abejonių, kad dėl A. J. sukelto eismo įvykio padaryta turtinė žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Todėl A. J. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl administracinių nusižengimų padarymo taip pat inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimo, kuris įtvirtina bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas. Teismas pažymi, kad šis bendro pobūdžio KET punkto pažeidimas iš esmės dubliuoja A. J. padarytų specialių KET punktų reikalavimų pažeidimus, todėl laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, A. J. inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas šalintinas iš jam pareikšto kaltinimo. Jam taip pat kaip perteklinis inkriminuotas ir KET 219 punkto reikalavimas, kuris šalintinas.
IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo motyvai
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas A. J. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę. A. J. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, dauguma paskirtų baudų sumokėtos (b. l. 3–7), duomenų apie jo teistumą nėra.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. J. paskyrus už ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą baudas, kurių dydžiai artimi sankcijų minimumui (atitinkamai 1300 Eur ir 1200 Eur).
Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Teismas įvertina tai, kad A. J. nagrinėjamą įvykį sukėlė neblaivus, kai vairavo transporto priemonę intensyvioje gatvėje ir, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Dėl jo padarytų veiksmų buvo apgadinta jo vairuojama transporto priemonė. Šiuo atveju, įvertinus visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, pripažintina, kad tik dėl atsitiktinumo išvengta sunkesnių padarinių, pavyzdžiui, kitų asmenų sužalojimų. A. J. nustatytas neblaivumas (1,47 promilės) ženkliai viršija neblaivumą, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė vairuojant transporto priemones (0,40 promilės) bei beveik siekia neblaivumą, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė vairuojant transporto priemones (1,51 promilės). Taigi jam nustatytas neblaivumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tačiau jis vis tiek vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta, A. J. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta A. J. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių A. J. būtų pagrindas skirti mažesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nei nustatytas ANK 423 straipsnio 4 dalyje.
Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.
ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
A. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, vairuodamas automobilį Toyota Prius, kuris laikytinas administracinio nusižengimo priemone ANK 29 straipsnio 2 dalies prasme. Pagal bylos medžiagą, A. J. vairavo automobilį Toyota Prius, kuris priklauso MB „O.“ (b. l. 15). ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra tikslinga iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors A. J. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jis anksčiau nebuvo padaręs šiurkščių KET pažeidimų (pavyzdžiui, vairavo automobilį neblaivus, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos ir kt.). Jis anksčiau baustas vieną kartą už greičio viršijimą, o likusius kartus – už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje ar vietinės rinkliavos nesumokėjimą už pastatytą transporto priemonę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 423 straipsnio 5 dalis nustato teisę, bet ne pareigą skirti transporto priemonės konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1300 Eur dydžio baudą.
A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1200 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. J. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1300 Eur (tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, A. J. (A. J.) paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129201600.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.