Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-211-2014

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00042-2010-4

2014 m. balandžio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. bei privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. B. atstovo adv. Andriaus Paulausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nuosprendžio, kuriuo:

M. G. nuteistas pagal LR BK 155 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. G. išteisintas pagal LR BK 154 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

K. B. baudžiamoji byla pagal LR BK 139 str. 1 d. ir 148 str. 1 d. nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – profesinių pareigų vykdymui.

Iš M. G. K. B. priteista 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 8000 litų proceso išlaidų ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

K. B. civilinis ieškinys dalyje dėl šmeižimo ir M. G. civilinis ieškinys palikti nenagrinėti.

Panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. G. turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

M. G. nuteistas už tai, kad viešai žodžiu užgauliai pažemino žmogų, o būtent 2010-02-23 TV3 laidoje „3-ias butas“ jis nurodė, kad „šundaktaris, kuriam turite nepakliūti į rankas yra K. B.“ ir K. B. yra „gydytojas Frankenšteinas“, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2010-04-17 LNK laidoje „Valanda su Rūta“ nurodė, kad K. B. yra „nevykėlis daktariūkštis, kurį tiesiai galima vadinti mulkiu“, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką 2010-05-17 LNK laidoje „Nuo ... iki“ nurodė, kad K. B. yra „daktaras be smegenų, šundaktaris“ ir išsakydamas, kad „grafas B. vertina Frankenšteino, net ne pravardę, o sakyčiau etiketę, kuri jam iš tikro tinka, arba mulkio“ taip viešai žodžiu jį užgauliai pažemino.

Be to, M. G. buvo kaltinamas pagal LR BK 154 str. 2 d. tuo, kad 2010 m. vasario 23 d. TV3 laidoje „3-ias butas“ pateikė tokią tikrovės neatitinkančią, K. B. paniekinančią ir pažeminančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą juo kaip žmogumi ir tarnautoju: “ <.....> ne laiku ir ne vietoj užtaikiau ant daktaro Frankenšteino, kuris ant manęs pradėjo mokytis <.....>"; „<.....> šundaktaris, kuriam turite nepakliūti į rankas yra K. B. <.....>; „<.....> piršto pagalvėlės operacijai tereikėjo trijų kabių, pleistro ir keturių dienų gijimo <.....>"; „<.....> visą alkūninį nervą, bendrus rankos nervus, penkias sausgysles, viską, ką įmanoma, viską nupjovė <.....>"; „<.....> pusę metų tu esi neveiksnus, iš darbingo žmogaus padaro invalidą <....>"; „<.....> sužalojo visą plaštaką ir paėmęs sveiką pacientą, jį paleidi luošą ir „n" metų <.....>".

Be to, M. G. buvo kaltinamas pagal LR BK 154 str. 2 d.tuo, kad 2010 balandžio 17 d. LNK laidoje „Valanda su Rūta" pateikė tokią tikrovės neatitinkančią, K. B. paniekinančią ir pažeminančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą juo kaip žmogumi ir gydytoju: „<.....> atvyksti į ligoninę, ir prašai, prašau, man sukabint, bintas, pleistras ir mes išvažiuojam <.....>"; cituodamas gydytojo žodžius: „<.....> ne, operuosim, todėl kad turim labai gerą mikroskopą ir būtinai reikia operuoti, planinė operacija" <.....>"; atsakydamas į laidos vedėjos klausimą, ar jis norėjo operacijos: „<.....> aš nenorėjau <.....>"; „<.....> aš prabundu ir nieko nėra, iš viso nieko nėra, nieko, tuščia, penkias minutes guliu, dešimt <.....>"; „<.....> aš suprantu, antra valanda, pietų metas, Kalėdos, išėjo kažką užkąst ar ten kažką išgert <.....>"; „<.....> aš nuimu žalias palas, aš atidarau ir aš lipu nuo stalo, aš pradedu žviegti ir sakau, kur visi yra, kas čia vyksta <.....>"; „<.....> ateina gydytojas čepsėdamas, šakočio gabalėlius iš dantų narstydamas <.....>"; „<.....> mano pasiūlymas buvo taip, uždarom tą vaikų darželį, aš sakau, aš matau, jums kažkas nesigauna <.....>"; „<.....> užtenka man tų cirkų, sakau, jeigu jūs išardot man ranką ir jūs nebemokėsit jos surinkt, man velniop ta pagalvėlė <.....>"; „<.....> jums neišeina, jūs dvi valandas kapstotės ir nerandat, vadinasi, nėra ko ieškot, jeigu nemoki <.....>"; „<.....> ir tas kruvinas darbas tęsiasi dar dvi valandas <.....>"; „<.....> ko pasekoje, kalėdinė dovana yra tobula, aš gaunu alkūninio nervo pažeidimą ulnario nutraukimą, raumenų lenkiamųjų visų pirštų valdymo nervų parezę, ulnario nutraukimas, kompresija, riešo žiedinio tunelio sindromas, vienu žodžiu, bent penki įvykiai, kurie yra įtaisomi operacijos metu <.....>"; „<.....> tas nevykėlis daktariūkštis, kurį tiesiai galima vadinti mulkiu, jis apsiima ir daro tai, ko nemoka <.....>"; „<.....> jis nupjovė absoliučiai viską ką buvo įmanoma <.....>"; „<.....> man būtų smagu su kirvuku prasieiti per jo riešus ir jeigu jau toks puikus gydytojas, tegu sau siuvinėjasi <.....>"; „<.....> reikia turėti pasidėjus apie 50 000 litų atsargiai, jeigu apsilankai pas B., kad paskui turėtum kuo susimokėti <......>".

Be to, M. G. buvo kaltinamas pagal LR BK 154 str. 2 d.tuo, kad 2010 gegužės 17 d. LNK laidoje „Nuo...iki" pateikė tokią tikrovės neatitinkančią, K. B. paniekinančią ir pažeminančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą juo kaip žmogumi ir gydytoju: „<.....> aš ant biuletenio, aš buvau suluošintas, gipse ir buvo aišku, kad metus laiko aš nevaldysiu rankos <.....>"; „<.....> elementarių buitinių dalykų tu negali padaryti kai esi dešiniarankis - nei pasirašyti, nei paimti, nei piniginės atsisegti su viena ranka, tau viskas krenta, viskas drimba ir aišku tada esi piktas, dėl savo nerangumo, o dėl to nerangumo kaltas tas daktaras, kuris viską gerai padaro <.....>"; „<.....> aš negavau (procesinių teismo dokumentų) nei į savo pašto dėžutę, nei į darbą, nei telefoninių skambučių, nei šundaktario advokatas nepaskambino <.....>"; „<.....> nusprendžia daktaras, kad reikia operuoti, mano prašymas yra, kad reikia tiktai susiūti ir mes ir jau keliaujam toliau <.....>"; „<.....> tai jis tuo pasigirti gali, bet jis nepasako, kad jis nemoka juo naudotis, nes atlikdamas darbą, kurio nesugeba atlikti, su niekuo nepasikonsultavęs, nepasitaręs, pridaro tokių aibių, kurias tenka taisyti jau net ne Lietuvos mikrochirurgams <.....>"; „<.....> paskui mane pririšo, nes aš kėliausi, tada kai neradau jokio personalo aplinkui, nes jie buvo išėję užkąsti <.....>" ; „<.....> taip ir atsibundi, nuimi tą žalią tą - ir visa ranka atpreparuota, atidaryta, viskas ištampyta ir nieko nėra. Ir tada pradedi šaukti, „Alio, kur jūs ?". Jie tariasi, nes jau tada buvo praėję ko gero pora valandų ir jau buvo atliktos tam tikros klaidos, ir į prašymus, kad jūs, baikit, nes jums neišeina padaryti,nes jūs nemokat arba jūs pasikvieskite pagalbos, arba jūs mane paleiskit"<......>"; „<.....> ir tu matai, kad veblena bile ką, smakras dreba, kakta rasoja, jis nesusitvarko su tuo darbu arba jis perdaug užsitęsia arba jis apsiima nuveikti tokį žygdarbį, kurio nu jis neaprėpia, nemoka padaryt <.....>"; „<.....> aš sakau, kad prašau mane išleisti, nes jums nesigauna. Jeigu nesigauna aš susitvarkysiu kitur. Tada aš gaunu stipresnę narkozę ar kažkokių tai raminančiųjų, pririšama antra ranka ir nu tas kruvinas darbas a le pagalba tęsiama toliau <.....>"; „<.....> Dėl nevykusios operacijos, nes operacijos metu buvo padarytos penkios grubios klaidos, mechaniškai pažeisti nervai, atimta sensorika, motorika, ulnaris ir pažeista ir įdėta ten viso riešo tunelinis sindromas, padarytas, aibė visokių medicininių terminų. Kas yra padaryta operacijos metu blogai <.....>"; „ <.....> iš karto po operacijos aš labai uždaviau konkretų klausimą, kiek procentų supartalinot ranką 80 ar 90?, nes narkozė praeina po trijų valandų ir nutirpimo neturėtų būti <.....>"; „<......> ir vėl gi savo drebančiu smakru - tikrai viskas gerai. Ir taip mane šukavo, gydė ir melavo įžūliai, gal dešimti parų <.....>"; „<.....>Lietuvoje mikrochirurgo B. nėra. Ne jo terpė. Ir jis neturi praktikos ant tų operacijų, nei nieko. Todėl dar kartą sakau, mulkis - yra tas, kuris nemokšiškai, nemokėdamas imasi darbo, kurio negali atlikti iki galo"<.....>"; „<.....>sako, kad neva, pats durnas, pats kaltas, kad įsipjovei, pats durnas, kad vat čia langetė per daug užsilenkė <.....>"; „<.....>savo žodžių neatsiimu ir net neketinu to daryti, nebijau teismų, nes kalbu faktais, o ne emocijomis<.....>"; „<.....> Kas yra negražūs žodžiai? Frankenšteinas, mulkis, nu, daktaras be smegenų, šundaktaris <.....>"; „<.....>B. melas yra tame, kad jis sakė, yra tikrai viskas gerai ir tikrai nieko nepakenkė <.....>"; „<.....> bet jeigu man atima sveikatą ir suluošina ranką, ir dar aš negaliu pasakyti, kad tai yra šundaktaris, nu tai tada atsiprašau <.....>"; „<.....> tai tada po velnių koks tu gydytojas, jeigu tau pacientas neramus, tai gi buvo planinė operacija <.....>"; „<.....> nėra jokio pagreičio, nu kadangi jo dėka pusę metų esu ant biuletenio, nesu darbingas. Ko norėti iš to žmogaus, kuris tau pakenkė <.....>"; „<.....> žmogus, kuris neišmano ir atlieka, nu tokiam daktarui, kabutėse, turi būti, ne turėtų būti, o turi būti atimta licencija, kad jis negadintų kitiem rankų <.....>"; „<.....> nu jeigu, grafas B. vertina Frankenšteino, net ne pravardę, o sakyčiau, o etiketę, kuri jam iš tikro tinka, arba mulkio, vertina šimtu tūkstančių, tai savo ranką aš tada turėčiau vertinti, nes tai ne žodis, dešimtgubai gal <.....>“.

