- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- PK-265-927/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00018-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- J. S., V. V.
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova, Algimantas Gutauskas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.7Kiti su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu susiję klausimai
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
kaltinamajai ir privačiai kaltintojai A. R., jos gynėjai advokatei Tatjanai Kočegarovai ir gynėjui advokato padėjėjui Algimantui Gutauskui,
kaltinamajam V. V., jo gynėjai advokatei Tatjanai Kočegarovai, gynėjui advokato padėjėjui Algimantui Gutauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bausta administracine tvarka, neteista, gyv. Vilniaus m., Darbininkų g. 19-115,
V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, užsiima individualia veikla, administracine tvarka baustas, neteistas gyv. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini),
J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, nebausta administracine tvarka, neteista, gyv. Vilniaus r., Rukainių sen., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.30 val., Vilniaus r., Rukainių sen., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini), sklypo teritorijoje A. R. ir V. V., veikdami grupe ir būdami neblaivūs sumušė nukentėjusiąją J. S., o būtent: A. R. griebė J. S. už plaukų, pargriovė ant žemės, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tuo metu V. V. bandė nutempti nuo jos chalatą, t. y. abu sudavę J. S. ne mažiau 8 smūgių, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą,
A. R. ir V. V. atiduoti teismui privataus kaltinimo tvarka kaltinant taip pat tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent kad jie:
2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.30 val., Vilniaus r., Rukainių sen., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini), sklypo teritorijoje A. R. griebė J. S. už plaukų, pargriovė ant žemės, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tuo metu V. V. bandė nutempti nuo jos chalatą, suplėšė jį, padarę 30 Eur žalą bei sugadino chalato kišenėje buvusį 450 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „S. G. S5“, t. y. viso sugadino svetimą turtą, kurio vertė 480 Eur, t. y. kaltinami kaip padarę nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
J. S. atiduota teismui privataus kaltinimo tvarka kaltinant ją tuo, kad ji nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, kad ji:
2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.30 val., Vilniaus r., Rukainių sen., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini), savo žemės sklypo teritorijoje įsikibo A. R. į plaukus, pargriovė ją ant kieme esančios asfalto dangos, po to, tampydama už plaukų, apdraskė nagais A. R. veidą ir sudavė A. R. ne mažiau kaip keturis smūgius į krūtinės sritį, į kaklą bei į dešinės rankos žastą, tuo padarydama odos nubrozdinimus dešiniajame žande, poodines kraujosruvos dešinės rankos žaste, kairiojo kelio odos nubrozdinimus, t. y. sukėlė A. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. kaip padariusi nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji ir privati kaltintoja J. S. kalta nežymiai sužalojusi A. R. neprisipažino. Nurodė, kad konfliktas su kaimynais V. V. bei A. R. įvyko todėl, kad jie tris dienas iš eilės garsiai klausėsi muzikos vakarais ir nakties metu. Vasaros metu karšta, norisi atidaryti langus, o dėl garso neįmanoma buvo ilsėtis. Vaikai neramiai miegojo. Ji nuėjo pas kaimynus paprašyti, kad išjungtų muziką. Tai buvo 2016 m. rugpjūčio 28 dieną apie 12 valandą nakties. Tokiu metu muzikos pagal įstatymų numatytą tvarką leisti negalima. Apsivilko chalatą, batelius ir nuėjo prie kaimynų sklypo (duomenys neskelbtini), ji pati su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjusi prie jų namo kvietė šeimininkus. Pasirodė moteriškė, priėjo prie jos. Ji maloniai paprašė jos išjungti muziką. Moteris patikino, kad išjungs muziką. Ji apsisuko, padėkojo ir nuėjo. Kai jau buvo įėjusi į savo namo sklypą, prie jos pribėgo A. R. ir V. V., pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ji savo tvarkos neįvedinės. Jai buvo nepatogu kalbėti per aukštus vartus, todėl pradarė vartelius pasikalbėti su kaimynais akis į akį. Iš pradžių ją puolė V. V., pradėjo stumti nuo vartų į vidinę pusę, į kiemo pusę, paskui jį - A. R., į namo sklypo teritoriją. Bandė V. V. išstumti, tada A. R. pagriovė ją ir pradėjo mušti. Krisdama ji atsitrenkė į malką. Mušama buvo abiejų, kuris kiek smūgių sudavė – negali atsakyti. Prasidėjo muštynės, tampymai. V. V. ją mušė kumščiais gulinčią, griebė už chalato. Pagriuvo, nes A. R. čiupo už plaukų ir iš visų jėgų paguldė ją. Tuo metu balkone, antrame aukšte sėdėjo jos vyras A. S. (A. S.) ir jo brolis D. A. (D. A.). Jie, išgirdę triukšmą, iškart nusileido į apačią ir norėjo A. R. ir V. V. atitraukti nuo jos. V. V. griebė jai už chalato, pradėjo