Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-552-491/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
1S-552-491/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
Advokatai
Vitoldas Petravičius
Kategorijos
1 S – 552 – 491 / 2010

Teisėja Irena Stacevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. liepos 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Daliai Markauskienei,

gynėjui advokatui Vitoldui Petravičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, vedusio, 2007-05-14 teisto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d.,

gynėjo advokato Vitoldo Petravičiaus skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties dėl V. V. paskirtų kardomųjų priemonių pakeitimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeistos į suėmimą vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu suimtojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nes apylinkės teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir tokiu būdu jo ginamajam daromas psichologinis poveikis. Gynėjas ginčija įtarimų V. V. pagrįstumą ir tvirtina, kad duomenų, patvirtinančių suimtojo kaltę, byloje nėra. Skunde gynėjas taip pat teigia, kad V. V. neteistas, anksčiau paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės vykdymo sąlygas pažeidė nežymiai ir šie pažeidimai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, o administracinis teisės pažeidimas negali būti priskirtinas prie kriminalinių veikų, todėl šios aplinkybės, o taip pat įtariamojo ir jo žmonos bedarbystė nepatvirtina V. V. ketinimų daryti naujas nusikalstamas veikas, juolab, kad Ž. V. gauna vaiko auginimo pinigus, įtariamasis turi santaupų iš darbo užsienyje ir jiems finansiškai padeda jų tėvai. Be to, gynėjas nesutinka ir su kitu apylinkės teismo argumentu, t.y. manymu, kad V. V. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes pastarasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, augina mažametį vaiką, mokosi, todėl šios, o taip pat ir kitos bylos aplinkybės paneigia manymą apie slaptus įtariamojo ketinimus bėgti (slėptis), juolab, kad V. V., prieš tai būdamas laisvėje ir turėdamas realią galimybę, to nepadarė. Gynėjo manymu apylinkės teismas, nepagrįstai pakeisdamas įtariamajam švelnesnę kardomąją priemonę suėmimu, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 122 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal BK 260 str. 1 d. V. V. įtariamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, įgijo 217,748 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurios dalį – 20,935 g laikė V. B. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengtoje treniruoklių salėje, treniruoklio – suolelio kojose, o kitą dalį – 196,813 g laikė to paties namo kieme, dekoratyvinės tvorelės stogelio ertmėje, iki kol 2008-05-10 apie 10 val. kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tačiau byloje esantys duomenys – kitų įtariamųjų ir liudytojų parodymai, specialisto išvados, kratos protokolai bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą V. V..

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais teismas suėmimą įprastai paskiria, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Vertindamas tokio manymo pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį padarant nusikaltimą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir kitas svarbias aplinkybes.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su gynėjo skundo argumentais, jog BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytas suėmimo paskyrimo pagrindas (įtariamasis darys šio (BPK 122 str.) straipsnio 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus) skundžiamoje nutartyje nurodytas nepagrįstai. Pirmiausiai pažymėtina, jog V. V., nors ir buvo anksčiau teistas už veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t.y. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., tačiau jam teistumas už šią veiką jau yra išnykęs. Pagal BK 97 str. (kuris reglamentuoja teistumo pagrindus ir sąlygas) 6 d., kai sueina šiame (BK 97 str.) straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Tai reiškia, kad į ankstesnius tokio asmens teistumus galima atsižvelgti tik kaip į jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ir BPK 122 str. 4 d. prasme tai nėra ir neturi būti savaime suprantama kaip pagrindas pagrįstai manyti, jog kaltininkas darė ir toliau darys naujus nusikaltimus. Kita vertus, vien tik įtarimo dėl labai sunkaus, sunkaus ar BPK 122 str. 4 d. numatyto apysunkio nusikaltimo pareiškimas taip pat nėra pagrindas taikyti BPK 122 str. 1 d. 3 p. – būtina turėti duomenų, kad toks asmuo iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje tokių duomenų nėra. Priešingai. Iš jos matyti, kad narkotinės medžiagos rastos 2008-05-08, o įtarimas V. V. pareikštas beveik po 2 metų – tik 2010-04-21. Nei prokuroro pareiškime, nei skundžiamoje teismo nutartyje nėra jokių užuominų, jog per tą laiką įtariamasis būtų padaręs ar gali iki nuosprendžio priėmimo padaryti bet kokį naują nusikaltimą, tai tėra spėjimas, kuris neturi jokio realaus pagrindo. Taigi, šis suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas nepagrįstai.