K. B. buvo kaltinamas tuo, kad padarė M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, t.y. 2009-12-26 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės operacinėje netinkamai atliko M. G. dešinės plaštakos 5 piršto chirurginę operaciją, sutrikdė jo sveikatą ir sužalojo visą dešinę plaštaką.

Be to, K. B. buvo kaltinamas tuo, kad apribojo M. G. veiksmų laisvę, t. y. negavus M. G. sutikimo dėl operacijos paskyrimo, M. G. pradėjus operuoti panaudojant psichinę prievartą – grasinimą, jog M. G. atsisakius operacijos kils dideli neigiami padariniai ir galimai bus sunkiai sutrikdyta jo sveikata – pririšant M. G. prie operacinio stalo ir neleidžiant pajudėti, taip suvaržė M. G. veiksmų laisvę, atliko priverstinę operaciją be jo sutikimo, neleido nutraukti pradėtos operacijos.

Nuteistasis M. G. apeliaciniu skundu prašo pripažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nuosprendį neteisėtu ir jį panaikinti, priimti naują nuosprendį, kuriuo K. B. skundą ir civilinį ieškinį atmesti, o apelianto priešpriešinį skundą ir civilinį ieškinį patenkinti, taip pat atlyginti apelianto patirtas bylinėjimo išlaidas baudžiamojoje byloje Nr. PK-325-716/2011.

Apeliantas nurodo nesutinkąs su skundžiamu nuosprendžiu, nes mano, kad buvo grubiai pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos. Nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti apelianto nurodyti asmenys, kurie kartu su juo buvo atvykę į VGPUL ir kurių parodymai galėtų patvirtinti VGPUL darbuotojų parodymų neatitikimą tikrovei. Taip pat buvo atsisakyta iškviesti liudyti medikus, atlikusius apeliantui pakartotinę operaciją ir teikusius pooperacinę priežiūrą bei buvo atsisakyta skirti medicininę ekspertizę. Apeliantas nurodo, kad teismas iš esmės rėmėsi išimtinai vien liudytojų – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės darbuotojų parodymais, atsisakė iškviesti liudyti visus apelianto prašytus asmenis, taip pat nevertino pastarojo teiktų rašytinių įrodymų, turinčių esminės reikšmės teisingam ir išsamiam bylos nagrinėjimui. Be to, teismas nesiėmė kitų procesinių įrodymų rinkimo priemonių, kurių rezultatai, pasak apelianto, padėtų tinkamai nustatyti bylos aplinkybes, nors dar 2011 m. rugsėjo 8 d. priešpriešiniu skundu teismo buvo prašyta skirti ekspertizę šioje byloje. Apelianto teigimu, teismas pažeidė pareigą išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad į bylą kartu su priešpriešiniu skundu buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad prof. R. R. išvadas Valstybės medicininio audito inspekcijai suformulavo neturėdamas visų jam reikalingų duomenų ir dokumentų, net neapžiūrėjęs ir neapklausęs jo , negavęs jam reikalingų papildomų duomenų iš apeliantą operavusių Vokietijos medikų. Pabrėžia, kad ne visa prof. R. R. prašyta informacija jam buvo suteikta, o teismas visiškai nevertino Medicininio audito inspekcijai pateiktų prof. R. R. išvadų ir raštų, kuriais Medicininio audito inspekcija grindė savo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-126(NK-18) bei sprendimą Nr. 4A- 2125(NK-18). Nurodo, kad teismas taip pat nevertino ir minėtų bei į bylą pateiktų Vokietijos Spreedwaldklinik Lubben klinikos medikės dr. B. Z. išvadų ir medicininių dokumentų, kuriuose vertintas apelianto rankos sužalojimas, atsisakė iškviesti liudytoja dr. B. Z.. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtuose dokumentuose jam nustatyta ir į baudžiamąją bylą pateikta diagnozė teismo visiškai nebuvo analizuota, o visi byloje apklausti liudytojai, kurių parodymais išimtinai rėmėsi teismas, yra K. B. kolegos VGPUL, kurie nėra nešališki, jų parodymai prieštaraujantys vieni kitiems, todėl apeliantas nurodo pagrįstai abejojantis tokio pirmosios instancijos teismo proceso nešališkumu bei išvadomis, mano, kad teismas buvo tendencingas bei šališkas apelianto atžvilgiu. Be to, nuosprendyje parinkta frazė „menkavertės kultūros lygis“ tiesiogiai žemina apeliantą kaip asmenį.

Skunde apeliantas nurodo nesutinkąs su teismo padaryta išvada dėl to, kad K. B. operaciją apeliantui atliko tinkamai, neviršydamas savo įgaliojimų ir teigia, kad jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi buvo padaryta eilė pažeidimų: bendrosios praktikos slaugytojos R. S., N. I. ir gydytojai K. B. bei A. Z. neįformino Paciento valios pareiškimo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas formų atitinkamose dalyse raštiško apelianto sutikimo, chirurginės operacijos protokolas Nr. 2009/16622, surašytas K. B., neatitinka tikrovės, skiriasi laikas, taip pat K. B. teikė apeliantui pooperacinį gydymą, kurio nefiksavo, o teismo posėdyje 2011-10-11 nebuvo paneigta ir ta aplinkybė, kad K. B., išleisdamas apeliantą tęsti gydymo namuose ir patvirtindamas, kad dėl to nekils rizika jo rankos gijimui ir valdymui, davė apeliantui savo asmeninio mobilaus telefono numerį ir kelis kartus po operacijos su apeliantu kalbėjosi telefonu bei nuolat keitė poziciją dėl to, kada turėtų pasibaigti nejautros poveikis. Apelianto manymu, šie faktai suponuoja, kad K. B., žinodamas, kad operacijos neatliko sėkmingai, siekė nuslėpti savo klaidas. Šių aplinkybių teismas netyrė, jų nevertino ir į jas neatsižvelgė, todėl, pasak apelianto, K. B. turi būti pripažintas kaltu dėl apelianto sveikatos sužalojimo pagal LR BK 139 str. 1 d. ir jam negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl tyčios buvimo atliekant šmeižto veiką, apeliantas skunde nurodo, kad išsakydamas savo komentarus dėl K. B. atliktos operacijos buvo ir tebėra įsitikinęs jų teisingumu, remdamasis Vokietijos medikų pateiktomis žodinėmis ir raštiškomis išvadomis. Be to nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs tai, jog net jeigu ir apelianto paskleista informacija apie K. B. atliktą operaciją nėra tiesa, apeliantas taip pasielgė nesuvokdamas šios informacijos netikrumo bei dėl to galimų kilti padarinių, vis tiek skundžiamame nuosprendyje konstatavo apelianto veiksmuose buvus tyčią. Apelianto teigimu, esant tokioms aplinkybėms, pripažinti, jog jis apšmeižė K. B. tyčia, kartu reikštų ir apriboti Konstitucijos 25 str. ir EŽTK 9, 10 str. įtvirtintą žodžio, minties bei įsitikinimų ir jų skleidimo laisvę. Dėl šių priežasčių apeliantas teigia, kad, komentuodamas K. B. jam atliktą operaciją, apeliantas vadovavosi kitų medikų jam suteikta informacija, todėl sąžiningai ir neperžengiant savo teisių ribų naudojosi Konstitucijos ir EŽTK garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Atsakomybės už šiuos veiksmus taikymas kartu reikštų ir atsakomybės už Konstitucijos ir EŽTK garantuojamų teisių ir laisvių įgyvendinimą taikymą.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados ir dėl tariamo įžeidimo, nes ir šiuo atveju nėra tiesioginės tyčios, kaip būtino įžeidimo kaip nusikalstamos veikos elemento, kadangi, išsakydamas savo nuomonę apie K. B., apeliantas nurodo išreiškęs savo neigiamas emocijas šio asmens kaip gydytojo atžvilgiu, atsižvelgdamas į turimą informaciją bei emocinę būklę, kurią apeliantui sukėlė būtent K. B.. Nurodo, kad teismas nuosprendyje tą irgi pripažino, konstatavęs, kad išsakydamas savo nuomonę apeliantas ją grindė Vokietijos medikų pateiktomis išvadomis ir komentarais. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju jo naudotos frazės, siekiant apibūdinti K. B., apelianto nebuvo suprantamos kaip žeminančios K. B., jis nevartojo nei necenzūrinių, nei grubių ar vulgarių žodžių, be to, nurodo, tuo metu buvęs stipriai emociškai susijaudinęs dėl patirtų rankos sužalojimų ir pakartotinės operacijos. Apelianto teigimu, esant aplinkybėms, dėl kurių jis pateikė komentarus apie K. B. žiniasklaidoje, jo nuomonės reiškime nėra tyčios, kaip būtino elemento įžeidimo nusikaltimui pripažinti.

Dėl laisvės pasirinkti savo veiksmus suvaržymo apeliantas nurodo, kad K. B., nesant apelianto raštiško sutikimo ir jam esant neblaivios būsenos, pradėjo pastarojo dešinės plaštakos operaciją. Suvokęs apie tai, kad K. B. nesiseka atlikti operacijos, apeliantas pareikalavo nedelsiant baigti operaciją, tačiau į šiuos prašymus nebuvo atsižvelgta, priešingai – operacija buvo ir toliau tęsiama, grasinant apeliantui, jog kitu būdu neva jo sveikatai kils itin neigiami padariniai. Apeliantas pažymi, kad liudytojų – VGPUL darbuotojų A. Z., T. Z., O. S., G. N. ir S. S. 2011 m. spalio 11 d. teismo posėdyje teikti parodymai, kuriais remiasi teismas nuosprendyje, pasižymi savo nenuoseklumu ir prieštaringumu, liudytojai keitė savo poziciją ir pateikė nevienareikšmiškus, tarpusavyje prieštaraujančius duomenis, ligoninės darbuotojai nevienodai apibūdina apelianto elgesį ir kitas operacijos aplinkybes, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, prieštaravimų nepašalino. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad visi byloje apklausti liudytojai – civilinio atsakovo VGPUL darbuotojai, kas, pasak jo, yra nepateisinama ir suponuoja, kad nuosprendis buvo priimtas šališkai.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, neteisingai paskyrė ir bausmę (30 MGL) bei neteisingai priteisė iš jo sumą, skirtą K. B. neturtinei žalai atlyginti (2000 Lt). Nurodo, kad tiek bausmės, tiek sumos neturtinei žalai atlyginti už žmogaus įžeidimą dydžiai teismų praktikoje žymiai mažesni, nurodo bylų pavyzdžius. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sumos yra akivaizdžiai neproporcingos ir papildomai patvirtina, kad teismas aiškiai palaikė tik vieną ginčo šalį.

Privataus kaltintojo K. B. atstovas adv. Andrius Paulauskas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nuosprendį pakeisti, pripažįstant M. G. kaltu ne tik pagal LR BK 155 str. 1 d., bet ir pagal LR BK 154 str. 2 d., patenkinti K. B. civilinį ieškinį dalyje dėl šmeižimo, priteisti iš M. G. K. B. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 16 855,86 Lt proceso išlaidoms bei išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis sąžiningai klydo šmeiždamas ir įžeidinėdamas K. B. ir todėl kaltininko veiksmuose nustatė netiesioginę tyčią. Pasak atstovo, veikos tęstinumas ir nusikalstamų veiksmų išsidėstymas laike patvirtina, kad savo kalbomis M. G. tyčia siekė įžeisti ir apšmeižti nukentėjusįjį, suprato ir numatė tokių savo veiksmų galimus padarinius ir jų siekė. M. G. veiksmai buvo tęstiniai, tai nebuvo vieną kartą netyčia išsprūdusi frazė ar netikėtai užklupto žmogaus gynyba, kadangi kaltinamasis K. B. apšmeižė televizijos laidose, į kurias atvyko savo noru ir iš anksto joms pasiruošęs. Be to, šmeižtas buvo tęsiamas net po to, kai K. B. kreipėsi į teismą dėl šmeižto ir įžeidimo. M. G. tiesiogine tyčia, susipažinęs su K. B. kaltinimais, vis tiek siekė sugriauti visuomenės pasitikėjimą juo kaip gydytoju, jį apšmeižti ir įžeisti. Pakartotiniai pasisakymai per televiziją, atstovo teigimu, patvirtina, kad M. G., suprasdamas savo veiksmų pobūdį, jau įvertinęs K. B. pretenziją bei pareiškimus privataus kaltinimo tvarka, pasikonsultavęs su teisininkais, paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias, siekė apšmeižti K. B., taigi veikė tiesiogine tyčia, o ne sąžiningai klydo. Atstovo nuomone, neteisingas ir nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo ir tas teiginys, kad M. G. veiksmai tebuvo objektyviai iš kitų šaltinių surinkta ir perteikta informacija, nes byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog kaltinamasis pats situacijos nesuvokė ir neinterpretavo, o tik perteikė iš kitų šaltinių surinktą informaciją.

Skunde teigiama, kad nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad M. G. piršto operacija buvo atlikta blogai. Atstovo teigimu, netgi priešingai, medicininio audito išvados, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės klinikinės konferencijos protokolas patvirtina, kad operacija jam buvo atlikta gerai. Vokietijos klinikos Spreewaldklinik Lubben 2010-01-08 operacijos ataskaitoje, kuria remiasi M. G., nurodoma, kad Nervus medianus yra nepažeistas, kad Nervus ulnaris nėra pažeistas, sulenkimo sausgyslė stabili, stipininis piršto nervas proksimaliai turi naują nervo siūlę. Atstovo teigimu, tai visiškai prieštarauja M. G. išsakytiems teiginiams, kad jam buvo nupjauta visas alkūninis nervas, bendri rankos nervai, penkios sausgyslės.

Atstovo teigimu, pripažinus M. G. kaltu dėl šmeižimo, turi būti peržiūrėtos ir atitinkamai padidintos priteistos sumos advokato paslaugoms apmokėti, priteisiant iš M. G. visą K. B. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą. Pasak atstovo, taip pat turi būti išnagrinėtas civilinis ieškinys dalyje dėl šmeižto, priteistos sumos turtinei bei neturtinei žalai atlyginti, o M. G. įpareigotas viešai atsiprašyti ir paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją. Taip pat atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys turtinei žalai atlyginti buvo pateiktas dė1 abiejų M. G. nusikaltimų, t.y. ir dėl įžeidimo ir dėl šmeižto. Pripažinus M. G. kaltu dėl įžeidimo, turėjo būti nagrinėjamas ir turtinės žalos atlyginimo klausimas.

Dėl bausmės atstovas skunde teigia, kad jo nuomone, teismo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios bausmės dydį, kaip tik vertintinos priešingai – kaip pagrindas skirti didesnę bausmę. Kita svarbi aplinkybė, pasak atstovo, yra ta, kad M. G. yra verslininkas, visuomenėje žinomas asmuo, kas tokiam žmogui sukuria pareigą elgtis apdairiau ir atsakingiau, nei elgtųsi eilinis žmogus. Atstovo teigimu, nuteistajam M. G. paskirta bauda yra per švelni, kad paskatintų jį pakartotinai nenusikalsti.

Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis K. B. nesutinka ir su teismo priteista suma moralinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas ir pažeminimą K. B. išgyveno ne vieną, o keletą kartų dėl užgaulaus pažeminimo ne vienoje laidoje, ne viename interneto portale. K. B. yra gydytojas, t.y. dirba tokį darbą, kur visuomenės pasitikėjimas juo yra labai svarbus, o sugadinta reputacija gali lemti jo kaip gydytojo praktikos pabaigą. Tokie išgyvenimai daro nukentėjusiajam itin didelę žalą. Atstovas nurodo, kad nuteistasis M. G. K. B. įžeidė, pažemino ir apšmeižė televizijos laidose, turinčiose aukštus žiūrimumo reitingus, tokiu būdu melaginga ir užgauli informacija apie gydytoją pasiekė didelę dalį visuomenės, kas lėmė dar didesnį nukentėjusiojo netikrumą dėl ateities bei stipresnius dvasinius išgyvenimus. Be to, atstovas pažymi, kad nuteistojo turtinė padėtis yra gera ir leidžia jam atlyginti padarytą žalą. Pasak atstovo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nustatyta 2000 litų dydžio suma moralinei žalai atlyginti atrodo neproporcingai maža ir neatitinkanti protingumo bei sąžiningumo principų.

Atsikirtimuose į apeliacinį nuteistojo M. G. skundą privataus kaltintojo K. B. atstovas adv. Andrius Paulauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nuosprendį ir M. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 154 str. 2 d., patenkinti K. B. civilinį ieškinį dalyje dėl šmeižimo, priteisti iš M. G. K. B. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 16 855,86 Lt proceso išlaidoms ir išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad K. B. kategoriškai nesutinka su M. G. skunde išdėstyta nuomone dėl liudytojų iškvietimo, kadangi pirmosios instancijos teismas, pasak atstovo, nekviesdamas tam tikrų asmenų liudytojais, įvertino jų parodymų svarbą , tikslingumą bei ryšį su byla, be to, buvo apklausti visi tiesioginiai liudytojai, patys dalyvavę operacijoje bei tiesiogiai bendravę su M. G.. Atstovo teigimu, nepagrįstas ir klaidingas nuteistojo apeliacinio skundo ir tas teiginys, kad visi byloje apklausti liudytojai buvo tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi.

Nesutinkantis nurodo atstovas ir su tuo, kad byloje būtina skirti ekspertizę, nes byloje esanti Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvada buvo surašyta gydytojo eksperto ir savo esme yra tapati ekspertizei.

Atstovo teigimu, klaidinga yra ir nuteistojo M. G. pozicija, kad pirmosios instancijos teismas viso proceso metu buvo tendencingas ir priiminėjo išimtinai vienai bylos šaliai – K. B. palankius sprendimus.

Atsikirtimuose nurodoma, kad paciento valios pareiškimas raštiškai nebuvo įformintas ir nuteistojo parašas nebuvo gautas tik todėl, kad M. G. dėl sužalotos rankos negalėjo pasirašyti reikiamų dokumentų. Atstovo teigimu, kaltindamas ligoninės personalą nepadarius to, ą padaryti buvo neįmanoma, nuteistasis M. G. tyčiojasi iš teismo ir kitų proceso dalyvių.

Toliau atsikirtimuose atstovas teigia nesutinkantis ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad M. G. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios požymio bei nurodo analogiškus argumentus apeliacinio skundo argumentams. Taip pat nesutinka su tuo, kad teismo M. G. skirta bausmė yra per didelė bei teigia, kad teismo priteista suma moralinei žalai atlyginti neproporcinga padarytos žalos dydžiui.

Atstovas teigia ir tai, kad priešingai nei teigia nuteistasis M. G., K. B. prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis Teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis, ką pagrindžia pridedama bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo lentelė, kurią prideda prie atsikirtimų.

Teismo posėdyje privatus kaltintojas K. B., jo atstovas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, privataus kaltintojo, nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti. Privatus kaltintojas , nuteistasis M. G., jo atstovas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, o privataus kaltintojo K. B. atstovo apeliacinį skundą atmesti. Civilinių atsakovų atstovai siūlė apeliacinius skundus atmesti.

Privataus kaltintojo K. B. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, privataus kaltintojo , nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumo, esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo :

Apeliantas M. G., skųsdamas jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, pažymėjo, kad jį priėmė šališkas teismas, nagrinėjęs tik kito apelianto pateiktus įrodymus, netenkinęs jo prašymus iškviesti jo skunde nurodytas aplinkybes galinčius patvirtinti asmenis, neskyręs teismo medicinos ekspertizės ir pan.

Kolegija mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų , kad privačių kaltintojų M. G., K. B. skundus nagrinėjęs teismas buvo šališkas . Tai, kad teismas netenkino kaltintojo M. G. pareikštų prašymų dėl jo teikiamų įrodymų ištyrimo, nėra vada to vertinti kaip šališkumo. Teismas, spręsdamas proceso dalyvių prašymus , turi teisę, bet ne pareigą , juos tenkinti ar netenkinti. Teismas, spręsdamas prašymus dėl įrodymų rinkimo , vadovaujasi tokių įrodymų procesiniu reikalingumu, jų sąsaja su nagrinėjamu dalyku , jų leistinumu ir pan.

Kolegija , nagrinėdama privačių kaltintojų apeliacinius skundus, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, nenustatė, kad nagrinėjant bylą , būtų esmingai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Taip pat kolegija nemano, kad teismas, nagrinėdamas privataus kaltinimo skundus , pažeidė proceso dalyvių rungtyniškumo principą ar priėmė šališkus sprendimus. Tai, kad kolegija iš dalies tenkino privataus kaltintojo M. G. prašymą iškviesti jo prašomus liudytojus, atlikti teismo medicinos ekspertizę, kurio netenkino apylinkės teismas, nėra vada išvadai , kad apylinkės teismas, netenkindamas privataus kaltintojo M. G. prašymo, padarė neteisingą sprendimą. Kiekvienas teismas, spręsdamas klausimus dėl įrodymų , tai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą , teisinį supratimą dėl tokių įrodymų reikalingumo .

Bylos įrodymais, kurių niekas neginčija, apeliantas M. G. dėl 2009-12-26 buityje patirto rankos piršto sužalojimo buvo operuojamas 2009-12-26 VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje , jį operavo privatus kaltintojas K. B., ligoninėje dirbantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje gydytoju . M. G. prieš operaciją buvo nustatyta diagnozė : dešinės plaštakos 5 piršto pjautinė žaizda su 5 piršto giliosios lenkiamosios sausgyslės ir 5 piršto savojo nervo pažeidimas, girtumas, operacijos pradžioje M. G. buvo taikyta vietinė nejautra. Operacijos eigoje , revizuojant dešinės rankos 5 piršto delninio paviršiaus skersą pjautinę žaizdą ties distaliniu interfalanginiu sąnariu, radus nupjautą 5 piršto giliąją sulenkiamąją sausgyslę 1-oje zonoje prie kaulo ir pažeistą spindulinės pusės savąjį piršto nervą , buvo atlikta žaizdos kraštų ekscizija, pratęstas pjūvis zigzago forma iki piršto bazės, neradus sausgyslės proksimalinio galo, buvo atliktas pjūvis ties riešu , tačiau ir ten neradus sausgyslės , toliau operacija buvo tęsiama regioninėje nejautroje , sausgyslės galą suradus ties delno viduriu , buvo atlikta sausgyslės insercija į distalinę falangą , atlikta intraosalinė siūlė, susiūtas nervas , žaizda gausiai išplauta , sutvarstyta steriliu tvarsčiu, uždėta gipsinė langetė iš dorsalinės plaštakos pusės fleksijoje. 2009-12-26 14.10 val. M. G. buvo perkeltas į pooperacinę palatą , tą pačią dieną 15.20 val. jis buvo atkeltas iš pooperacinės palatos, 16.00 val. M. G. atsisakė nuo stacionaraus gydymo , todėl buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui.

2009-12-28 M. G. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)„ perrišimui , jį priėmęs gydytojas D. R. konstatavo, kad operuota plaštaka ištinusi , bintas užsiveržęs ties riešu , žaizdos pakraujavusios , paciento aiškinimu , aptirpusi visa plaštaka. Gydytojas, perrišęs žaizdą, rekomendavo tuoj pat vykti pas operavusį gydytoją .

Duomenų, kur gydėsi M. G. nuo 2009-12-29 iki 2010-01-06 nėra.

2010-01-07 M. G. kreipėsi į Spreewaldklinik Lubben klinikos vyriausiąją plastinės ir rankų chirurgijos gydytoją B. Z., buvo nustatyta diagnozė 5 piršto lenkiamojo raumens saussgyslės sužalojimas, riešo kanalo sindromas , alkūninio nervo kompresija Loge de Guyon kanale, 5 piršto spindulinės pusės savojo nervo pažeidimas, A1-A5 žiedinių raiščių ir C1-C3 kryžminių raiščių pažeidimas po operacijos . 2010-01-08 M. G. buvo atlikta vidurinio ir alkūninio nervų dekompresija ir A1, A3, A4 žiedinių raiščių rekonstrukcija , po operacijos 5 savaitėms buvo uždėtas dinaminis gipsinis įtvaras, stacionarinis gydymas taikytas iki 2010-01-11.

M. G. 2010-02-23 TV3 laidoje „3-ias butas“ , kalbėdamas apie jam atliktą plaštakos operaciją , apie ją atlikusį gydytoją – privatų kaltintoją K. B. , išsakė sekančius teiginius <.....> ne laiku ir ne vietoj užtaikiau ant daktaro Frankenšteino, kuris ant manęs pradėjo mokytis <.....>"; „<.....> šundaktaris, kuriam turite nepakliūti į rankas yra K. B. <.....>; „<.....> piršto pagalvėlės operacijai tereikėjo trijų kabių, pleistro ir keturių dienų gijimo <.....>"; „<.....> visą alkūninį nervą, bendrus rankos nervus, penkias sausgysles, viską, ką įmanoma, viską nupjovė <.....>"; „<.....> pusę metų tu esi neveiksnus, iš darbingo žmogaus padaro invalidą <....>"; „<.....> sužalojo visą plaštaką ir paėmęs sveiką pacientą, jį paleidi luošą ir „n" metų <.....>", kuriuos privatus kaltintojas K. B. įvertino kaip šmeižimą, bei įžeidimą , prašydamas M. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. , 155 str. 1 d.(t. 1 b.l. 1-5). 2010-04-17 M. G. LNK laidoje „Valanda su Rūta“ išsakė privataus kaltintojo K. B. atžvilgiu sekančius teiginius :„<.....> atvyksti į ligoninę, ir prašai, prašau, man sukabint, bintas, pleistras ir mes išvažiuojam <.....>"; cituodamas gydytojo žodžius: „<.....> ne, operuosim, todėl kad turim labai gerą mikroskopą ir būtinai reikia operuoti, planinė operacija" <.....>"; atsakydamas į laidos vedėjos klausimą, ar jis norėjo operacijos: „<.....> aš nenorėjau <.....>"; „<.....> aš prabundu ir nieko nėra, iš viso nieko nėra, nieko, tuščia, penkias minutes guliu, dešimt <.....>"; „<.....> aš suprantu, antra valanda, pietų metas, Kalėdos, išėjo kažką užkąst ar ten kažką išgert <.....>"; „<.....> aš nuimu žalias palas, aš atidarau ir aš lipu nuo stalo, aš pradedu žviegti ir sakau, kur visi yra, kas čia vyksta <.....>"; „<.....> ateina gydytojas čepsėdamas, šakočio gabalėlius iš dantų narstydamas <.....>"; „<.....> mano pasiūlymas buvo taip, uždarom tą vaikų darželį, aš sakau, aš matau, jums kažkas nesigauna <.....>"; „<.....> užtenka man tų cirkų, sakau, jeigu jūs išardot man ranką ir jūs nebemokėsit jos surinkt, man velniop ta pagalvėlė <.....>"; „<.....> jums neišeina, jūs dvi valandas kapstotės ir nerandat, vadinasi, nėra ko ieškot, jeigu nemoki <.....>"; „<.....> ir tas kruvinas darbas tęsiasi dar dvi valandas <.....>"; „<.....> ko pasekoje, kalėdinė dovana yra tobula, aš gaunu alkūninio nervo pažeidimą ulnario nutraukimą, raumenų lenkiamųjų visų pirštų valdymo nervų parezę, ulnario nutraukimas, kompresija, riešo žiedinio tunelio sindromas, vienu žodžiu, bent penki įvykiai, kurie yra įtaisomi operacijos metu <.....>"; „<.....> tas nevykėlis daktariūkštis, kurį tiesiai galima vadinti mulkiu, jis apsiima ir daro tai, ko nemoka <.....>"; „<.....> jis nupjovė absoliučiai viską ką buvo įmanoma <.....>"; „<.....> man būtų smagu su kirvuku prasieiti per jo riešus ir jeigu jau toks puikus gydytojas, tegu sau siuvinėjasi <.....>"; „<.....> reikia turėti pasidėjus apie 50 000 litų atsargiai, jeigu apsilankai pas B., kad paskui turėtum kuo susimokėti <......>", kuriuos privatus kaltintojas K. B. įvertino kaip jo šmeižimą ir įžeidimą , papildomu pareiškimu prašydamas M. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. (t. 1 b.l. 22-27). 2010-05-17 M. G. LNK laidoje „Nuo..iki“ išsakė privataus kaltintojo K. B. atžvilgiu sekančius teiginius :„<.....> aš ant biuletenio, aš buvau suluošintas, gipse ir buvo aišku, kad metus laiko aš nevaldysiu rankos <.....>"; „<.....> elementarių buitinių dalykų tu negali padaryti kai esi dešiniarankis - nei pasirašyti, nei paimti, nei piniginės atsisegti su viena ranka, tau viskas krenta, viskas drimba ir aišku tada esi piktas, dėl savo nerangumo, o dėl to nerangumo kaltas tas daktaras, kuris viską gerai padaro <.....>"; „<.....> aš negavau (procesinių teismo dokumentų) nei į savo pašto dėžutę, nei į darbą, nei telefoninių skambučių, nei šundaktario advokatas nepaskambino <.....>"; „<.....> nusprendžia daktaras, kad reikia operuoti, mano prašymas yra, kad reikia tiktai susiūti ir mes ir jau keliaujam toliau <.....>"; „<.....> tai jis tuo pasigirti gali, bet jis nepasako, kad jis nemoka juo naudotis, nes atlikdamas darbą, kurio nesugeba atlikti, su niekuo nepasikonsultavęs, nepasitaręs, pridaro tokių aibių, kurias tenka taisyti jau net ne Lietuvos mikrochirurgams <.....>"; „<.....> paskui mane pririšo, nes aš kėliausi, tada kai neradau jokio personalo aplinkui, nes jie buvo išėję užkąsti <.....>" ; „<.....> taip ir atsibundi, nuimi tą žalią tą - ir visa ranka atpreparuota, atidaryta, viskas ištampyta ir nieko nėra. Ir tada pradedi šaukti, „Alio, kur jūs ?". Jie tariasi, nes jau tada buvo praėję ko gero pora valandų ir jau buvo atliktos tam tikros klaidos, ir į prašymus, kad jūs, baikit, nes jums neišeina padaryti,nes jūs nemokat arba jūs pasikvieskite pagalbos, arba jūs mane paleiskit"<......>"; „<.....> ir tu matai, kad veblena bile ką, smakras dreba, kakta rasoja, jis nesusitvarko su tuo darbu arba jis perdaug užsitęsia arba jis apsiima nuveikti tokį žygdarbį, kurio nu jis neaprėpia, nemoka padaryt <.....>"; „<.....> aš sakau, kad prašau mane išleisti, nes jums nesigauna. Jeigu nesigauna aš susitvarkysiu kitur. Tada aš gaunu stipresnę narkozę ar kažkokių tai raminančiųjų, pririšama antra ranka ir nu tas kruvinas darbas a le pagalba tęsiama toliau <.....>"; „<.....> Dėl nevykusios operacijos, nes operacijos metu buvo padarytos penkios grubios klaidos, mechaniškai pažeisti nervai, atimta sensorika, motorika, ulnaris ir pažeista ir įdėta ten viso riešo tunelinis sindromas, padarytas, aibė visokių medicininių terminų. Kas yra padaryta operacijos metu blogai <.....>"; „ <.....> iš karto po operacijos aš labai uždaviau konkretų klausimą, kiek procentų supartalinot ranką 80 ar 90?, nes narkozė praeina po trijų valandų ir nutirpimo neturėtų būti <.....>"; „<......> ir vėl gi savo drebančiu smakru - tikrai viskas gerai. Ir taip mane šukavo, gydė ir melavo įžūliai, gal dešimti parų <.....>"; „<.....>Lietuvoje mikrochirurgo B. nėra. Ne jo terpė. Ir jis neturi praktikos ant tų operacijų, nei nieko. Todėl dar kartą sakau, mulkis - yra tas, kuris nemokšiškai, nemokėdamas imasi darbo, kurio negali atlikti iki galo"<.....>"; „<.....>sako, kad neva, pats durnas, pats kaltas, kad įsipjovei, pats durnas, kad vat čia langetė per daug užsilenkė <.....>"; „<.....>savo žodžių neatsiimu ir net neketinu to daryti, nebijau teismų, nes kalbu faktais, o ne emocijomis<.....>"; „<.....> Kas yra negražūs žodžiai? Frankenšteinas, mulkis, nu, daktaras be smegenų, šundaktaris <.....>"; „<.....>B. melas yra tame, kad jis sakė, yra tikrai viskas gerai ir tikrai nieko nepakenkė <.....>"; „<.....> bet jeigu man atima sveikatą ir suluošina ranką, ir dar aš negaliu pasakyti, kad tai yra šundaktaris, nu tai tada atsiprašau <.....>"; „<.....> tai tada po velnių koks tu gydytojas, jeigu tau pacientas neramus, tai gi buvo planinė operacija <.....>"; „<.....> nėra jokio pagreičio, nu kadangi jo dėka pusę metų esu ant biuletenio, nesu darbingas. Ko norėti iš to žmogaus, kuris tau pakenkė <.....>"; „<.....> žmogus, kuris neišmano ir atlieka, nu tokiam daktarui, kabutėse, turi būti, ne turėtų būti, o turi būti atimta licencija, kad jis negadintų kitiem rankų <.....>"; „<.....> nu jeigu, grafas B. vertina Frankenšteino, net ne pravardę, o sakyčiau, o etiketę, kuri jam iš tikro tinka, arba mulkio, vertina šimtu tūkstančių, tai savo ranką aš tada turėčiau vertinti, nes tai ne žodis, dešimtgubai gal <.....>“, kuriuos K. B. vertino kaip jo šmeižimą ir įžeidimą, papildomu pareiškimu prašymas M. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. (t. 1 b.l. 51-56).

M. G. teisminio nagrinėjimo metu neginčijo gydytojo K. B. atžvilgiu savo išsakytų teiginių aukščiau nurodytų televizijų laidose , tačiau neigia įžeidęs ar šmeižęs jį , nurodo, kad pastarasis aiškiai netinkamai jam atliko operaciją , padarė itin šiurkščias ir nepateisinamas klaidas , padarė jam nesunkų kūno sužalojimą , dėl to kreipėsi į teismą su priešpriešiniu skundu , prašydamas K. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., dėl jo veiksmų laisvės varžymo pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1 d. bei dėl kitų nusikaltimų ir dėl kitų gydytojų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ( t. 2 b.l. 11-36).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-02-10 nutartimi privačių kaltintojų K. B. ir M. G. skundai (pareiškimai) buvo perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., 139 str. 1 d., 148 str. 1d.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas M. G. nuteisė už K. B. įžeidimą pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., tačiau išteisino dėl jo šmeižimo , nenustatęs , kad M. G. turėjo tiesioginę tyčią apšmeižti K. B. , teismas pripažino , kad M. G. dėl iškilusių sveikatos problemų, susijusių su K. B. operuota ranka, buvo įsitikinęs neteisėtai išsakytų savo teiginių teisingumu.

Spręsdamas privataus kaltintojo M. G. priešpriešinį skundą privataus kaltintojo K. B. atžvilgiu , teismas priėmė sprendimą baudžiamąją bylą K. B. atžvilgiu nutraukti , pripažinus K. B. baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir 148 str. 1 d. šalinančią aplinkybę –profesinių pareigų vykdymą.

Įrodymų dėl M. G. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jo veiksmų laisvės varžymo vertinimas :

Bylos įrodymais, kurių niekas neginčija, yra nustatyta, kad po nuteistojo M. G. patirto buityje rankos piršto sužalojimo, jam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata . Tą be subjektyvių paties privataus kaltintojo M. G. parodymų patvirtina teismo medicinos ekspertizė , kuria nustatyta, kad M. G. dėl dešinės plaštakos V piršto pjautinės- plėštinės žaizdos su piršto lenkiamosios sausgyslės ir piršo savojo nervo pažeidimu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas , nes dėl šių sužalojimų jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 31-50, ekspertizės aktas EDG 40/12(02), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų , kad šis sveikatos sutrikdymas būtų susijęs su gydytojo K. B. atlikta operacija. Tą patvirtina minėta teismo medicinos deontologinė ekspertizė, kuria buvo nustatyta, kad Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje , į kurią po sužalojimo kreipėsi M. G. , jį priėmę gydytojai T. Z., G. R. prieš operaciją nustatė teisingą diagnozę, sudarė tinkamą gydymo planą , kurio M. G. operavęs gydytojas ortopedas traumatologas K. B. laikėsi ir operaciją atliko teisingai, pasirenkant jo gydymo taktiką , operacijos apimtį bei atliekant operaciją , gydytojas K. B. pažeidimų nepadarė. Jis paskyrė tinkamą gydymą , pateikė teisingas rekomendacijas. M. G. savo noru išvyko iš stacionaro gydytis ambulatoriškai, tačiau nėra duomenų, kad jis laikėsi gydytojo rekomendacijų . Pooperacinio periodo metu M. G. išsivystė pooperacinės komplikacijos : vidurinio ir alkūninio nervų užspaudimas dešinio riešo kanale . Šios komplikacijos išsivystė dėl progresuojančio rankos audinių patinimo –organizmo reakcijos į dešinės plaštakos audinių pažeidimus traumos ir operacijos metu . M. G. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 2009-12-26 buvo skirtas tinkamas gydymas, operacija buvo būtina ir ją gydytojas K. B. atliko tinkamai (teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EDG 40/12(02), t. 5 b.l. 31-50). Tai, kad gydytojo K. B. atlikta operacija nėra susijusi priežastiniu ryšiu su apeliantui M. G. kilusiomis pasekmėmis – nesunkiu sveikatos sutrikdymu , patvirtina ir kiti įrodymai: duomenys ,užfiksuoti VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2010-05-28 klinikinės konferencijos protokole (t. 1 b.l. 62-63), Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2010-06-19 sprendimas Nr. 4A-125( NK -18) bei 2010-06-19 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-126(K-18), kuriuos teismas išsamiai išanalizavo skundžiamame nuosprendyje ir tinkamai įvertino ( t. 2b.l. 2, 3-7)..

Apeliantas M. G. tiek apeliaciniame skunde, tiek savo pasisakymuose teisme, įrodinėdamas, kad gydytojas K. B. jį netinkamai operavo , tai grindė Vokietijos medikų pateiktais medicininiais duomenimis, kuriuose neva konstatuota, kad jam nustatytas sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamo gydymo Lietuvoje. Išanalizavus Vokietijos medikų medicininius dokumentus (t. 1 b.l. 81-85, 88-89), Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2010-06-19 ataskaitą , Teismo medicinos deontologinės ekspertizės aktą, kuriuose buvo įvertinti Vokietijos medikų medicininiai dokumentai, akivaizdu, kad nėra jokių duomenų , kurie patvirtintų , kad kaltinamojo M. G. sveikata dėl rankos piršto sužalojimo buvo sutrikdyta dėl netinkamų gydytojo K. B. veiksmų operacijos metu. Tą teisme patvirtino ir deontologinę ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai Kęstutis Maslauskas, Žydrūnas Megelaitis . Be to byloje yra nustatyta , kad apeliantas M. G. netrukus po operacijos savo valia atsisakė stacionaraus gydymo , jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, jis buvo supažindintas su galimomis komplikacijomis , duomenų, kad M. G. laikėsi gydytojo nurodymų , byloje nėra , o kaip seka iš ekspertizės išvados, ekspertų paaiškinimų, netinkamas pooperacijinis gydymas galėjo įtakoti aptariamų pasekmių atsiradimui. Už tai gydytojas K. B. atsakyti negali.

Esant tokioms aplinkybėms, nesant faktinių duomenų , kad apelianto M. G. sveikata buvo sutrikdyta dėl gydytojo K. B. veiksmų, nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimą ir priimti pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str.1 d. apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliantas M. G., prašydamas K. B. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1 d. , tokį savo prašymą grindė tuo, kad be jo sutikimo buvo paskirta operacija išplėsta jos apimtis , be jo sutikimo ir leidimo jam buvo taikyta regioninė nejautra, tuo pagal apeliantą jam buvo suvaržyta jo veiksmų laisvė.

Apeliacinė instancija, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad privataus kaltintojo M. G. keliamas kaltinimas K. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1 d., yra visiškai nepagrįstas. Tokį kaltinimą paneigia bylos įrodymai:

M. G. buvo gydomas savo noru, savo sutikimą gydymui ir operacijai patvirtino parašu , jam buvo pakankamai ir išsamiai paaiškinta apie numatomą operaciją , jos esmę ir galimas komplikacijas. M. G. pasirašė Paciento sutikimą atlikti chirurginę operaciją ar gydomąją (diagnostinę )procedūrą , kurioje nurodyta , kad planuotų operacijų arba procedūrų metu gali atsirasti kitų neplanuotų chirurginių operacijų ir procedūrų būtinybė. M. G. operacijos metu išsiplėtus operacijos apimčiai , toliau operacija buvo atlikta regioninėje nejautroje . Tokias aplinkybes patvirtina VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės klinikinės konferencijos 2010-05-28 protokolas, Valstybinės medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2010-06-19 sprendimas bei ataskaita (t. 2 b .l. 1-2, 3-7).Šie nustatyti duomenys patvirtina, kad atliekamos operacijos metu M. G. veiksmų laisvė buvo suvaržyta, tačiau ji buvo suvaržyta jam sutinkant dėl jo interesų , K. B. vykdant savo profesines pareigas. Apylinkės teismas, nustatęs tas pačias aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad K. B. veiksmai, suvaržant apelianto M. G. veiksmų laisvę, nebuvo nusikalstami , ir pagrįstai priėmė sprendimą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės , pripažinus, kad K. B. nagrinėjamu atveju vykdė savo profesinę pareigą . Tą jis darė, neviršydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Apelianto M. G. teiginiai , kad operacija buvo paskirta be jo sutikimo, kad jis atsisakė operacijos tęsimo, tačiau gydytojas K. B. jį gąsdinęs ir grąsinęs , kad neužbaigus operacijos , galimai bus sunkiai sutrikdyta jo sveikata , dėl ko jis buvo jo psichologiškai paveiktas, kad jis operacijos metu buvo pririštas , jam neleidus judėti , kad anesteziologas O. S. , gydytojo K. B. nurodymu, ėmėsi jo atžvilgiu aktyvių veiksmų , skirdamas regioninę nejautrą, yra nuneigti ne tik aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais , kurie patvirtino M. G. atliktos operacijos būtinumą, jos atlikimo tinkamumą, operacijos apimties išplėtimą, regioninės nejautros skyrimo pagrįstumą, bet tas pačias aplinkybes, psichinės prievartos nebuvimą , reikalavimo nutraukti operaciją nebuvimą patvirtina liudytojai O. S., G. N. , S. S. , dalyvavę kaip specialistai M. G. atliekamos operacijos metu. Apeliantas M. G. kritikuoja šių liudytojų parodymus , vertindamas juos kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus, tačiau jis kaip privatus kaltintojas, iškėlęs kaltinimą, turėdamas pareigą tokį kaltinimą įrodyti , jokių įrodymų, patvirtinančių minėtą kaltinimą nepateikė.

Byloje yra duomenų, kad M. G. išreikštame paciento valios pareiškime yra trūkumų, nėra jo parašo ties grafa, kurioje nurodyta, kad jis yra supažindintas su VGPU ligoninės Vidaus darbo tvarkos taisyšklėmis , nustatytomis Pacientų teisėmis ir pareigomis , dėl informacijos teikimo apie jo buvimą ligoninėje , Apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, tačiau tai nekeičia aukščiau aptartų aplinkybių teisinio vertinimo.

Taip pat apeliantas M. G. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad K. B. klastojo chirurginės operacijos protokolą, jame netiksliai nurodė netikslų operacijos laiką, jos trukmę , tuo, pagal apeliantą, siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus dėl jo veiksmų laisvės suvaržymo. Kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra populistiški, niekuo nepagrįsti . Netikslumai dėl operacijos pradžios nurodymo, neva siekiant nurodyti trumpesnį operacijos laiką, apeliacinės instancijos nuomone, nėra vada tai vertinti kaip įrodymą, neva patvirtinantį M. G. veiksmų laisvės suvaržymą.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad M. G. savo valia atsisakė nuo tolesnio gydymo stacionare ir kad jam to atsisakius, gydytojas K. B. paaiškino apie galimas pooperacines komplikacijas, kurių jis ir sulaukė, tai nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, todėl M. G. aiškinimas, kad jis ligoninę paliko vos ne dėl gydytojo K. B. kaltės, atmestinas. Teisminio nagrinėjimo metu M. G. nurodė, kad pooperaciniu periodu ne kartą telefonu kalbėjo su gydytoju K. B. , skundėsi negalavimais operuotoje rankoje, o šis raminęs, kad viskas bus gerai, tik reikia laiko , kad 1 kartą buvo susitikęs su K. B. ir jis siūlė iš naujo operuoti (t. 5 b.l. 148-150), to neneigia ir K. B. (t. 5 b.l. 145), tačiau tokios aplinkybės nepatvirtina, kad gydytojas K. B. M. G. gydė netinkamai, to nepatvirtina aukščiau aptarti įrodymai.

Apeliantas M. G. , kaltindamas gydytoją K. B. netinkamu jo rankos piršto operacijos atlikimu, ne kartą nurodė, kad operacija buvo atlikta be jo sutikimo , esant jam neblaiviam, pasinaudojant tokia jo būsena. Bylos įrodymais, kurie aptarti aukščiau, yra nustatyta, kad M. G. sutiko su operacija , tai be kitų įrodymų patvirtina liudytojas A. Z., T. Z., VGPUL gydytojai, dirbę tą rytą, kai M. G. kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo. Bylos rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad M. G. į ligoninę kreipėsi 2010-12-26 5 val. , kur jam buvo nustatyta diagnozė bei girtumas. Dėl girtumo jam operacijos laikas buvo paskirtas vėliau ir ji buvo pradėta tą pačią dieną prieš 12 val. , prieš tai atlikus lašinę skysčių infuziją , davus laiko išsiblaivymui. M. G. tuo metu buvo ligoninėje, jis turėjo niekuo nesuvaržytą galimybę palikti ligoninę, nes jis nebuvo izoliuotas , jo atžvilgiu nebuvo taikytos jokios prievartos priemonės , todėl jo aiškinimas, kad operacija buvo atlikta prieš jo valią yra nelogiškas ir niekuo nepagrįstas.

Įrodymų dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1d., 154 str. 2 d. padarymo vertinimas :

M. G. , nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. , neneigdamas išsakytų žodžių K. B. atžvilgiu , nurodo, kad jo išsakyti žodžiai apie gydytoją K. B., nėra įžeidžiantys , jis išsakydamas apie jį jam inkriminuotus žodžius , neturėjo tyčios jį įžeisti, sakė tiesą , būdamas emociškai susijaudinęs , jis pasakė apie gydytoją emocingiau.

Apeliacinė instancija, vertindama apkaltinamąjį nuosprendį dėl M. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ,mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino tokios veikos padarymą patvirtinančius faktinius duomenis ir pagrįstai juos teisiškai įvertino, kaip veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. G. nustatytas sveikatos sutrikdymas yra dėl kaltų gydytojo K. B. veiksmų , motyvai dėl pagrįsto K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl M. G. sužalojimo yra išdėstyti aukščiau. Esant tokioms aplinkybėms , pastarojo viešai išsakyti 3-ose televizijos laidose žodžiai apie K. B. , vadinant jį Frankenšteinu, šundaktariu, daktaru be smegenų pagrįstai pripažinti kaip užgauliai pažeminantys K. B.. Apeliacinė instancija , kaip ir pirmos instancijos teismas, pripažinęs tokius M. G. žodžius kaip K. B. įžeidimą, mano, kad tokie žodžiai savo prasme aiškiai buvo užgaulūs, žeminantys K. B. , tą M. G. suvokė ir išsakydamas tokius žodžius , siekė jį pažeminti , išsakydamas tokius žodžius televizijos laidose , tą padarė viešai.

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie M. G. pasisakymus 3-jose TV laidose , pripažino, kad pastarasis neturėjo tiesioginės tyčios šmeižti jį operavusį gydytoją K. B. , jis, anot išteisinamąjį nuosprendį priėmusio teismo, būdamas nepatenkintas dėl jam atliktos operacijos, dėl pooperacinių komplikacijų , liekamųjų reiškinių , televizijos laidose perteikė kitų šaltinių jam įteigtą informaciją, nepatikrinęs tokios informacijos pagrįstumo. Apylinkės teismo nuomone, visais atvejais M. G. buvo įsitikinęs neteisėtai išsakytų savo teiginių teisingu vertinimu, juos išsakydamas jis sąžiningai klydo. Apeliacinė instancija iš dalies sutinka su apylinkės teismo motyvais dėl M. G. išsakytų teiginių, susijusių su jo vertinimu dėl gydymo kokybės , gydytojo kompetencijos ir pan. vertinimo . Apylinkės teismas pagrįstai M. G. pasisakymus, konkrečiai susijusius su jo gydymu, susidariusiomis pooperacinėmis komplikacijomis , liekamaisiais reiškiniais, vertino kaip sąžiningai klystančio asmens išsakytą nuomonę , sąlygotą iškilusiomis sveikatos problemomis , kitų asmenų jam įteigta informacija apie neva netinkamai gydytojo K. B. atliktą operaciją. Tai, kad M. G. pasisakymų televizijos laidų metu buvo įsitikinęs , kad jo ranka buvo sužalota dėl neteisingai atliktos gydytojo K. B. operacijos , patvirtina liudytojai R. B., J. D., L. S. , taip pat , teismo nuomone, tokį M. G. įsitikinimą patvirtino Vokietijoje atlikta papildoma operacija , taip pat išlikę liekamieji reiškiniai.

Vienok M. G. aukščiau nurodytos televizijos laidose išsakė ir kitus teiginius , kurie negali būti pateisinami kaip sąžiningai klystančio asmens išsakyti teiginiai ar jo nuomonė:

2010-02-23 TV3 laidoje „3-ias brolis“, M. G. kalbėdamas apie konkrečią jam atliktą operaciją, kurią atliko gydytojas K. B. , be kitų teiginių išsakė, kad „ <visą alkūninį nervą, bendros rankos nervus, penkias sausgysles, viską ką įmanoma, viską nupjovė >;

2010-04-17 LNK laidoje „Valanda su Rūta „ M. G., kalbėdamas apie gydytojo K. B. jam atliktą operaciją , išsakė sekančius teiginius „ <aš prabundu ir nieko nėra , iš viso nieko nėra , nieko tuščia , penkias minutes guliu, dešimt> „, < aš suprantu , antra valanda , pietų metas, Kalėdos , išėjo kažką užkąst ar ten kažką išgert>“, „<...ateina gydytojas čepsėdamas , šakočio gabalėlius iš dantų narstydamas..>, < jis nupjovė absoliučiai viską, ką buvo įmanoma ...>;

2010-05-17 LNK laidoje „Nuo ...iki“ M. G., kalbėdamas apie jam gydytojo K. B. atliktą operaciją , išsakė sekančius teiginius „ < paskui mane pririšo, nes aš kėliausi , tada kai neradau jokio personalo aplinkui , nes jie buvo išėję užkąsti...>, <... aš sakau, kad prašau mane išleisti , nes jums nesigauna. Jeigu nesigauna , aš susitvarkysiu kitur. Tada aš gaunu stipresnę narkozę ar kažkokią tai raminančiųjų , pririšama man ranka ir nu tas kruvinas darbas a le pagalba tęsiama toliau ...>“ .

Apeliacinė instancija mano, kad M. G. per televizijos laidas aukščiau nurodyti išsakyti teiginiai yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ir pažeminti kitą žmogų- jį operavusį gydytoją K. B. , bei pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas ir kad M. G. suprato išsakomų teiginių prasmę ir tai darė, veikdamas tiesiogine tyčia , norėdamas paniekinti ir pažeminti K. B., pakirsti pasitikėjimą juo :

- Pirmoje laidoje M. G. išsakyti teiginiai , kad jam buvo nupjautas visas alkūninis nervas, bendri rankos nervai , penkios sausgyslės , viskas kas įmanoma , viskas nupjauta prieštarauja byloje surinktiems medicininiams duomenims , apie kuriuos pačiam M. G. buvo gerai žinoma, nes jis jais disponavo , vėliau tokius dokumentus pateikdamas teismui prie priepriešinio skundo. Tokie M. G. teiginiai vertintini kaip tikrovės neatitinkanti informacija, galinti pažeminti gydytoją K. B. bei galinti pakirsti pasitikėjimą , iš tokių teiginių darytina išvada, kad M. G., pateikdamas netikrus faktus, kad jam viskas buvo nupjauta , pasisakė apie gydytoją K. B. kaip visiškai neišmanantį savo profesijos;

-Antroje televizijos laidoje M. G. , išsakydamas aukščiau nurodytus teiginius , pateikė netikrus faktus, kad jis operacijos metu buvo paliktas vienas, juo niekas nesirūpino , kad tuo metu gydytojas užkandžiavo, nes buvo Kalėdos. Tai, kad to nebuvo , patvirtina ne tik pats gydytojas K. B., bet ir operacijos metu dalyvavęs kitas medicinos personalas : liudytojai O. S., G. N., S. S. . Pats privatus kaltintojas M. G. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius jo teiginius. Apeliacinė instancija mano, kad tokie M. G. išsakyti teiginiai yra tikrovės neatitinkanti informacija , galinti pažeminti gydytojo K. B. garbę ir orumą bei galinti pakirsti pasitikėjimą juo, išsakydamas tokius teiginius, M. G. leidžia suprasti, kad ligoninėje dirbama aplaidžiai, juo niekas operacijos metu nesirūpino. Toje pat laidoje M. G. išsakė teiginius, kad jam viską nupjovė , toks teiginys taip pat priskirtinas prie K. B. šmeižimo;

-Trečioje televizijos laidoje M. G., kalbėdamas apie jam atliktą operaciją ir su tuo susijusį gydytoją K. B., išsakydamas aukščiau nurodytus teiginius , kad buvo pririštas, kad operacija buvo daroma prieš jo valią, panaudojant stipresnę narkozę, kad operacijos metu buvo paliktas vienas, paskleidė netikrą informaciją, tą nuneigia aukščiau nurodyti liudytojai , pats M. G. kaip privatus kaltintojas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų tokių jo teiginių pagrįstumą. Trečios laidos metu M. G. išsakyti teiginiai priskirtini prie netikros informacijos , galinčios paniekinti ir pažeminti gydytojo K. B. garbę ir orumą bei galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, nes tokie teiginiai leidžia suprasti, kad gydytojas K. B. atliko operaciją prieš paciento valią, jį pririšo , neva naudojo neleistinas prievartos priemones jo atžvilgiu( nors rankų, kojų padėtis operacijų metu visada yra fiksuojama ir tai yra įprasta) , juo nesirūpino operacijos metu, užkandžiavo, jam priešinantis dėl operacijos tolesnio atlikimo, nesiskaitė su jo nuomone, davė nurodymus dėl stipresnės narkozės panaudojimo, kas ir buvo padaryta.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad M. G. išsakyti trijose televizijos laidose teiginiai, kurie neatitinka tikrovės , gali paniekinti , pažeminti gydytojo K. B. garbę ir orumą bei pakirsti pasitikėjimą . Tai jis- M. G. padarė per visuomenės informavimo priemonę –televiziją . Tokia jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. , apeliacinei instancijai nustačius, kad

M. G. 2010-02-23 TV3 laidoje „3-ias brolis“, kalbėdamas apie konkrečią jam atliktą operaciją, kurią atliko gydytojas K. B. , pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją , galinčią paniekinti ir pažeminti K. B. garbę ir orumą bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, pasakydamas „ <visą alkūninį nervą, bendros rankos nervus, penkias sausgysles, viską ką įmanoma, viską nupjovė >;

M. G. , tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-04-17 LNK laidoje „Valanda su Rūta „ kalbėdamas apie gydytojo K. B. jam atliktą operaciją , pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją , galinčią paniekinti ir pažeminti K. B. garbę ir orumą bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, išsakydamas teiginius : „ <aš prabundu ir nieko nėra , iš viso nieko nėra , nieko tuščia , penkias minutes guliu, dešimt> „ , < aš suprantu , antra valanda , pietų metas, Kalėdos , išėjo kažką užkąst ar ten kažką išgert>“, „<...ateina gydytojas čepsėdamas , šakočio gabalėlius iš dantų narstydamas..>, < jis nupjovė absoliučiai viską, ką buvo įmanoma ...>;

M. G., tęsdamas nusikalstamą veiką , 2010-05-17 LNK laidoje „Nuo ...iki“ kalbėdamas apie jam gydytojo K. B. atliktą operaciją , pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją , galinčią paniekinti ir pažeminti K. B. garbę ir orumą bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, išsakydamas sekančius teiginius : „ < paskui mane pririšo, nes aš kėliausi , tada kai neradau jokio personalo aplinkui, nes jie buvo išėję užkąsti...>, <... aš sakau, kad prašau mane išleisti , nes jums nesigauna. Jeigu nesigauna , aš susitvarkysiu kitur. Tada aš gaunu stipresnę narkozę ar kažkokią tai raminančiųjų , pririšama man ranka ir nu tas kruvinas darbas a le pagalba tęsiama toliau ...>“ .

M. G. veiksmai nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu tiek dėl įžeidimo, tiek dėl šmeižimo vertinini kaip tęstiniai , padaryti tiesiogine tyčia : jis tyčia siekė įžeisti ir apšmeižti nukentėjusįjį, suprato ir numatė tokių savo veiksmų galimus padarinius ir jų siekė. M. G. veiksmai buvo tęstiniai, tai nebuvo vieną kartą netyčia išsprūdusi frazė ar netikėtai užklupto žmogaus gynyba, kadangi kaltinamasis K. B. apšmeižė televizijos laidose, į kurias atvyko savo noru ir iš anksto joms pasiruošęs. Be to, šmeižtas buvo tęsiamas net po to, kai K. B. kreipėsi į teismą dėl šmeižto ir įžeidimo. M. G. tiesiogine tyčia, susipažinęs su K. B. kaltinimais, vis tiek siekė sugriauti visuomenės pasitikėjimą juo kaip gydytoju, jį apšmeižti ir įžeisti. Pakartotiniai pasisakymai per televiziją, patvirtina, kad M. G., suprasdamas savo veiksmų pobūdį, jau įvertinęs K. B. pretenziją bei pareiškimus privataus kaltinimo tvarka, paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias, siekė įžeisti ir apšmeižti K. B..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos nuomone, atsižvelgiant į M. G. veiksmų pobūdį, jų tęstinumą , tokių veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo K. B. garbei ir orumui vertintini kaip baudžiamasis nusikaltimas, toks M. G. veiksmų vertinimas yra proporcinga priemonė , siekiant apsaugoti nukentėjusiojo K. B. interesus.

Motyvai dėl bausmės skyrimo M. G. už veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. :

M. G. yra teisiamas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. , padarymą, jis nebuvo praeityje teisiamas, baustas administracine tvarka. Nusikaltimo padarymo metu M. G. dirbo, jis yra išsituokęs. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant jam bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., atsižvelgtina į šios veikos padarymo pobūdį, į tai, kad veika buvo tęstinė, gydytoją K. B. jis šmeižė trijose televizijos laidose, kurios yra vienos iš labiausiai žiūrimų televizijos laidų, veikos nenutraukė ir po to, kai K. B. kreipėsi į jį su rašytiniu prašymu tokią veiką nutraukti, taip pat veikos nenutraukė K. B. kreipųsis į teismą dėl šmeižimo ir įžeidimo privataus kaltinimo tvarka. M. G. skirtina bauda , skirtinos baudos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes bei į tai, kad jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė 2010-02-23-05-17 laikotarpiu, galiojant Lietuvos Respublikos BK 47 str. 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijai. M. G. skirtina 50 MGL dydžio bauda.

Apylinkės teismo M. G. paskirta bausmė už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimus. Teismas , skirdamas 30 MGL dydžio baudą, tinkamai įvertino M. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos tęstinumą , veikos sunkumą, kaltininko asmenį. Paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra paskirta tinkamai , ji nėra aiškiai per griežta ar per švelni, todėl teismo sprendimo dėl tokios bausmės paskyrimo keisti nėra teisinio pagrindo.

Paskirtosios bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., nes M. G. inkriminuojamos veikos buvo padarytos, esant idealiajai jo veiksmų sutapčiai.

Kaip matyti iš privataus kaltintojo K. B. atstovo apeliacinio skundo turinio, apeliantas prašo M. G. be pagrindinės bausmės paskyrimo, įpareigoti M. G. viešai atsiprašyti K. B. ( to neprašoma skundo rezoliucinėje dalyje). Kolegija mano, kad tokia priemonė veikos kaltininkui M. G. neskirtina, nes ji nėra numatyta nei įstatymų dėl jo padarytų nusi kaltimų sankcijose, nei bausmių rūšyse, nei kaip baudžiamojo poveikio priemonė.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų išteisinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. M. G. atžvilgiu naikintinas, priimant toje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.).

Apylinkės teismas, pripažinęs M. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. , priteisė iš jo K. B. neturtinės žalos 2000 Litų , kitoje dalyje, išteisinus M. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2d., civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu.

Apeliacinė instancija, priimant sprendimą dėl M. G. nuteisimo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. , mano, kad toje dalyje sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, naikintinas. K. B. dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas ir pažeminimą išgyveno ne vieną, o keletą kartų dėl užgaulaus pažeminimo ne vienoje laidoje, ne viename interneto portale. K. B. yra gydytojas, t.y. dirba tokį darbą, kur visuomenės pasitikėjimas juo yra labai svarbus, o sugadinta reputacija gali lemti jo kaip gydytojo praktikos pabaigą. Tokie išgyvenimai daro nukentėjusiajam itin didelę žalą. M. G. nukentėjusįjį įžeidė ir apšmeižė televizijos laidose, kurios turi aukštus žiūrovų reitingus, tokiu būdu melaginga ir užgauli informacija apie gydytoją pasiekė didelę dalį visuomenės, kas lėmė dar didesnį nukentėjusiojo netikrumą dėl ateities bei stipresnius dvasinius išgyvenimus.

Esant tokioms aplinkybėms , apeliacinė instancija mano, tą konstatavo ir apylinkės teismas, kad nuo M. G. veiksmų nukentėjęs K. B. , turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str str. 1 d.) .

Apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos iš M. G. neturtinės žalos dydį, tai grindė skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, tačiau apeliacinės instancijos nuomone, teismas , nors ir pripažinęs M. G. kaltu tik dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. padarymu, priteisė per mažą neturtinę žalą, neadekvačią nukentėjusiojo K. B. neigiamiems išgyvenimams atlyginti. Apeliacinė instancija , įvertinusi visas aplinkybes dėl neigiamų K. B. išgyvenimų, įvertinusi tai, kad M. G. pripažintinas kaltu ir dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. padarymo , mano, kad priteistina K. B. neturtinė žala turi būti ženkliai didinama. Iš M. G. priteistina neturtinė žala bendroje sumoje tiek už veikos , numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., tiek už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. padarymą, nes , kaip jau buvo minėta anksčiau, šios veikos buvo padarytos idealiojoje sutaptyje, dėl tokių veiksmų nukentėjusiajam K. B. kilo aukščiau nurodytos neigiamos pasekmės.

Privatus kaltintojas M. G. taip pat yra pareiškęs civilinius ieškinius tiek dėl neturtinės žalos priteisimo 100 000 Litų sumoje, tiek dėl turtinės žalos priteisimo 26894 Litų , tačiau tokie jo ieškiniai , netenkinant jo apeliacinio skundo , netenkintini.

Nukentėjusiojo K. B. atstovas prašo priteisti iš M. G. jo atstovavimo išlaidas 16855, 86 Litus , to patvirtinimui pateikė bylinėjimosi išlaidų lentelę dėl 13666, 40 Litų (t. 4 b.l. 211) bei sąskaitą Nr. 09-02/12 dėl 3388, 00 Litų , K. B. pinigų sumokėjimą advokatui Andriui Paulauskui , kurie patvirtina K. B. turėtas išlaidas apeliaciniame procese (t. 5 b.l. 2, 4).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš M. G. K. B. yra priteista atstovavimo išlaidų 8000 Litų sumoje , nors buvo prašoma priteisti 16535, 86 Litus (t. 4 b.l. 138). Apeliantas M. G. ginčija tokių procesinių išlaidų dydį , nurodo, kad teisminėje praktikoje yra priteisiamos mažesnės atstovavimo išlaidos.

Kolegija, įvertinusi K. B. atstovo jam suteiktą teisinę pagalbą : trijų skundų dėl privataus kaltinimo bylų iškėlimo surašymą, įrodymų dėl tokių skundų pagrįstumo rinkimą, dalyvavimą 5 teismo posėdžiuose, apeliacinio skundo surašymą, atsikirtimo surašymą , dalyvavimą apeliaciniame procese, taip pat įvertinusi pasiektą teisinį rezultatą , atsižvelgusi į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 11R-85“Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, mano, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. ). Nustatant priteistinų atstovavimo išlaidų dydį, kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo pozicija dėl tokių išlaidų priteisimo dydžio yra nenuosekli: pirmos instancijos nagrinėjimo metu pareiškiamas prašymas dėl 16535, 86 Litų priteisimo , pateikus dokumentus apie tokių išlaidų pagrįstumą, apeliacinėje instancijoje dėl 16855, 86 Litų priteisimo, nors buvo pateikti dokumentai, kad dėl teisinės pagalbos suteikimo apeliacinėje instancijoje buvo papildomai sumokėta advokatui 3388, 00 Lt .

Privataus kaltintojo M. G. prašymas priteisti iš K. B. atstovavimo išlaidas 8295, 41 Lt netenkintinas, netenkinus jo apeliacinio skundo (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 d. 2 p., nusprendė :

M. G. apeliacinį skundą atmesti.

K. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, priimtą M. G. atžvilgiu , dėl jo išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir paskirti jam 50 MGL dydžio ( 6500 Litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., šią bausmę ir bausmę, paskirtą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu , ir M. G. paskirti subendrintą bausmę – 50 MGL dydžio ( 6500 Litų) baudą, ją sumokėti į valstybės biudžetą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš M. G. priteisti K. B. 20000 Litų(dvidešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimui.

Iš M. G. priteisti K. B. 8000 Litų(aštuonis tūkstančių Lt) proceso ir atstovavimo išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis galutinis ir neskundžiamas.