Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) prekybos įmonėje, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 31 d., apie 06.55 val., Kaune, T. Masiulio gatvėje, G. K. vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Sintra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 1,01 promilės, neblaivumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. kaltę dėl pažeidimo pripažino, labai gailisi ir paaiškino, jog iš vakaro buvo gėręs alaus. Ryte labai skubėjo, todėl nespėjo pavalgyti. Išvažiavus iš namų ir truputį pavažiavus, sustojo bei suvalgė sumuštinį. Kadangi pasidarė nelabai gerai, o automobilyje nerado vandens, todėl išgėrė automobilyje buvusią alaus skardinę. Kiek pavažiavus, jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo girtumą. Pareigūnams nesakė, kad prieš sustabdant buvo gėręs alaus. Vieną kartą papūtęs į alkotesterį, prašė dar kartą leisti pakartoti, tačiau pareigūnai neleido. Į medicinos įstaigą dėl girtumo pasitikrinimo nevyko.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad G. K. 2016 m. kovo 31 d. 07.11 val. nustatytas 1,01 promilės neblaivumas, kuris, įvertinus alkotesterio ±1,7 procento paklaidą, atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2016 m. birželio 10 d. (b. l. 4), tarnybiniai pranešimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 5; 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10-14), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 15), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 17).

Administracinio teisės pažeidimo protokole G. K. ranka užfiksuota, jog jis iš vakaro išgėrė alaus, sutiko su padarytu pažeidimu ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad maždaug prieš 5 min. iki jo sustabdymo G. K. išgėrė alaus skardinę, tačiau pripažino, jog alaus buvo gėręs ir iš vakaro. Iš byloje esančio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad sustabdžius automobilį Opel Sintra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo paraudę akys. Vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,01 promilės girtumas, pažeidėjas sutiko su padarytu pažeidimu bei paaiškino, kad iš vakaro buvo gėręs alaus ir negalvojo, kad gali viršyti leistiną normą. Pažymėtina, kad paprastai policijos pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Metrologiškai patikrintu alkotesteriu 2016 m. kovo 31 d. 07.11 val. G. K. buvo nustatytas 1,01 promilės girtumas. Iš A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad G. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas apie 06.55 val., o iš alkotesterio kvito (b. l. 3) matyti, kad jo girtumas buvo patikrintas 07.11 val., t.y. praėjus 15 min. nuo jo sustabdymo. Iš nurodyto kvito matyti, kad su alkotesterio parodymais G. K. sutiko, tai patvirtindamas savo parašu. Iš G. K. paaiškinimo matyti, kad jis policijos pareigūnui nenurodė, jog prieš sustabdant gėrė alų. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog buvo pažeista blaivumo patikrinimo procedūra. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats per 1 valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Iš G. K. paaiškinimo matyti, kad jis į medicinos įstaigą dėl girtumo pasitikrinimo nevyko.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad G. K. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, jo veika pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis) kvalifikuota teisingai, todėl asmuo baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. K. skirtina administracinė nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose bei papildoma nuobauda-teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant G. K. atžvilgiu būtų pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje minimali.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.