Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1572-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
2A-1572-464/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Atsakovas
V. K., N. K.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“, "Vilniaus energija" Išvadą duodanti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Senamiesčio ūkis“, Senamiesčio ūkis "Vilniaus bočiai"
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1572-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06127-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.5.; 114.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K. ir N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams V. K. ir N. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Vilniaus bočiai“, išvadą teikianti institucija - Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ Vilniaus m. 3-ame apylinkės teisme pareiškė kelis ieškinio reikalavimus dėl skolų išieškojimo iš tų pačių atsakovų. Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas nustatęs, kad teisme nagrinėjamos vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, pareiškusios tapačius reikalavimus ir šie reikalavimai tarpusavyje yra susiję, 2011-03-31 nutartimi (t. 2, b.l. 231-233, t. 3, b.l. 155-157) minėtus ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinius civilinėse bylose sujungė.

Šalies argumentai

2009-07-31 pateiktu ieškiniu (t. 3, b.l. 2, 22-23) ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovo V. K. 3616 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 262,02 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Skolą buvo reikalaujama priteisti už tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-09-30.

2009-09-29 pateiktu ieškiniu (t. 1, b.l. 1, 20-21) prašė priteisti iš atsakovo V. K., 2961,86 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 215,92 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Skolos buvo reikalaujama už tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-08-31.

2011-07-04 ieškovas ieškinio dalyką patikslino, sumažindamas reikalavimus pagal šiuos du ieškinius (t.4, b.l. 83), pirmuoju atveju iki 3473,08 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 251,63 Lt delspinigių bei 5 proc. procesinių palūkanų, antruoju - iki 2844,44 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 207,36 Lt delspinigių bei 5 proc. procesinių palūkanų, skolos apskaičiavimo laikotarpiai nesikeitė.

Šalies argumentai

2010-07-22 pateiktu ieškiniu (t. 2, b.l. 2-6), kurį taip pat 2011-02-28 patikslino (t. 2, b.l. 186-189), ieškovas prašė: 1) priteisti iš atsakovų V. K. ir N. K. solidariai 57 310,46 Lt skolą už butams ((duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini)) tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, 2096,82 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovų V. K. ir N. K. lygiomis dalimi 3429,68 Lt skolą už butui, esančiam Vilniaus g. 21-17, Vilniuje, tiektą šilumos energiją, 138,13 Lt materialiųjų palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Skolos susidarymo laikotarpiai detalizuoti mokesčių paskaičiavimo kiekvienam butui pažymose.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. atsiliepimais (t. 1, b.l. 36-35, t. 3, b.l. 31) prašė netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 2961,86 Lt įsiskolinimą, 215,92 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-08-31 bei netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 3616 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 262,02 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-09-30.

Atsakovai V. K. ir N. K. atsiliepimu (t. 2, b.l. 91-92) nesutiko ir su ieškovo 2010-07-22 ieškinyje išdėstytu reikalavimu dėl 63 335,26 Lt skolos priteisimo.

Tretysis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, vykdantis daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimą, atsiliepimu (t. 4, b.l. 38-39) su ieškiniais sutiko.

Tretysis asmuo UAB „Vilniaus bočiai“ atsiliepimu (t. 4, b.l. 112-113) su ieškiniu sutiko. Paneigė atsakovų teiginius, kad UAB „Vilniaus bočiai“ nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtai atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, nurodęs, jog tai neatsakingi, klaidinantys ir nepagrįsti jokiais įrodymais argumentai. Negyvenamųjų patalpų plotas yra įvertintas paskaičiuojant namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir trečiajam asmeniui teikiamos sąskaitos apmokėjimui.

Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos pateikė išvadą (t. 4, b.l. 40), jog skolos už pateiktas paslaugas skaičiavimas tiesiogiai priklauso nuo kainos tarifo taikymo, o kainos ir tarifo taikymo klausimas priklauso nuo bendraturčių pasirinkto šilumos paskirstymo jiems metodo, kuris turi atitikti šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus prietaisus. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams vadovaujantis atitinkama metodika (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Ieškovo atliktų mokesčių už šilumą apskaičiavimo aritmetinių veiksmų teisingumo tikslinimas nepriklauso Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos kompetencijai, todėl dėl skolos apskaičiavimo pagrįstumo šioje išvadoje nepasisako ir negali pateikti išvados, ar mokesčiai apskaičiuoti įvertinus visus plotus, kurie turėtų būti naudojami paskaičiavimuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2011-10-06 sprendimu (t. 4, b.l. 152-161) 2009-11-11 ir 2009-11-19 ieškinius patenkino iš dalies, o 2011-02-28 patikslintą ieškinį patenkino visiškai: 1) priteisė iš atsakovo V. K. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 6317,52 Lt skolą už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2844,44 Lt sumos nuo 2009-10-05 dienos iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, ir nuo 3473,08 Lt sumos nuo 2009-08-31 dienos iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, taip pat priteisė 190 Lt žyminį mokestį ir 900,37 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo V. K. 25 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai; kitus 2009-11-11 ir 2009-11-19 ieškinių reikalavimus atmetė; 2) priteisė pagal 2011-02-28 patikslintą ieškinį iš atsakovų V. K. ir N. K. solidariai ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai: 2.1.) 57 310,46 Lt skolą, 2096,82 Lt palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-23) iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo; 2.2.) priteisė iš atsakovo V. K. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 1714,84 Lt skolą už šilumos energiją, 69,07 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 977,40 Lt bylinėjimosi išlaidas; 2.3.) priteisė iš atsakovės N. K. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 1714,84 Lt skolą už šilumos energiją, 69,07 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 977,40 Lt bylinėjimosi išlaidas; 2.4.) priteisė iš atsakovų V. K. ir N. K. po 99,13 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; 3) grąžino ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 89 Lt žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog daugiabučiams gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį. Atsakovo V. K. vardu registruota 89,01 kv. m. ploto gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 113,30 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 19,72 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 6008/10000 dalis 29,59 kv. m. gyvenamosios patalpos buto, esančio (duomenys neskelbtini), 105,20 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 59,61 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 110,37 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esanti (duomenys neskelbtini), 53,27 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 16,69 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 89,01 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 38,94 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams N. K. ir V. K. priklauso po ½ 57,97 kv. m. gyvenamosios patalpos buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovams N. K. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2009-01-28 buvo registruota 51,92 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruota 69,79 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 36,95 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 154,38 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 15,90 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini)), 18,66 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini, 51,81 kv. m. gyvenamoji patalpa butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2/28 dalys 83,79 kv. m. gyvenamosios patalpos buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovams priklausančių butų įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, butams yra tiekiamas karštas vanduo ir šilumos energija, atsakovai už butams tiekiamą šilumą ir karštą vandenį nors ir nereguliariai, tačiau mokėjo. Todėl teismas sprendė, jog tarp šalių konkliudentiniais veiksmais sudarytos neterminuotos energijos pirkimo pardavimo sutartys standartinėmis sąlygomis. Ieškovas, iš dalies sutikdamas su atsakovo V. K. teiginiais dėl netinkamai pritaikyto šilumos energijos paskirstymo metodo, perskaičiavo suvartotą energijos kiekį ir atsisakė dalies reikalavimų pagal 2009-11-11 bei 2009-11-19 ieškinius, sumažindamas reikalavimus pagal minėtus ieškinius atitinkamai 125,98 Lt ir 153,77 Lt sumomis. Tačiau su atsakovo V. K. argumentais dėl to, jog ne visos patalpos, esančios name, yra įtrauktos paskirstant suvartotą šilumos energiją – neįtrauktos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalis patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nesutiko, nurodęs, jog pirmųjų patalpų neteisėto atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos faktas neįrodytas, jos yra nešildomos iš centralizuotų tinklų (apšildomos elektra), be to, šios patalpos dalyvauja šilumos paskirstyme kaip namo bendraturčiai ir moka mokesčius, apskaičiuotus pagal 5 šilumos paskirstymo metodą už bendrojo naudojimo patalpų apšildymą. Neapskaitoma paskirstant name suvartotą šilumos energiją patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis yra neapšildoma rūsio patalpa. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai dėl 2844,44 Lt skolos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, bei 3473,08 Lt skolos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumą ir karštą vandenį, priteisimo yra pagrįsti ir juos patenkino. Delspinigių dalyje teismas ieškovo reikalavimą atmetė konstatavęs, kad šalys dėl netesybų sutartimi sulygusios nebuvo.

Spręsdamas dėl patikslintame ieškinyje išdėstyto reikalavimo priteisti iš atsakovų 57 310,46 Lt skolą, susidariusią butams, kurie atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tiek Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcija, galiojusi iki 2009-01-07, tiek vėlesnė šių taisyklių redakcija daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams – buitiniams šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams numato pareigą pateikti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą ir (ar) karštą vandenį, apskaičiuoti. Ši pareiga taip pat numatyta pastato valdytojui (administratoriui). Be to, butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pasirinkti iš name suvartotos šilumos paskirstymo metodą. Atsakovai ieškovui tokios informacijos neteikė, butų savininkai taip pat nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, todėl ieškovas, kol šilumos vartotojai pasirinks metodą, taiko pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkančius šilumos paskirstymo metodus. Teismas pažymėjo, jog atsakovai, nesutikdami su ieškovo lentelėse nurodytais paskaičiavimais, juos paneigiančių argumentų, kad apskaičiuotas suvartotas šilumos kiekis ir paskaičiuota mokėtina suma yra neteisingi, nepateikė. Aplinkybė, kad atsakovams nėra aišku, kaip ieškovas apskaičiavo skolą, yra subjektyvaus pobūdžio ir to negalima patikrinti, t.y. neįmanoma objektyviai nustatyti, ar paskaičiavimas yra iš tikrųjų suprantamas ar nesuprantamas, kadangi tai priklauso nuo konkretaus asmens vertinimo – vienam tas pats apskaičiavimas bus aiškus, kitam – neaiškus. Pozicijos, kaip reikėtų koreguoti ieškovo paskaičiavimą, atsakovai nepateikė, todėl tokius jų motyvus teismas pripažino nepagrįstais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai V. K. ir N. K. apeliaciniu skundu (t. 5, b.l. 1-7) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-10-06 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Ginčas byloje yra kilęs dėl prašomos priteisti skolos dydžio. Atsakovai nesutikimą su ieškovo prašomu skolos dydžiu grindė tuo, kada ne visos patalpos, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo yra įtrauktos paskirstant suvartotą energiją - neįtrauktos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitomas plotas 284,56 kv. m., ir dalis patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitomas plotas 125,11 kv. m. Iš byloje pateiktų duomenų - suvartoto pastate šilumos energijos kiekio paskirstymo lentelių, neįmanoma nustatyti, kaip yra paskaičiuojamas skolos dydis. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendras pastatų plotas yra 4346,16 kv. m., tuo tarpu patalpų, prijungtų prie centrinio šildymo sistemos, ieškovo apskaito tik 3144,31 kv. m. Taigi prašomas priteisti įsiskolinimas yra paskaičiuotas netinkamai.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „Vilniaus bočiai“, yra teisėtai atjungtos nuo centrinio šildymo ir yra šildomos elektra, todėl paskirstant suvartotą šilumos energiją jos neturi būti įtraukiamos į apskaitą. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl galimo patalpų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalies atjungimo teisėtumo/neteisėtumo, nors pats atjungimo teisėtumas iš esmės nėra ginčo dalykas. Tik nustačius patalpų atjungimo ar neatjungimo faktą, galima būtų padaryti išvadą, kad ieškovas pagrįstai šių patalpų neįtraukė į apskaitą. Neįtraukiamos patalpos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro 409,67 kv. m., t.y. 27 proc. viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ploto. Teismas nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, pagrindžiančių, jog patalpos nėra teisėtai atjungtos nuo centrinės šildymo sistemos. Atsakovai į bylą pateikė 2011-01-01 Vilniaus m. savivaldybės administracijos departamento raštą Nr. A51-1690-(3.3.16.5 - BR4), kuriame nurodoma, jog nėra išduotas statybos leidimo atsijungti šildymo prietaisus minėtose patalpose. 2011-06-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esantys duomenys patvirtina, kad šių patalpų šildymas yra centrinis. Ieškovo pateikti duomenys (paskaičiavimo lentelės), pagrindžiantys priteistinos skolos dydį, vertintini kritiškai. Atsakovai įrodinėjo, jog ieškovas netinkamai skaičiavo mokesčius, mokesčiai turi būti peržiūrimi nuo atitinkamų metodikų įsigaliojimo dienos ir atitinkamai kreguojami, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas visiškai neįvertino, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, o atsakovai šiame ginče yra silpnesnioji šalis. Nors pats ieškovas pripažino, jog nuo 2005-05-05 ir 2005-07-22 skaičiuodamas mokesčius atsakovams taikė netinkamą metodiką, tačiau teismas šios reikšmingos aplinkybės nesiaiškino. Be to, iš ieškovo pateikto pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpų sąrašo matyti, kad ieškovas, paskirstydamas pateiktos šilumos kiekį, nepagrįstai šilumos kiekio nepriskyrė atitinkamoms patalpoms, esančioms minėtuose pastatuose, o teismas sprendė, jog pareiga nurodyti tikslius apskaitomus plotus tenka vartotojui arba pastatą administruojančiai įmonei. Bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nepagrįstai atsisakė priimti atsakovų teikiamus rašytinius įrodymus, analizavo išimtinai tik ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, neatskleidė bylos esmės. Subjektyviai buvo atsisakyta priimti atsakovų pateiktą priešieškinį, kas būtų leidę tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepriėmė atsakovų teikiamų rašytinių įrodymų, atsakovai teikia juos apeliacinės instancijos teismui ir prašo priimti ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b.l. 20-24) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-10-06 sprendimą palikti nepakeistą. UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį pastatams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šilumos energijos kiekį minėtuose pastatuose apskaito vienas įvadinis šilumos skaitiklis, pastatai turi vieną bendrą šilumos ir karšto vandens sistemą, vieną šilumos punktą. Energija pastatuose, kuriuose yra atsakovams priklausantys butai/patalpos, skirstoma vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Šilumos paskirstyme dalyvauja visos pastatuose esančios patalpos ir butai, kurie yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos patalpos. Atsakovų minimos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos nėra centralizuotai šildomos, jose nėra šildymo prietaisų, patalpos yra negyvenamosios (pusrūsyje). Minėtos patalpose niekada nebuvo centrinio šildymo, ką patvirtina ieškovo pateikti paaiškinimai ir įrodymai. Į bylą yra pateikti visi įrodymai, leidžiantys pateiktų duomenų bei pateiktų formulių pagalba apskaičiuoti bet kuriai patalpai/butui tuose pastatuose tenkančius mokesčius už šilumos energiją. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo paskaičiavimus, neteikė byloje prašymo dėl eksperto ar specialisto skyrimo, jeigu ieškovo pateikta informacija nėra aiški. Atsakovai nepagrįstai teigia ir tai, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Atsakovams vien tik ginčo pastatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso daugiau kaip 16 butų, tad akivaizdu, kad šilumos energijos, karšto vandens naudoti visuose šiuose butuose buitinėms reikmėms atsakovai fiziškai negali. Patalpų savininkai nebuvo ir iki šiol nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo. Be to, atsakovams, kaip energijos vartotojams, teisės aktai numato pareigą pranešti šilumos tiekėjui duomenis, reikalingus mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimams. Tačiau atsakovai šios pareigos nevykdė. Atsakovų priešieškinis buvo teikiamas jau paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje ir esant ieškovo prieštaravimams dėl priešieškinio pateikimo. Nėra pagrindo abejoti dėl teismo sprendimų ar atliekamų procesinių veiksmų šališkumo.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b.l. 27-29) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir nurodo tuos pačius motyvus, kaip ir savo išvadoje pirmosios instancijos teismui. Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumo ar pagrįstumo nuomonės nepateikia.

Tretieji asmenys UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Vilniaus bočiai“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Į apeliantų prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Apeliantai savo apeliaciniame skunde kelia netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, apskaičiuojant jiems tenkančio mokesčio už patalpų apšildymą, dydį, teismo šališkumo įrodinėjimo procese klausimus. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje yra nustatyta, kad apeliantams nuosavybės teise priklauso atitinkamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kurioms ieškovas centralizuotai teikė šilumos energiją. Rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo jų su ieškovu nesiejo. Tačiau asmenų valia sudaryti sutartį gali būti išreikšta ne vien tiesiogiai (kaip antai, žodžiu, paprasta/kvalifikuota rašytine forma), bet ir netiesiogiai (konkliudentiniais veiksmais) (CK 1.71 str.). Konkliudeniniais veiksmais galima sudaryti ne kiekvieną, o tik tam tikras įstatyme nurodytas sutartis. Prie sutarčių, kurias galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais, priskiriamos ir energijos pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.384 str. 1 d.). Taigi nepaisant rašytinės sutarties nebuvimo, šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo-pardavimo santykiai ir tokią teisiškai reikšmingą aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.

Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė. Tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). CK 6.388 str. 1 d. sako, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Apeliantai ginčo atsiradimo laikotarpiu - nuo 2008-10-01 - už jiems nuosavybės teise (kartu ar atskirai) priklausančioms patalpoms tiekiamą šilumos energiją neatsiskaitė, nors pripažino, kad tokia paslauga buvo teikiama. Savo atsisakymą mokėti už paslaugas grindžia ieškovo netinkamai atliekamais paskaičiavimais, nepriimant domėn visų namo bendraturčių turimų patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kas lemtų mažesnę jiems tenkančio už patalpų apšildymą mokesčio dalį, ir šių paskaičiavimų jiems nesuprantamumu. Šioje vietoje pasakytina, kad nuoroda apeliaciniame skunde, jog ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, o atsakovai šiame ginče yra silpnesnioji ginčo šalis, nepagrįsta. Teisės aktuose naudojama vartotojo, kaip silpnesnės sandorio šalies, sąvoka ir abonento (kurios nors energijos rūšies vartotojo) sąvoka nėra tapačios teisinės kategorijos. Pirmuoju atveju asmuo gauna paslaugas savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams patenkinti, kurie nėra susiję su jo verslu ar profesija (CK 6.383 str. 4 d.). Apeliantai, nors gyvenamosios paskirties patalpos nurodytuose daugiabučiuose namuose jiems priklauso kaip fiziniams asmenims, akivaizdžiai nėra silpnesnioji šio ginčo šalis. Priešingo neleidžia teigti jų valdomų nuosavybės teise patalpų kiekis (skaičius), kai kuriais atvejais turint nuosavybės teise nedideles, vos kelių metrų buto dalis bendroje nuosavybėje su kitais asmenimis (t.2, b.l. 32-33, 65-67), patalpų minėtuose namuose įgijimo būdai, įskaitytinai varžytinės (t.2, b.l. 23-24, 32-33, 69-70), o taip pat ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kurie patvirtina, kad apeliantai turi nekilnojamojo turto įvairiuose Lietuvos miestuose ir aktyviai dalyvauja nuomos verslo teisiniuose santykiuose bei turi teisminių ginčų tiek su patalpų nuomininkais, tiek asmenimis, iš kurių jie įsigijo įvarius nekilnojamojo turto objektus. Todėl į apeliantų interpretacijas, susijusias su jų silpnesne teisine padėtimi, lyginant su ieškovo, neatsižvelgtina, konstatuojant, kad šioje byloje nebuvo poreikio viešojo intereso gynimui ar aktyvesniam teismo vaidmeniui šalių ginče.

Apeliantai, kaip matyti iš jų procesinių dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdyje, savo pareigos mokėti už tiekiamą šilumos energiją iš esmės neginčijo, o ginčas yra kilęs dėl to, kad ieškovas, jų supratimu, netinkami apskaičiuoja mokėtinus mokesčius. Nustatyta, kad ieškovas mokesčius, tenkančius kiekvienos patalpos savininkui, apskaičiuoja remdamasis įrengtais bendrais namo įvadiniais apskaitos prietaisais (skaitikliais) ir juos padalindamas proporcingai patalpų šildomam plotui, taip pat nepriklausomai nuo fakto, ar patalpos šildomos centralizuotai, paskaičiuoja mokestį patalpų bendraturčiams už namo bendrojo naudojimo patalpoms teikimą šilumos energiją. Toks perskaičiavimas, taikant šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, yra atliktas už šioje byloje nurodomą skolos susidarymo laikotarpį, nuo 2008-08-01(t.2, b.l. 216, t.4, b.l. 94). Šilumos ūkio įstatymo 12 str. yra nustatyta pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Aptariamo įstatymo 25 str. reglamentuoja ir apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Tretysis asmuo UAB „Vilniaus bočiai“ pateikė į bylą įrodymus, kad jam, kaip negyvenamosios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui taip pat tenka pareiga apmokėti bendrųjų patalpų šildymo kaštus (t.4, b.l. 84-85, 114), nors pačios patalpos šildomos elektra, o ne iš centralizuotų tinklų. Teisėjų kolegija atmeta kaip faktiškai nepagrįstus ir neįrodytus apeliantų teiginius, kad tiek šios patalpos, tiek patalpos rūsyje, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurios, pasak ieškovo, yra visiškai nešildomos, taip pat turėtų dalyvauti šilumos energijos paskirstyme, proporcingai sumažinat įmokas apeliantams, nes neteisėtai (neturint leidimo) buvo atjungtos nuo centralizuotų tinklų. Apeliantai ydingai aiškina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis apie centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų (t.4, b.l. 84-85) bei 1998 m. techninio projekto ir su juo susijusių dokumentų (t.4, b.l. 7-14) turinį. Minėtas išrašas tik patvirtina tokią aplinkybę, kad pačiame pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 1A4p, ir kuriame yra trečiajam asmeniui priklausančios kavinės patalpos (284,58 kv.m., pažymėtos nuo 8-1 iki 8-15, nuo 10-1 iki 10-9, taip pat nuo R-10 iki R-14) yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, taip pat jame yra įrengtas komunalinis vandentiekis bei komunalinis nuotekų šalinimas. Aplinkybę, kad ne visos šiame name, kurio indeksas 1A4p, esančios patalpos yra šildomos centralizuotai, patvirtina ir kiti bylos įrodymai, pavyzdžiui, patikrinimų aktai, kad namo rūsyje nėra įrengtas apšildymas (t.4, b.l. 27, 28-31), nešildomos ir patalpos namo pastogėje (t.4, b.l. 15, 32-37), kas po atitinkamų rekonstrukcijos darbų atlikimo buvo pažymėta VĮ Registrų centro išraše (t.4, b.l. 16-18). Parengtas techninis projektas kavinės-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), karšto vandentiekio sistemos prijungimui prie miesto šilumos tinklų, jo aiškinamasis raštas (t.4, b.l. 13) akivaizdžiai patvirtina tai, kad šiose patalpose centralizuoto šilumos tiekimo nėra net buvę: kavinės patalpos apšildomos elektra, karštas vanduo tiekiamas iš tūrinio vandens pašildytojo, o atsiradus poreikiui į centralizuoto karšto vandens tiekimą, šiuo projektu ir buvo numatytas techninis įgyvendinimas. Tokia techninė galimybė egzistavo, nes gyvenamajame name 1A4p, kuriame yra kavinės patalpos, šildymo ir karšto vandens sistemos buvo pajungtos prie miesto šilumos tinklų. Tokiu atveju buvo numatyta kavinę-parduotuvę aprūpinti karštu vandeniu prisijungiant prie namo karšto vandentiekio magistralės (t.4, b.l. 14). Apie šildymo prietaisų pajungimą/atjungimą projekte nekalbama.

Vadinasi, apeliantų teiginiai apie neįteisintą (neturint leidimų) trečiojo asmens atsijungimą nuo centralizuotos namo sistemos bei jų pareigos apmokėti už šių 284,58 kv.m. ploto patalpų apšildymą egzistavimas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes negalima atsijungti nuo to, prie ko nebuvai pasijungęs. Tas pats pasakytina apie kitas patalpas, kurios, apeliantų manymu, taip pat turėtų dalyvauti šilumos pagal paskirstymo metodą Nr. 4 paskirstyme. Prekybos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip minėta, iš dalies yra ir rūsio patalpos (t.2, b.l. 141), tačiau, kaip matyti iš patikrinimo akto, rūsio patalpose apšildymo nėra, vamzdynai izoliuoti, o už pirmo aukšto patalpų apšildymą yra atsiskaitoma (t.4, b.kl. 27-31). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, dokumentas, kuriuo apeliantai grindžia savo atsikirtimus šioje ginčo dalyje - Vilniaus m. savivaldybės atsakymas į apelianto V. K. prašymą (t.3, b.l. 131-132), teisiškai neaktualus ir nepatvirtina neteisėto atsijungimo.

Kolegija pažymi, kad esant neaiškumų ar abejonių dėl ieškovo pateiktų skaičiavimų ar nurodytų šildomų plotų, apeliantai galėjo pasinaudoti teise reikalauti ekspertizės paskyrimo. Tokia galimybė byloje buvo analizuojama, tačiau apeliantas V. K. ja nepasinaudojo, pareiškęs geriau bylinėsis, o ieškovas turi jam įrodinėti (t.3, b.l. 143). Bylą nagrinėjęs teismas ir po tokio apelianto pareiškimo buvo sudaręs sąlygas dar apsispręsti dėl ekspertizės paskyrimo, atidėjo teismo posėdį (t.3, b.l. 150), tačiau šio pasiūlymu apeliantas nepasinaudojo. Civilinėse bylose galioja šalių rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekvienai šaliai nustatyta pareiga įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas pateikė į bylą skolos paskaičiavimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, o apeliantai, kurie vedė bylą ir per atstovus, šių paskaičiavimų pagrįstumo didesnės įrodomosios galios rašytiniu įrodymu - ekspertizės aktu nesiekė nuginčyti. Kadangi šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi dispozityviai (CPK 13 str.), joms pačioms ir tenka rizika dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo ar jų neatlikimo. Todėl teismas visiškai pagrįstai neatsižvelgė į apeliantų teorinius samprotavimus, kad jiems neaiški skolos suma ar paskaičiavimai. Apeliantams yra atsiradusi pareiga susimokėti tiek už visam namui teiktą ir jiems, priklausomai nuo valdomų nuosavybės teise patalpų plotų ginčo laikotarpiais tenkančią šilumos energijos dalį, tiek už jų pačių patalpų apšildymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią pareigą jiems nustatė, priteisdamas apskaičiuotą skolos sumą.

Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamos metodikos taikymo, apskaičiuojant apeliantams mokesčius nuo 2005-05-05 ir 2005-07-22, ir dėl teismo vaidmens šioje situacijoje. Jokių priešpriešinių reikalavimų dėl nepagrįstai šiuo laikotarpiu sumokėtų sumų grąžinimo ar jų įskaitymo, dėl konkrečių nuostolių atlyginimo, apeliantai šioje byloje nepareiškė. Apeliantų mėginimą pateikti priešieškinį (t.4, b.l. 121-125) pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir laiko aspektu - toks procesinis veiksmas, atsižvelgiant į bylos eigą, į pasirengimo nagrinėti ieškinius trukmę, gerokai pavėluotas ir neatitiko kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo principo, įtvirtinto CPK 2 str. bei 7 str., ir turinio aspektu – nebuvo suformuluotas konkretus materialinis reikalavimas dėl konkrečios permokėtos sumos įskaitymo, nuostolių atlyginimo, kad susidarytų teisinės prielaidos jį nagrinėti kartu su nagrinėjamu ieškiniu (t.4, b.l. 126-127). Todėl šioje byloje teismas neturėjo pagrindo peržengti jos ribų ir pasisakyti dėl tų laikotarpių, dėl kurių šioje byloje teisminio ginčo, pareiškiant ieškinį/priešieškinį, nekilo (CPK 14 str. 3 d., 265 str. 2 d.). Pastebėtina, kad apeliantas V. K. turi nemenkos bylinėjimosi patirties (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), buvo šios bylos procese atstovaujamas kelių advokatų, taigi neabejotinai turėjo žinoti, kada ir kaip byloje turi būti reiškiami reikalavimai.

Taip pat kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo dalimi dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo. Kaip matyti iš bylos proceso eigos, teismas didžia dalimi tenkino visus apeliantų prašymus ir pareiškimus, ne kartą atidėjo bylą, įpareigodamas ieškovą tikslinti skaičiavimus ar pateikti naujus duomenis, bendradarbiavo su proceso dalyviais ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.): sujungė tris bylas į vieną, kad jos būtų greičiau išnagrinėtos, šalių prašymu rinko įrodymus, įtraukė į bylą trečiuosius asmenis, dėl kurių teisių ar pareigų buvo galima pasisakyti teismo sprendimu. Nebuvo pažeistas ir šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), sprendimu įvertinti visi turintys teisinės reikšmės bylos įrodymai, pasisakyta dėl abiejų ginčo šalių motyvų bei argumentų. Priešingai, byloje galima įžvelgti paties apelianto V. K. nesuinteresuotumą kuo greitesne bylos eiga ar kuo greitesniu teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu (CPK 2 str.). Dokumentai, kurių teismas nepriėmė ir kuriuos apeliantai pateikia su apeliaciniu skundu – du anksčiau priimti teismų sprendimai, nėra susiję su nagrinėjamu ginču ir neįtakoja šios bylos baigties, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino tinkamai. Taigi apeliantų teiginiai apie teismo šališkumą yra klaidinantys ir neteisingi, neparemti jokiais svariais argumentais, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Apibendrinant tai, kad pasakyta, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo nenustatė, aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokio skundžiamo sprendimo vertinimo nesuponuoja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėRomualda JanovičienėDainius Rinkevičius