Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1214-880/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
1-1214-880/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27942-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
N. P.
Nukentėjusysis
E. J.
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1214-880/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27942-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei - Drazdienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam N. P., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,nukentėjusiajai E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. P., gimęs (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

N. P. 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.35 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) ant kelio važiuojamosios dalies, po to, kai E. J. vairuojamu automobiliu sukėlė kelių eismo įvykį, išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie taip pat iš automobilio išlipusios E. J., ją išvadino necenzūriniais žodžiais bei tyčia vieną kartą kumščiu jai sudavė į galvos kairę pusę, dėl ko ji galvos dešiniąja puse atsitrenkė į savo automobilį, tokiu būdu patirdama fizinį skausmą. Tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu E. J. atžvilgiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, N. P. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis N. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Jis parodė, kad E. J. jį persekiojo tris dienas. Tą dieną E. J. taip pat jį persekiojo. Jis norėjo sustoti ir pasikalbėti, o ji sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į jo automobilį. Smūgis į automobilį buvo didelis. Jis išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo sugadinimus, nusikeikė, kažką pasakė E. J. atžvilgiu ir E. J. stovint priešais jį, ją pastūmė dešine ranka į petį. Smūgis buvo nestiprus, kumščiu jai nedavė. Ji nuo smūgio į automobilį neatsitrenkė, nes buvo 1 metro atstumu nuo automobilio. Po to ji perėjo į kitą mašinos pusę. E. J. jam kažką pasakė, bet nepamena ką. Sužalojimų nebuvo, ji už galvos nesilaikė. Po to, kadangi žmona ir jos dvi draugės rėkė po smūgio, jis atsisėdo į automobilį. A. Č. tuo metu buvo girtas, atsisėdo į jo mašiną, paklausė, ar jis ne girtas dėl policijos. Po to jis uždarė automobilio dureles, o A. Č. valandą buvo su jomis. Pastūmimo momentu jo nebuvo, jis atėjo po 10-15 minučių. Su E. J. iki tol konflikto nebuvo. Dėl pastūmimo jis gali atsiprašyti.

Nukentėjusioji E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. P. yra jos draugė. Jų šeimoje yra problemos, nes V. P. sutuoktinis jai neištikimas. V. P. norėjo įsitikint vyro neištikimybe, įtarė, kad jis tuo metu yra su kita moterim, o viena važiuoti bijojo, todėl ji jai padėjo. Ji kartu su V. P. ir J. S. – B. kartu nuvažiavo ir pamatė kaip iš automobilio N. P. išleidžia kitą moterį. J. S.-B. sėdėjo keleivio pusėje, o V. P. - gale. V. P. norėjo sustoti ir su N. P. pasikalbėti, bet šis pamatęs, kad automobilyje yra V. P., nesustojo, važiavo toliau. Ji taip pat važiavo ta pačia kryptimi namo. N. P. važiavo neadekvačiai: greitėjo, stabdė ir t.t. Ji suprato, kad jis provokuoja jį lenkti, ji nelenkė. N. P. palaukė momento, pastabdė ir ji įvažiavo į jo automobilį. Kadangi įvyko avarija, šovė pagalvės, viskas cypė, buvo dūmų, tai jos visos išlipo iš mašinos. Tuo metu priėjo N. P. ir necenzūriniais žodžiais ją iškeikė. Ji stovėjo prie mašinos šonu ir N. P. jai trenkė delnu, dėl ko ji atsitrenkė į mašiną galva. Ji nesutinka su tuo, kad jis ją pastūmė. Tuo metu buvo šokas, skausmas. N. P. gąsdino. J. S.-B. užsidarė mašinoje, nes N. P. norėjo pult ir ją. V. P. kvietė policiją, nes jis buvo agresyvus. Buvo įtampa. Jai skaudėjo galvą, kaklą. A. Č. gyvena šalia, prie jo įvažiavimo įvyko eismo įvykis. Jis ateidamas galėjo viską matyti. Ar J. S.-B. matė, ji nežino, o V. P. tuo metu kvietė policiją. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Pas medicinos ekspertus ji nevyko. Jos galvos skausmai negalėjo būti dėl eismo įvykio, nes smūgio metu ji galvos nesusitrenkė. Eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos kalnelio, todėl greitis nebuvo didelis.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai ji pamatė, jog jos vyras išleidžia savo meilužę prie namų ir jai aptemo protas. Tik savaitės gale ji atsitokėjo, todėl visus įvykius pamena miglotai. Ji matė, kaip jos vyras užsimojo prieš E. J. ir stūmė į petį. Ir pastūmimas, ir sudavimas vyko tuo pačiu. Pradžioj užsimojo į galvą, po to dar ir į petį. Ji nenugriuvo, bet susiėmė už galvos. E. J. sakė, kad jai skauda. Po to jis puolė J. S.-B. Ar nukentėjusioji trenkė galvą į stogą, ji nematė. A. Č. nepažįsta. E. J. paskui sėdėjo šalikelėj susiėmus už galvos, sakė, kad jai sudavė. N. P. keikėsi, įžeidinėjo. Ji net nesuprato, kodėl įvyko eismo įvykis, nes jos važiavo iš lėto, nedideliu greičiu, o nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvės. Ji tuo metu buvo išlipusi iš automobilio prie galinių durelių. Jos visos buvo lauke. J. S.-B. iššoko cypdama, kad nieko negirdi po oro pagalvių. Po to, kai N. P. bandė ją pulti, ji užsidarė automobilyje. Jos parodymai gali būti netikslūs dėl tuo metu patirto šoko. Su sutuoktiniu apie tą įvykį nekalbėjo. Jisai šoko agresyviai prieš jas ir jos dėl to kvietė policiją.

Liudytoja J. S.-B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos važiavo trise norėdamos pažiūrėti, ar N. P. ten lankosi. Nuvažiavus į tą kaimą, jos netrukus pamatė, kaip N. P. išleidžia iš mašinos savo merginą prie namų. V. P. pasakė, kad nori, jog jis sužinotų, jog ji viską žino. Jos išlindo jam tiesiai prieš nosį su mašina, jis stabtelėjo, nes suprato, kad jo žmona mašinoje. V. P. išlipo iš mašinos, norėjo pasišnekėti, tačiau jis jas aplenkė ir nuvažiavo. Jos važiavo paskui jį. Tuomet jie privažiavo gulintį policininką, N. P. pristabdė, jos taip pat pristabdė. Pravažiavus tą gulintį policininką, N. P. pradėjo greitėti, jos taip pat. Po to N. P. staigiai stabdė ir jos įvažiavo jam į mašinos galą. N. P. išlipo, pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais keikti E. J. ir ją. Priėjo prie E. J., kuri buvo tik išlipusi iš mašinos, trenkė jai per veidą ir jos galva atsitrenkė į mašiną. Ji tuo metu buvo išlipusi iš mašinos ir sėdėjo užsidengusi ausis, nes nuo iššovusių oro pagalvių jai cypė ausyse. Kai N. P. trenkė E. J., jis dar bėgo prie J. S.-B. ir norėjo jai trenkti, bet ji užsidarė mašinoje. Ji aiškiai matė, kaip N. P. trenkė E. J..

Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis išėjo į kiemą ir išgirdo smūgį. Stovėjo dvi mašinos. Audi ir BMW susidūrė. Jie ten rėkė aiškinosi. Jis matė, kaip kaltinamasis užsimojo, bet ar sudavė, jis nematė, nes vaizdą užstojo medžiai, o jis buvo toli. Priėjęs jis pasakė jiems ramintis, o po to sulaukė pareigūnų ir davė jiems savo duomenis. Judesį jis matė, o ar pataikė, jis nežino, tačiau matė, kaip moteris atsitrenkė į mašiną.

2021 m. rugpjūčio 15 d. 17.33 val. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo (E. J.) kortelės grafoje „Kvietimo priežastis“ rašoma: sumušimai galvos, žaizdos, moteriai trenkė per galvą; „Kvietimo rezultatas“ rašoma: kitas asmuo, kaip teigia pacientė ir aplinkiniai, trenkė į galvą; „Preliminari diagnozė/ vyraujantis sindromas/ simptomas“: galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas“ (b.l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 284 straipsnyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje, įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pažymėtina, kad BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo požymių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Remiantis teismų praktika, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, ir kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. N. P. tyčia viešoje vietoje iškeikdamas nukentėjusiąją E. J. ir panaudodamas fizinį smurtą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo viešoje vietoje (gatvėje) įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis užpuolė nukentėjusiąją.

Pirmiausiai kaltinamojo kaltę iš dalies įrodo jo paties parodymai, kuriuose jis nurodė, kad priėjęs prie E. J. kažką pasakė jos atžvilgiu ir pastūmė dešine ranka į petį. Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgį E. J., šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiosios E. J. ir liudytojos J. S. – B. parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, kurie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, bei papildo vieni kitus. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja J. S. – B. vienareikšmiškai nurodė, kad po autoįvykio išlipęs iš savo automobilio N. P. priėjo prie E. J., ją iškeikė ir delnu trenkė jai per veidą, po ko ji atsitrenkė į savo automobilį.

Taip pat pažymėtina, kad liudytoja V. P. ir liudytojas A. Č. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad girdėjo, kaip N. P. iškeikė E. J. bei matė, kai jis sudavė E. J. į galvą. Teisiamojo posėdžio metu abu šie liudytojai iš dalies pakeitė savo parodymus nurodydami, kad matė, kai N. P. užsimojo prieš E. J., tačiau nurodė, jog nematė, ar jis tikrai jai sudavė. Vis tik teismas sprendžia, kad liudytojos V. P. duoti parodymai apie tai, kad E. J. po konflikto su N. P. jai sakė, kad jis jai sudavė ir kad jai dėl to skauda galvą, patvirtina, jog N. P. sudavė smūgį E. J.. Analogiška išvada darytina ir vertinant liudytojo A. Č. parodymus, nes nors jis parodė, kad matė, kai buvo užsimota ir nematė, ar buvo suduotas smūgis, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog po to moteris atsitrenkė į mašiną, kas atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos J. S. – B. parodymus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos liudytojos nurodė, jog išlipęs iš automobilio N. P. buvo agresyvus, norėjo užpulti ir J. S. – B., ir būtent dėl to buvo kviečiama policija.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad kaltinamasis teistas vieną kartą, teistumas yra išnykęs, administracine tvarka baustas 8 kartus (b.l. 103), turi vieną galiojančią nuobaudą. Kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b.l. 104-105). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, nes kaltinamasi niekur nedirba.

Kadangi kaltinamasis kaltu neprisipažino, BK 64¹ straipsnio nuostatas taikyti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius