- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- 1-538-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58493-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- P. Č.
- Kategorijos
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 1.2.4.8.3Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje P. Č., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, užsiimantis individualia taksi veikla, neteistas
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. Č., 2016 m. gruodžio 16 d., apie 22.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,09 promilės girtumas), konflikto metu tyčia sudavė kumščiu tris smūgius į veidą kartu gyvenančiam faktiniam įtėviui (motinos A. L. Č. sugyventiniui) V. M., tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis P. Č. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad V. M. yra jo motinos A. L. Č. sugyventinis. Jis pastoviai gyvena kartu su jais viename name. Namas priklauso jo motinai. V. M. gyvena kartu jau apie 10 m. 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.00 val., kai jis parėjo iš darbo jie sėdėjo, kalbėjosi. Motina su V. M. jau buvo pradėję gerti ir buvo daug išgėrę. Jis kartu su jais išgėrė vieną stiklinę vyno. Po to prasidėjo įžeidinėjimai. V. M., kai prisigeria, tai įžeidinėja tiek jį, tiek motiną. Jis kentėjo maždaug iki 22.00 val. Kai V. M. pasakė, kad neva jis „miega su savo motina“, jis jau neiškentė ir sudavė V. M. kumščiu vieną kartą į veidą. V. M. nugriuvo, nes ir taip jau vos pastovėjo ant kojų. Atsistojęs V. M. vėl pradėjo jį įžeidinėti, sakydamas tą patį. Tada jis vėl sudavė V. M., dėl to šis dar kartą nugriuvo. Taip buvo iš viso tris kartus. V. M. labai supyko ir iškvietė policiją. Dėl padaryto jis nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 16 d., apie 22.30 val. namuose jo posūnis P. Č. konflikto metu trenkė jam tris kartus kumščiu į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Jam buvo sužalota kakta, tačiau nuo GMP jis atsisakė. Konfliktas kilo dėl to, kad P. Č. jam vis žada daug pinigų, bet nieko neduoda. Dėl to kilo ginčas ir P. Č. jam trenkė. Konfliktą matė ir sugyventinė, tačiau ji buvo visiškai girta.
Iš 2016 m. gruodžio 16 d. policijos tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. gruodžio 16 d., apie 22.57 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjo posūnis triukšmauja ir mušasi. Atvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jis paaiškino, kad posūnis P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė jam ranka į veidą dėl to, kad jis posūniui pasakė, jog jis mylisi su savo motina. Anksčiau smurto nebuvo. P. Č. pripažino sudavęs. Jis paaiškino, kad nesusitvardė dėl minėto įžeidimo (b. l. 12-13).
Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad 2016 m. gruodžio 16 d., 22.55 val. gautas pranešimas apie tai, kad Namuose neblaivus pranešėjo posūnis P. Č. triukšmauja, muša pranešėją (b. l. 3).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad P. Č. 2016 . gruodžio 16 d., 23.27 val. nustatytas 1.09 promilės girtumas (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad P. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis P. Č. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad V. M. yra jo motinos A. L. Č. sugyventinis. Jis pastoviai gyvena kartu su jais viename name jau apie 10 m. 2016 m. gruodžio 16 d., jie kartu vartojo alkoholį, o apie 22.00 val., kai neblaivus V. M. pasakė, kad neva jis „miega su savo motina“, jis jau neiškentė ir sudavė V. M. kumščiu tris kartus į veidą. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis V. M., kuris patvirtino, kad išties jiems sukonfliktavus P. Č. jam tris kartus į veidą. Tokius minėtų asmenų parodymus detalizuoja 2016 m. gruodžio 16 d. policijos tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d., apie 22.57 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjo posūnis triukšmauja ir mušasi. Atvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. M., gim. (duomenys neskelbtini) Jis paaiškino, kad posūnis P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė jam ranka į veidą dėl to, kad jis posūniui pasakė, jog jis mylisi su savo motina. P. Č. pripažino sudavęs (b. l. 12-13). Aplinkybę, kad įvykio P. Č. buvo neblaivus, patvirtina byloje esanti alkotesterio pažyma (b. l. 35). Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad P. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš nukentėjusįjį V. M. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Tiek P. Č., tiek V. M. patvirtino, kad faktiškai yra šeimos nariai, nes gyvena kartu su, kaltinamojo motina ir nukentėjusysis yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, o P. Č. iš esmės yra nukentėjusiojo faktinis įsūnis. Pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad P. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas bausmę P. Č. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – P. Č. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio ir tai be abejonės turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. Č. – neteistas (byloje yra duomenys apie teistumus užsienyje, tačiau jie pateikti nevalstybine kalba), administracine tvarka baustas (b. l. 42-46), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimesnis minimaliam, kartu skiriant įpareigojimą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamasis P. Č. pareiškė, kad bausmės rūšis ir dydis jam suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 49-50). Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam P. Č. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas P. Č. BPK 140 straipsnio tvarka laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 201 m. gruodžio 16 d. 23.10 iki 2016 m. gruodžio 17 d. 14.04 val. (viena diena) (b. l. 19, 20), šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam P. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30-32) paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. Č. (P. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. Č. paskirti galutinę bausmę – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti P. Č. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 16 d. 23.10 iki 2016 m. gruodžio 17 d. 14.04 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam P. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.