jį tempti ir suplėšė. Chalate buvo mobilusis telefonas, o kadangi jis ištempė ir numetė chalatą ant žemės, telefonas sudužo. Ji tuo metu nubėgusi paėmė kitą telefoną ir iškvietė Nr. 112 pagalbą. Atvažiavo policija ir atėjusi pas ją į namus surašė protokolą. Ji pareigūnams paaiškino konflikto aplinkybes. Esant pareigūnams, kaimynai elgėsi normaliai. O kai pareigūnai išvažiavo, vėl atėjo V. V. ir pradėjo grasinti, kad bus jo tvarka, susidoros su jos šeima ir kad jai bus blogai. Jam kalbant, antrą kartą paskambino į policiją. Nuo pirmo pareigūnų išvykimo buvo praėję apie 15 min. Operatorius paklausė ar kaimynų neišvežė ir pasakė, kad tuoj atsiųs antrą ekipažą. Policija atvažiavo labai greitai, po 15-20 min., buvo du automobiliai. Jie viską stebėjo iš savo namo balkono. Policija bandė lipti per tvorą, už tvoros buvę 4 žmonės keikėsi ir tada policija panaudojo elektrošoką. Abu kaltinamuosius išvežė policijos pareigūnai. Ryte, apie 7.30 val. juos pažadino didelis triukšmas, buvo suduotas stiprus smūgis į vartus. Išėjo pažiūrėti. Prie vartų buvo A. R., keikėsi necenzūriniais žodžiais ir trankė vartus. Buvo viena, išlipusi iš taksi, trankė, sulaužė vartus. Tačiau to jau nenurodė kaltinime. Dėl skunde nurodytų sužalojimų kreipėsi į policiją ir medicinos įstaigą. Jai buvo nustatyti rankų, kojų sužalojimai, kaklo patempimas ir sumušta galva. Specialisto išvadoje nurodyta, kad jai buvo suduoti 8 smūgiai. Pirma norėjo kaimynams atleisti, tačiau kaimynai iki šiol įžeidinėja jų šeimą, priekabiauja, todėl nusprendė neatleisti. Padavus privataus kaltinimo skundą grasinimai ir toliau nesibaigė, net po pirmo taikinamojo posėdžio vyras sulaukė skambučio, skambino vyriškis, kad jeigu neatsiims pareiškimo, bus blogai. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinė žala už sugadintą ir suplėšytą chalatą - 30 eurų. Įvykio metu buvo sugadintas ir telefonas ,,S. G. 5“, jis buvo naujas, jo kaina 430 Eur. Kreipėsi į meistrą, jis pasakė, kad sugadintas nepataisomai, tačiau jokių duomenų dėl to neturi. Taip pat ji dėl sumušimo patyrė moralinę žalą, nes patyrė didelius išgyvenimus, gėdą, pažeminimą ir iki šiol išgyvena, tik atvažiavus kaimynams į sodybą apima nerimas, taip jaučiasi nuolat. Dėl sumušimo patyrė skausmą, jis buvo stiprus, gruodžio mėnesį kreipėsi į Šeškinės polikliniką dėl nugaros ir kaklo skausmų, jai buvo išrašyti leidžiami vaistai, turėjo nedarbingumą. Neturtinę žalą vertina 5000 Eur. Sekmadienį dėl viso keliamo streso buvo iškviesta greitoji, nes jos vyrą ištiko epilepsijos priepuolis, visa tai susiję su nagrinėjamu įvykiu. Ji A. R. jokių sužalojimų nepadarė, jei pastaroji būtų sužalota įvykio metu, būtų pateikusi tai patvirtinančius dokumentus. Be to, jai atvykus į policijos nuovadą ir jei būtų kokie nors sužalojimai, policijos pareigūnai tai būtų pastebėję. Mano, kad A. R. koją susižalojo tada, kai ryte spardė jų vartus (b. l. 68-71).
Kaltinamoji ir privati kaltintoja A. R. kalta sužalojusi J. S. ir sugadinusi jos turtą neprisipažino. Nurodė, kad įvykio dieną pas ją namuose buvo svečiai, draugų pora M. Š. ir R. Š.. Sėdėjo šalia savo namų. Po to atvažiavo brolio žmona. Vakare draugai nuėjo miegoti. Liko trise. Po kurio laiko, kai jie išeidinėjo iš tos vietos, jai pro veidą praskriejo obuolys. Ji pirma nesuprato, kas įvyko, nes apšvietimo beveik nėra. Išgirdo kaip kažkas keikiasi necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji J. S. stovėjo už tvoros, šaukė, kad jie išjungtų muziką. Ji paklausė, kame problema, kad gali susitarti, ar būtina mėtytis. J. S. ėjo pirma, ji – paskui. Pas J. S. vartai buvo praviri. Tada J. S. stvėrė jai už plaukų ir pargriovė ją. Tai įvyko prie tvoros, dar neįėjus į sklypą. Pas juos namuose taip pat grojo muzika. Priėjo lauke sėdėjęs vyras ir pradėjo mušti, sudavė jai kumščiu į dešinį petį. Po to atėjo jos brolio žmona, bandė išskirti ir tuo metu, kada A. S. ją mušė, pribėgo V. V. ir nustūmė pastarąjį. J. S. stovėjo ir rėkė, o kai išskyrė ją ir A. S., ji (teismo pastaba - J. S.), stovėdama ant laiptų pradėjo kviesti policiją. Visi išsiskirstė ir jie trise išėjo. Jai buvo nubrozdintas kairys kelias, ant peties buvo mėlynės, dešinė veido pusė buvo apdraskyta. Kas apdraskė nežino, bet, jos manymu, greičiausiai J. S., nes A. S. mušė ją. Kai A. S. ją mušė, J. S. ją laikė. Ji buvo sugriebusi jai už rankų, nes norėjo, kad ši paleistų plaukus. Nesikreipė nei į medikus, nei į policiją, negalvojo, kad konfliktas prieis iki to. Neneigia, kad prieš konfliktą jie klausėsi muzikos. Žino, kad negalima tokiu metu leisti muzikos. Pripažįsta, kad garsiai grojo. Iš kur pas J. S. atsirado sužalojimai – nežino, bet ji jos nežalojo. Savo civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą sudaro psichologiniai neramumai, susidariusi įtampa. Prašo priteisti iš kaltinamosios J. S. 700 Eur. Fizinį skausmą jautė nugaroje, skaudėjo kelias. Įvykio metu J. S. buvo apsirengusi chalatą. Jai buvo surašytas administracinis protokolas, ji su kaltinimu sutiko (b. l. 72-73).
Kaltinamasis V. V. kaltu sužalojęs J. S. ir sugadinęs jos turtą neprisipažino. Nurodė, kad įvykio dieną pas juos buvo atvažiavę svečiai: A. R. brolio žmona Ž. R.. Jis nuėjo į lauko tualetą, išgirdo riksmus. Girdėjo žmonos ir J. S. balsus. Išėjęs iš tualeto pamatė, kad už tvoros, link S. namo, eina J. S., už jos - jo žmona. Jos šūkavo, rėkavo, J. S. keikėsi. Jos kalbėjosi pakeltu tonu. Iš paskos jų ėjo Ž. R.. Jis taip pat nuėjo link jų. Tada išgirdo A. R. klyksmą. Jis pribėgo, matė, kaip J. S. griebė žmonai už plaukų, pastūmė ant kelių, o A. S. mušė jo žmoną. Jis priėjo ir atstūmė A. S. nuo žmonos. Po to Ž. R. su A. S. broliu pradėjo išskirinėti A. R. su J. S.. Brolis tempė J. S., o Ž. R. - A. R.. Jis laikė A. S., kad nelystų, buvo tarp J. S. su A. R., A. R. dar buvo ant kelių parkritusi. Pastarosios jam buvo iš kairės, iš dešinės – A. S., o jis pats per vidurį. Ž. R. su A. R. pradėjo eiti link išėjimo. J. S. pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Jie visi trise: jis, Ž. R. ir A. R. išėjo link savo sklypo. Įvykis buvo J. S. sklype, labai arti prie išėjimo, 1 metras nuo tvoros. Kai jis pribėgo, J. S. jau mušė jo žmoną. Kai grįžo, pastebėjo, kad A. R. buvo sudraskytas veidas, mėlynių iš karto nepamatė. Veidas buvo ne kruvinas, bet matėsi įbrėžimai nuo nagų. Žmona niekur nesikreipė: nei į policiją, nei į medikus. Jis pats J. S. nemušė. Iš kur sužalojimai pas J. S. galėjo atsirasti - nežino, gal grumtynių metu, kai žmona norėjo ją atstumti. J. S. stovėjo virš žmonos, bandė tampyti už plaukų, gal žmona užkabino jos rankas, dėl to pas ją mėlynės atsirado. J. S. išbėgo ant laiptelių su chalatu ir kalbėjo telefonu. Nepastebėjo iš kur pasiėmė telefoną. Ji nebuvo užėjusi į namus, lauke stovėjo ant laiptelių. Buvo apsirengusi chalatą su dirželiu. Konflikto metu chalatas galėjo suplyšti, kai A. S. brolis ją bandė nutempti, bet po įvykio jis nebuvo suplėšytas. Kai visi išsiskyrė ji nubėgo ant laiptelių, chalatas tikrai nebuvo suplėšytas. Su pareikštu J. S. ieškiniu nesutinka (b. l. 74-75).
Motyvuojamoji dalis
Nors V. V. ir A. R. kaltais sužaloję J. S. neprisipažino, kiekvieno kaltė dėl šio kaltinimo įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.
Liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad dvi dienas prieš įvykį, buvo girtaujama iki 4 valandos ryto. Girtavo kaimynai, kaltinamieji: A. R. ir V. V.. Trečią dieną žmona neiškentė, paguldė vaikus miegoti ir nuėjo aiškintis. Jis su broliu sėdėjo balkone. Matė, kaip žmona rankomis mojuoja, nes negali nieko prisikviesti. Matė, kaip priėjo kažkokia moteris. Po to žmona grįžo ir neužilgo atėjo kaimynai: A. R. ir V. V.. J. S. atidarė vartus. Viskas įvyko labai greitai: A. R. puolė iš karto ir stvėrė žmoną už plaukų, O V. V. tempė jai už chalato. Jie stumdėsi, žmoną pargriovė ant asfalto. Žmona gindamasi spardėsi. Jis su broliu greitai nusileido į apačią. Juos atskyrė nuo J. S.. Jis nutempė V. V., o brolis - A. R.. Žmona gulėjo ant grindinio. Jie juos išstūmė už vartų ir uždarė vartus. J. S. šoko būsenoje bėgo skambinti policijai, į prieškambarį, paėmė telefoną ir paskambino policijai. Atvažiavo policijos pareigūnai. Pirmiausia pareigūnai atvyko pas juos, paklausė kur kaimynai gyvena. Įvykis buvo jų namo teritorijoje. Papasakojo policijos pareigūnams, kad buvo kaimynų sumušti. Žmona parašė pareiškimą. Po to praėjo kažkiek laiko. jie sėdėjo apačioje streso būsenoje, susinervinę, rūkė. Atėjo A. R. su kažkokiu draugu, liepė jam su broliu išeiti, grasino, kad susidoros. Jie antrą kartą iškvietė policiją, atvažiavo du ekipažai. Kai jie išgirdo, kad skambinama policijai, iškart pasišalino. Policija pradėjo laužtis pro vartus ir panaudojo elektrošoką bei abu išvežė. Žmonos vilkėtas chalatas įvykio metu buvo sudraskytas, iš chalato kišenės žmona ištraukė sudužusį telefoną. A. R. ir V. V. buvo neblaivūs, policijos komisariate pripūtė 2,6 % ir 2,4%. Tuo momentu matė, kad jie neblaivūs, elgėsi visiškai neadekvačiai. Iki įvykio ant žmonos kūno nebuvo jokių sužalojimų. Po įvykio buvo visur apibrozdinta: rankos, alkūnės, keliai, šlaunys (b. l. 80-82).
Liudytojas D. A. (D. A.) teisme paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp J. S. ir jos kaimynų, kurie gyvena netoli. Kaimynų vardų, pavardžių nežino, tačiau patvirtina, kad tai tie žmonės, kurie yra posėdžių salėje (teismo pastaba - A. R. ir V. V.). Buvo dar viena moteriškė. Jis su broliu sėdėjo balkone, rūkė. Girdėjo, kaip garsiai grojo muzika pas kaimynus. Vaikai miegojo, J. S. pirma nuėjo miegoti, bet negalėjo užmigti, todėl pati nuėjo paprašyti, kad kaimynai patildytų muziką ir po kurio laiko grįžo atgal namo. Po to kaimynai iš paskos atėjo prie vartų. Pradėjo kažką sakyti, mojuoti, keikėsi. J. S. tada atidarė vartus ir norėjo su jais pakalbėti. Jie abu iš karto užėjo pas juos į kiemą, moteriškė pradėjo už plaukų tampyti J. S., J. S. nugriuvo ant žemės, o V. V. mušė J. S.. Jis su broliu iš karto nubėgo į apačią. Norėjo juos atstumti. J. S. buvo nugriuvusi ant grindinio, chalatas buvo nuplėštas. Jis matė, kad puolė, bet nematė, kuris nuplėšė. Po visko matė mėlynes pas J. S., be to ji kreipėsi į medikus. Jiems pavyko juos atskirti ir išprašyti lauk. Tada J. S. iškvietė policijos ekipažą. Po 20 min. atvyko policija, pareigūnai nuėjo pas kaimynus, bandė juos nuraminti. Jis tikrai įvykio metu matė, kaip A. R. tampė už plaukų brolio žmoną, pargriovė ją ant žemės, taip pat matė, kaip V. V. pradėjo ją mušti, o po to nusileido į apačią. Mušė ją kumščiais, į kokias konkrečias vietas – negali atsakyti. Vėliau buvo dar viena moteris atbėgusi iš kaimynų namo. Ji taip pat yra salėje (teismo pastaba - Ž. R.) (b. l. 87-90).
Liudytoja L. T. teisme paaiškino, kad yra visų trijų kaimynė. Įvykio metu atsibudo nuo triukšmo. Jos namas šalia J. S. namo. Išėjo į lauką, pamatė, kad J. S. kviečia policiją. Ji buvo visa aplamdyta, susivėlusi. Tada paklausė, kas atsitiko. Papasakojo, kad ėjo apraminti kaimynų, kad muziką garsiai leidžia, jie atėjo iš paskos ir pradėjo ją daužyti. Ant kūno sužalojimų nematė, ji buvo susivėlusi, chalatas praplyšęs, rankovė apiplyšusi, nuplyšusi nuo siūlės. Policija atvažiavo, nuėjo kažko rašyti, tada nuėjo pas kitus kaimynus, apramino juos ir išvažiavo. Jiems išvažiavus, kaimynai vėl pasileido muziką, atėjo kaimynas prie J. S. vartų, pradėjo ,,išsidirbinėti“. Matėsi iš elgsenos ir eisenos, kad yra girtas. Kai pasakė, kad eitų namo, ją necenzūriniais žodžiais išvadino ir liepė eiti miegoti. Muzika toliau grojo, kitą kartą atvažiavo policija, panaudojo elektrošoką ir išsivežė juos. Ryte kai grįžo, daužė į vartus ir rėkė „vaina, vaina“. Jie nuo rėksmo pašoko iš lovos. Buvo ankstus rytas (b. l. 90).
Liudytoja Ž. R. teisme paaiškino, kad įvykio metu buvo svečiuose pas A. R.. Atvažiavo vėlai vakare. Ilsėjosi, kepė mėsą, klausėsi muzikos. A. R. nuėjo iškratyti peleninės ir kažkas jai šalia veido praskrido. Ji dar paklausė, ar kažkas neturi ką veikti. Tada už tvoros pamatė kaimynę. Ji garsiai keikėsi, sakė, kad iškvies policiją. A. R. nuėjo pasikalbėti. Ji girdėjo, kaip A. R. paklausė kas atsitiko, o moteris pasakė, kad dabar padarys. A. R. nusekė paskui tą moterį. Ji taip pat nusprendė eiti paskui. A. R. paklausė, kodėl ji mėtosi į jos svečius, o moteris pasakė, kad jai vis vien ir iškvies policiją. Neužilgo išgirdo A. R. riksmą. Įėjo į vidų, pamatė A. R. ant žemės. Moteris buvo įsikibusi jai į plaukus, mušė per veidą. A. R. bandė uždengti veidą rankomis, atstumti ranka ją. Šalia stovėjo vyras ir taip pat mušė A. R., sudavė per petį. Ji bandė atitraukti A. R. nuo moters. Tuo metu priėjo stambesnis vyras ir bandė atitraukti tą moterį. Prišoko A. R. vyras ir atstūmė tą ploną vyrą. Liesesnis vyras, kai V. V. atstūmė, pradėjo muštis, kitas vyras padėjo jį atitraukti. Moteris tada nubėgo prie namo, ištraukė telefoną iš kišenės ir pradėjo šaukti, kad tuoj padarys ir iškvies policiją. A. R. atsistojo, pradėjo tvarkyti plaukus, ieškoti segtuko ant žemės, priėjo prie vyro, siūlė susitarti gražiuoju. Po to jie trise išėjo. Prieš įvykį ji nevartojo alkoholio, o A. R. ir V. V. išgėrinėjo. Muzika įvykio metu grojo, tačiau negarsiai. Kaimynai gal ir galėjo girdėti. J. S. matė po įvykio, ji normaliai atrodė, buvo apsivilkusi chalatą. A. R. po įvykio buvo kelias sužeistas, ant peties matėsi mėlynės, jos veidas buvo apdraskytas. Antrą kartą buvo atvažiavusi policija, suprato, kad ta moteris iškvietė. Pareigūnai pradėjo reikalauti atidaryti duris, V. V. pasakė, kad gali per tvorą kalbėti, tada pradėjo purkšti dujas, vėliau peršoko per tvorą ir prieš V. V. panaudojo elektrošoką. V. V. buvo sulaikytas, A. R. važiavo pati, nes pergyveno dėl vyro (b. l. 91-92).
Liudytojas A. Š. (A. Š.) teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, buvo atvykęs dėl įvykio, tačiau aplinkybių neatsimena, prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu (medžiaga Nr. M-1-01-69322-16, b. l. 4), kuriame nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., patruliavimo Vilniaus rajone metu, su vyr. patruliu P. L., apie 1 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus r. Juodiškių k. (duomenys neskelbtini). kaimynai įėjo į kiemą ir užpuolė pranešėją. Atvykus minėtu adresu, pranešėja J. S., gyv. Vilniaus r., Juodiškių k. Automobilininkų 1-oji 10, paaiškino, kad kaimynai iš 16 namo garsiai klausėsi muzikos, o jai paprašius pritildyti muziką, V. V. ir jo žmona A. R. įsiveržė į jos kiemą, griebė ją už plaukų, pargriovė ant žemės ir pradėjo mušti, o V. V. bandė nuimti chalatą nuo pranešėjos, tačiau iš namų išbėgo J. S. vyras ir vyro brolis D. A., kurie išskyrė juos bei išstūmė V. V. ir A. R. iš kiemo. Nuėję prie namo Nr. 16, išgirdo garsiai grojančią muziką ir pamatė kieme sėdinčius du vyrus ir dvi moteris. Juos pamatęs vienas iš vyrų priėjo, prisistatė kaip V. V.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir paaiškino kad konfliktas kilo dėl to, kad pranešėja J. S. metė į jų kiemą obuolį. V. V. geranoriškai išjungė muziką ir pažadėjo daugiau nekonfliktuoti su pranešėja. Pareigūnams išvykus po kelių minučių buvo gautas pakartotinas pranešimas, kad prie pranešėjos namų vėl sugrįžo V. V. ir grasina susidorojimu. Kadangi 16 name buvo daug neblaivių žmonių, į pagalbą buvo iškviestas dar vienas ekipažas VI753. Atvykus į įvykio vietą, bendraujant su V. V. ir paaiškinus jam, kad yra sulaikomas, pastarasis kategoriškai atsisakė vykti į komisariatą, paaiškinus jam, kad prieš jį bus panaudota fizinė jėga bei specialios priemonės, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo pareigūnus, atsisakė atidaryti kiemo vartus, o A. Š. bandant perlipti per tvorą, nustūmė jį atgal. R Lisovskis panaudojo prieš V. V. spec. priemones - ašarines dujas. A. Š. perlipus per tvorą ir bandant V. V. užsukti rankas už nugaros ir uždėti antrankius, pastarasis pradėjo sugniaužęs kumščius mojuoti į visas puses, todėl prieš jį buvo panaudotas elektros impulsų prietaisas TASSER. V. V. ir A. R. buvo sulaikyti ir pristatyti į 2 PK patalpas. Be to, posėdžių metu nurodė, kad nepamena, ar J. S. buvo sužalota ar ne, tačiau ant V. V. ir A. R. sumušimo žymių nematė (b. l. 102-103).
Liudytojas P. L. (P. L.) teisme paaiškino, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo du iškvietimai. Antrą kartą vyko su papildomu patrulių ekipažu. Buvo iškvietimas, kad kaimynai atėjo prie tvoros, beldėsi, triukšmavo, šeimininkė atidariusi vartus buvo užpulta. Antrą kartą buvo pranešta, kad grįžo kaimynai, jie buvo sulaikyti. Tai buvo vyras ir moteris. Jis atvyko su porininku A. Š., kuris ir bendravo su pranešėja. Sulaikant kaltininkus buvo panaudotas elektros impulsų prietaisas. Akivaizdžių sužalojimų nei ant pranešėjos, nei ant sulaikytų asmenų nematė (b. l. 103-104).
Liudytojas A. Š. teisme paaiškino, kad įvykio nematė, tačiau buvo atvažiavęs pas A. R. kitą dieną. Matė, kad ji yra prislėgtos nuotaikos. Taip pat matė ant jos kūno įbrėžimus ir mėlynes: ant kojų, rankų, veido. Skruostas iš dešinės pusės buvo subraižytas. Apie konfliktą jam papasakojo Ž. R.. Nurodė, kad įvykio metu A. R. netoli veido praskriejo obuolys. Ji nuėjo paklausti dėl ko. Sakė, kad su kaimynais įvyko konfliktas, buvo iškviesta policija. A. R. buvo išvykusi į nuovadą. Smulkių konflikto detalių neminėjo. Su J. S. kalbėjosi savaitė prieš konfliktą. Ji skundėsi, kad kaimynai garsiai klausosi muzikos. Jis pasiūlė nueiti ir paprašyti pritildyti (b. l. 119-120).
Liudytoja J. B. teisme paaiškino, kad po įvykio jai A. R. pasakojo, jog įvyko konfliktas su J. S., bei kad buvo muštynės. Pastebėjo, kad jos kairė koja subintuota, o veidas sužalotas (b. l. 121).
Liudytoja J. P. teisme paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo užėjusi pas A. R.. Matė, kad pastaroji jaučiasi blogai, jos veido dešinė pusė buvo apdraskyta, koja sumušta. Pasakė tik, kad įvyko konfliktas su kaimyne (b. l. 121).
J. S. pareiškimas Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vadui patvirtina, kad ji dėl įvykusio konflikto kreipėsi 2016-08-28 ir pareiškime nurodė, jog 2016-08-28 12.30 val. (teismo pastaba - nakties metu) pas ją atėjo kaimynai V. V. su žmona ir tampė ją už plaukų, parvertė ant žemės, V. V. suplėšė jos chalatą (b. l. 6);
Asmens sveikatos istorijos nuorašas patvirtina, kad J. S. 2016-08-29 kreipėsi į šeimos gydytoją dėl skausmo dešiniame kelyje. Jai buvo nustatytos kraujosruvos ant kairio ir dešinio žasto, virš dešinio kelio, skausmas kakle, dešinio kelio nubrozdinimas. Gydytojas nurodo, kad neurologinės simptomatikos nėra (b. l. 8, 9).
Specialisto išvada Nr. G 2670/2016(01) patvirtina, kad J. S. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-08-28), paveikus kietais bukais daiktais buvo padaryta: poodinės kraujosruvos rankose, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Kraujosruvos rankose galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio kelio srityje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais. J. S. dėl jų galėjo patirti fizinį skausmą (b. l. 11-12).
2016-09-08 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2016-10-04 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokuroro nutarime dėl skundo atmetimo, ištyrus J. S. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-69322-16) pareiškimą bei skundą konstatuota, kad 2016-08-28 apie 00.30 val. tarp jos ir V. V. bei A. R. įvyko konfliktas, kurio metu kaimynė ją pargriovė, tampė už plaukų (b. l. 14-15, 16-18);
Pinigų priėmimo kvitais Nr. 896934, 896938, 896944, 896947, 932719, kurie patvirtina, kad už teisinę pagalbą A. R. ir V. V. gynėjams sumokėjo 1050 Eur (b. l. 43, 44 126).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacija ir CD diske užfiksuotu pokalbiu, kurie patvirtina, kad dėl įvykio 2016-08-28 į pagalbos centrą buvo skambinta iš telefono Nr. +37061028923 du kartus (b. l. 58, 59).
Fotonuotraukos patvirtina, kad konfliktas įvyko Vilniaus r., Rukainių sen., Juodšilių k., Automobilininkų 1-oji g. 10, sklypo teritorijoje (b. l. 105-112).
Alkoholio matuoklio duomenys patvirtina, kad A. R. 2016-08-28 3.10 val. buvo nustatytas 2,21 promilių, o V. V. 2016-08-28 2.54 val. – 2,02 promilių girtumas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-69322-16 b. l. 7, 9).
A. R. 2016-08-28 paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad ji prieš konfliktą su J. S. vartojo alkoholį (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-69322-16 b. l. 8).
Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 462374 nurodyta informacija, kad A. R. pripažįsta 2016-08-28 apie 00.30 val. Vilniaus r., Juodšilių kaime sukėlusi konfliktą ir muštynes, už ką jai 2016-09-13 pagal (duomenys neskelbtini) str. buvo paskirta administracinė nuobauda (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-69322-16 b. l. 18).
Ištyrus surinktus įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes darytinos šios išvados:
1) Kaltinamųjų parodymai dėl konflikto laiko teisme nesiskyrė, todėl pripažintina įrodyta, kad jis įvyko 2016 m. rugpjūčio 28 d. 00.30 val. Vilniaus r., Rukainių sen., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini), sklypo teritorijoje.
2) Aplinkybė, kad V. V. ir A. R. buvo neblaivūs, pripažinta jų pačių (A. R. 2016-08-28 rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad prieš konfliktą jie vartojo alkoholį) bei tai patvirtina alkoholio matuoklio duomenys, kuriais nustatyta A. R. 2016-08-28 3.10 val. 2,21 promilių, o V. V. 2016-08-28 2.54 val. – 2,02 promilių girtumas. Todėl jų apsvaigimas nuo alkoholio, kuris, teismo vertinimu, laikytinas pakankamai stipriu, pripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes įrodyta, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jų elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
3) J. S. nežymius sužalojimus privataus kaltinimo skunde nurodytu laiku ir vietoje patvirtina jos parodymai į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams A. Š. ir P. L., vėliau duoti parodymai tiriant abu privataus kaltinimo skundus (tiek pastarosios, tiek priešpriešinį) dėl sužalojimų teisminio nagrinėjimo metu. Įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad J. S., būdama nepatenkinta tuo, kad nakties metu A. R. ir V. V. namo teritorijoje garsiai klausomasi muzikos, kas trukdė jai ir jos vaikams ilsėtis, atėjo pas juos, kaip gretimo namo kaimynė, paprašyti, kad būtų pritildyta muzika. Tai teisme patvirtino ir kaltinamieji A. R. bei V. V., liudytojai A. S., D. A., L. T., Ž. R., A. Š.. Kad J. S. namo teritorijoje įvyko muštynės ir kad A. R. ir V. V. sudavė smūgius J. S. patvirtino ne tik pati privati kaltintoja J. S., nurodžiusi, kad buvo užpulta iš karto po to, kai atidarė kiemo vartus, kai pastarieji atėjo prie jos namų pasiklabėti, bet ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai A. S. ir D. A., kurie patvirtino J. S. nurodomas jos sumušimo aplinkybes, o būtent: kad A. R. stvėrė jai už plaukų, dėl ko ji parkrito ant grindinio ir kad abu kaltinamieji – A. R. ir V. V. jai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Muštynių metu buvo suplėšytas J. S. vilkėtas chalatas. Abu vyrai betarpiškai matė muštynes ir atbėgo J. S. į pagalbą, bei išskyrė muštynių dalyvius. Liudytoja L. T. nors teisme ir nurodė, kad sužalojimų ant J. S. nepastebėjo, tačiau patvirtino, kad tiriamo teisme įvykio metu atsibudo nuo triukšmo, o išėjusi į lauką, pamatė, kad J. S. kviečia policiją, pastebėjo, kad ji buvo visa aplamdyta, susivėlusi, jos chalato kišenė nuplėšta, rankovė suplyšusi, o paklausta, kas atsitiko, atsakė jai, kad ėjo apraminti kaimynų dėl garsiai leidžiamos muzikos, o po to buvo kaimynų sumušta. Kad tarp V. V., A. R. ir J. S. įvykio metu buvo konfliktas, kuris perėjo į muštynes, neneigė ir patys kaltinamieji V. V. bei A. R.. Sužalojimų padarymą J. S. būtent įvykio metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d. 00.30 val., patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: medicininiai J. S. ligos istorijos duomenys apie jai konstatuotus sužalojimus, kurie visiškai atitinka pastarosios nurodomas jos sumušimo aplinkybes bei specialisto išvada Nr. G 2670/2016(01), kuri patvirtina, kad J. S. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-08-28), paveikus kietais bukais daiktais buvo padaryta: poodinės kraujosruvos rankose, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kad kraujosruvos rankose galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio kelio srityje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kad sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais bei kad tai galėjo sukelti J. S. fizinį skausmą. Aptarti liudytojų A. S., D. A. ir privačios kaltintojos J. S. parodymai dėl jai padarytų sužalojimų sutampa tarpusavyje, atitinka aptartus rašytinius įrodymus (specialisto išvadą ir asmens ligos duomenis), todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo.
Tam, kad atsirastų BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, neužtenka konstatuoti vien kilusių padarinių, bet svarbu nustatyti ar asmuo siekė sužaloti kitą žmogų, t. y. kaltę, kuri gali pasireikšti tik tyčia. Įrodymų visumos pagrindu nustačius, kad J. S. atėjus aiškintis dėl garsiai leidžiamos muzikos ir vėliau dėl to kilus konfliktui, būdami neblaivūs ir veikdami tiesiogine tyčia, V. V. ir A. R., sudavė ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas J. S., dėl ko ji pajuto ne tik fizinį skausmą, bet ir buvo nežymiai sužalota. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybės neleidžia daryti neginčytinos išvados apie J. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo atsitiktinumą, nes nei A. R., nei V. V. nesistengė konflikto išspręsti teisėtais būdais (tai patvirtina ir abiejų agresyvus elgesys atvykus policijos pareigūnams bei paskirtos administracinės nuobaudos: V. V. už pasipriešinimą policijos pareigūnams, o A. R. – už sukeltas muštynes), patys neneigė muštynių fakto, tik jų faktines aplinkybes interpretavo savo naudai, nurodę, kad patys buvo užpulti J. S., sudavė jai ne mažiau 8 smūgių, kas gali būti padaroma tik tyčia. Todėl pripažintina, kad tarp visų A. R. ir V. V. nukentėjusiajai J. S. suduotų smūgių ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir abu jie kalti dėl nežymaus pastarosios sužalojimo.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pripažintina neginčijamai įrodyta, kad V. V. ir A. R. tyčia nežymiai sužalojo J. S. ir tuo kiekvienas jų padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
4) V. V. ir A. R. pareikštas kaltinimas dėl J. S. tyčinio turto sugadinimo nepasitvirtino. Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. byloje turi būti įrodyta, kad dispozicijoje nurodytų padarinių (šiuo atveju turto sugadinimo) atsiradimo priežastimi buvo būtent kaltinamųjų veiksmai, tačiau subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas turi suvokti savo veikos pavojingumą, numatyti, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėti arba sąmoningai leisti joms atsirasti.
Teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kad V. V. ir A. R. žinojo, jog J. S. chalato kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas ir kad jų kokie nors tyčiniai veiksmai buvo nukreipti į šio turto sugadinimą.
Tačiau be paties privataus kaltintojo, t. y. J. S. parodymų, kad būtent kaltinime nurodytu laiku buvo sugadintas jos mobilaus ryšio telefonas ir kad visa tai padarė V. V. ir A. R., jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių jų kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Priešingai, J. S. parodymai, kad ji neturi jokių mobilaus telefono sugadinimą patvirtinančių įrodymų, o jo pateikimas teismo apžiūrai, kai po įvykio praėjo daugiau kaip metai, sudaro pagrindą abejoti privataus kaltinimo šioje dalyje pagrįstumu.
Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad J. S. chalatas buvo suplėšytas būtent tiriamo įvykio metu, tačiau nuo kieno veiksmų, tai įvyko, objektyviai nustatyti teismas negali, nes įvykio metu, kilus muštynėms, tiek J. S., tiek V. V. su A. R. ir liudytojai A. S., Ž. R., D. A. patvirtino, kad siekdami išskirti besimušančius, tempė konflikto dalyvius vienus nuo kitų, todėl teismas neatmeta galimybės, kad J. S. chalatas galėjo būti suplėšytas ir tuo metu.
Esant tokioms aplinkybėms, A. R. ir V. V. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintini, neįrodžius, kad jų veiksmuose yra veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas), o civilinis ieškinys dalyje dėl 480 Eur turtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu. J. S. išaiškintina teisė kreiptis dėl to civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).
5) Vertinant A. R. privataus kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgus į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad A. R. privačiame skunde nurodytu metu ir vietoje tarp jos ir kaltinamojo J. V. bei J. S. įvyko konfliktas ir muštynės. A. R. nurodė, kad būtent J. S. ją tampė už plaukų, dėl ko ji parkrito, susižalojo koją, apdraskė jai veidą, sudavė keturis smūgius į krūtinę. J. S. neneigia, kad konflikto su A. R. ir V. V. metu ji gynėsi nuo pastarųjų užpuolimo. A. S., atbėgęs gelbėti sutuoktinės, taip pat nurodė, kad pastaroji gindamasi nuo kaltinamųjų smūgių, bandė išsilaisvinti, spardėsi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neatmeta galimybės, kad muštynių metu A. R. galėjo būti padaryti kai kurie kūno sužalojimai, tačiau ne tyčia, o ginantis. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. R., išskyrus savo parodymus, bei liudytojų A. Š., J. B. ir J. P. paaiškinimus, kad sekančią dieną jie matė ant jos veido ir kojų sumušimus, jai padarytų sumušimų įvykio metu negalėjo pagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis, nes teismui nepateiktas pagrindinę privataus skundo aplinkybę galintis patvirtinti įrodymas, t. y. A. R. sveikatos sutrikdymą patvirtinanti specialisto išvada ar kiti medicininiai dokumentai, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie padarytų sužalojimų sunkumą, jų padarymo mechanizmą ir atsiradimo laiką.
Nei vienas iš apklaustų liudytojų, kuriuos dėl jai padarytų sužalojimų prašė apklausti A. R. nei konflikto pradžios, nei kuri moteriškė kiek smūgių kitai ir į kurias vietas sudavė - nematė. Jie apie įvykį sužinojo tiktai iš pačios A. R. žodžių ir matė pasekmes, t. y., kad A. R. veidas ir koja buvo sumušti, tačiau ar tie sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, ar ne – paliudyti negalėjo. Kaltinamojo V. V. parodymus apie tai, kad būtent J. S. tyčia sumušė A. R. nagrinėjamo įvykio metu teismas taip pat vertina kritiškai, nes jis yra ne tik kaltinamasis šioje byloje, bet ir A. R. sugyventinis ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai A. Š. ir P. L., atvykę iš karto po muštynių į įvykio vietą, ir kurie dalyvavo sulaikant abu kaltinamuosius (V. V. ir A. R.) teisme nurodė, kad jokių akivaizdžių sumušimų ant A. R. kūno nematė.
Pareikšto A. R. privataus kaltinimo aplinkybių įrodinėjimo galimybės byloje išnaudotos, pašalinti ar argumentuotai paneigti abejonių nepavyko, kaltinančioji pusė prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo nepateikė. Todėl, nesant neginčytinų kaltės įrodymų, visos abejonės aiškinamos kaltinamosios J. S. naudai ir ji pagal pateiktą privatų kaltinimą išteisintina, neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką, kuria kaltinama (BPK 3 str. 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamosios ir privačios kaltintojos A. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o jai išaiškintina teisė jį pareikšti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kaltinamųjų A. R. ir V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad nusikalto veikdami grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).
Skiriant bausmes atsižvelgta į kiekvieno iš kaltinamųjų padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), jų padarymo aplinkybes (kiekvieno vaidmenį ir nusikaltimo motyvus), kaltės formą-tyčią ir nukentėjusiajai J. S. padaryto sužalojimo sunkumą, į kaltinamųjų asmenybes, t. y. kad A. R. dirba ir darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 45), prieš įvykdant nusikalstamą veiką administracine tvarka nebausta, neteista, V. V. – dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 41), prieš įvykdant nusikalstamą veiką administracine tvarka nebaustas, neteistas, yra 80 procentų darbingas (b. l. 42), į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi sunkiančios, todėl kiekvienam jų skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės apribojimo bausmės.
Privačios kaltintojos J. S. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Atsižvelgus į jos sužalojimo aplinkybes, sunkumą ir liekamuosius padarinius, jos patirtus išgyvenimus, jos ir kaltinamųjų A. R. ir V. V. turtinę bei šeimos padėtį, bei vadovaujantis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur ir priteistinas iš kaltinamųjų solidariai. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Daiktinis įrodymas – CD diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje, o ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-69322-16 grąžintina ją pateikusiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 415 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
A. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti alkoholio.
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti alkoholio.
A. R. ir V. V. dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir J. S. dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad buvo padarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš A. R. bei V. V. solidariai 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje dėl neturtinės žalos ieškinį atmesti, o dalyje dėl 480 Eur turtinės žalos palikti nenagrinėtą, J. S. išaiškinti teisę šioje dalyje pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
A. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir jai išaiškinti teisę jį pareikšti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-69322-16 grąžinti Vilniaus apskrities VPK dokumentų valdymo skyriui.
Daiktinį įrodymą – CD diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.