Kitas – BPK 122 str. 1 d. 1 p. – numatytas suėmimo pagrindas (įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), aukštesnės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju yra realus ir skundžiamoje nutartyje nurodytas esant pakankamam pagrindui taip manyti. Gynėjo skunde minimos aplinkybės, kad V. V. jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi mažametį vaiką, mokosi, ieškosi darbo, papildomai jo pateikti dokumentai, kad įtariamasis ir jo žmona gauna įvairias socialines išmokas, be jokių abejonių yra svarbios sprendžiant suėmimo paskyrimo ar švelnesnių kardomųjų priemonių pakeitimo į suėmimą klausimus. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, jog V. V. šiuo metu įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę, ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vien tik įtarimo (kaltinimo) sunkumas ir gręsiančios kaltininkui bausmės griežtumas yra pakankamas pagrindas taikyti BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 8 p.). Kita vertus, įtariamasis per pakankamai trumpą laiką pažeidė ir vienos iš jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygas, kas reiškia, jog švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrina pakankamos jo kontrolės. Formalūs šie pažeidimai, sukėlė jie ar ne sunkesnes ar mažiau sunkias pasekmes, kaip kad skunde tvirtina įtariamojo gynėjas, esminės arba lemiamos reikšmės šiuo atveju neturi – svarbu yra tai, ar kaltininku galima pasitikėti ar ne. Akivaizdu, kad jam darant pažeidimus (tame tarpe – ir grubius administracinės teisės) tokio pasitikėjimo lygis krenta, ir kartu tai suteikia galimybę keisti ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, prokuroro ar teismo požiūrį į patį kaltininką bei į jo atžvilgiu taikomų procesinių prievartos priemonių apimtį ir efektyvumą. Pagaliau, iš tiesų įtariamasis V. V. turi pakankamai tvirtų ryšių užsienyje – jis ten dirbo, aktyviai ieškosi darbo Norvegijoje ir kt. Jis įtariamas padaręs nusikaltimą, kuris yra savanaudiškas, t.y. susijęs su piniginių lėšų gavimų nusikalstamu būdu, įtariamojo šeimos pajamos (pagal aukštesnės instancijos teismo turimą medžiagą) nėra pakankamos šeimai išlaikyti. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu įteikus įtarimą V. V. dėl sunkaus nusikaltimo (BK 206 str. 1 d.), būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, o vėliau – ir teismo. Šis suėmimo pagrindas yra pakankamai akivaizdus, suėmimo terminas, įvertinus, jog tyrimas byloje baigiamas, nėra aiškiai per ilgas.

Esant nors vienam iš BPK 122 str. 1 d. nurodytų suėmimo paskyrimo pagrindų yra laikoma, kad ši kardomoji priemonė paskirta (ar pakeista) pagrįstai.

Gynėjas skunde ginčija ir paties įtarimo V. V. pagrįstumą ir tvirtina, kad duomenų, patvirtinančių suimtojo kaltę, byloje nėra. Tačiau šioje baudžiamojo proceso stadijoje teismas duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę, nevertina. BPK 121 str. 2 d. įtvirtinta nuostata dėl duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumo reiškia, kad byloje turi būti duomenų apie tai, ką įtariamasis galėjo būti padaręs, t.y. duomenų apie pačią nusikalstamą veiką. O tokių duomenų byloje nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, yra pakankamai. Taigi, apylinkės teismas iš esmės teisingai nutartyje nurodė, kad byloje pakanka duomenų įtarti, jog V. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, gynėjo skundo argumentai apie duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą, nepakankamumą atmetami kaip nepagrįsti.

Gynėjo argumentas, kad pakeisdami kardomąsias priemones V. V. į suėmimą ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai daro spaudimą įtariamajam, kad šis pripažintų savo kaltę, tėra tik deklaratyvus teiginys – byloje esant pakankamai faktinių duomenų apie nusikalstamą veiką ir kaltininko dalyvavimą joje, jo paties pozicija (pripažįsta jis kaltę ar ne) neturi lemiamos reikšmės. O apie galimai neteisėtus bylos tyrėjų veiksmus prieš patį įtariamąjį ar jo šeimos narius ikiteisminio tyrimo metu turėtų būti nedelsiant informuojami atitinkami prokurorai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato (toliau – Senatas) 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 nutarimo 1 p. įpareigoja tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. reikalavimus bei atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, pakeisdamas įtariamajam skirtas kardomąsias priemones į suėmimą, būtų pažeidęs šių teisės aktų reikalavimus. Konkrečių šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų savo skunde gynėjas nenurodė ir iš esmės apsiribojo tik nurodytų teisės aktų straipsnių išvardijimu. V. V. pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir dėl to jis pagrįstai buvo pristatytas į teismą kardomosios priemonės taikymo klausimui spręsti, o teismui įstatymų nustatyta tvarka nutarus taikyti jam suėmimą, taip pat pagrįstai buvo apribota jo laisvė. Taigi, taikant suimtajam suėmimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 reikalavimai nepažeisti, todėl gynėjo skundas šioje dalyje taip pat laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo V. V. gynėjo advokato Vitoldo Petravičiaus skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus