Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis įgijo nuosavybes teises įgyjamosios senaties būdu į gyvenamąjį namą 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 211p., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų cento Šiaulių filialas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos nurodyti statiniai ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, jog A. G. pareiškimui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės turto bankas atsiliepimu sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką 2016 m. rugpjūčio 5 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (12 b. l. 2 t.).

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 str. 1 d.). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. LR civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis dirbo Kelmės rajono „Naujosios sodybos“ kolūkyje. Šio kolūkio valdyba 1991 m. kovo 7 d. protokolu Nr. 2 leido jam ūkio būdu statyti gyvenamąjį namą. 1992 m. Kelmės rajono vykdomojo komiteto vyr. architektė patvirtino gyvenamojo namo tipinį projektą, architektė B. R. išdavė statybos leidimus (duomenys neskelbtini), sklype 104 statyti gyvenamą namą su priklausiniais. Tais pačiais metais buvo pastatyti pastatai, tik neįrengtas gyvenamojo namo vidus, ūkio pastatų buvo sumūrytos išorinės sienos, uždengti stogai. Statybine medžiagas gyvenamojo namo statybai buvo suvežtos kolūkio transportu ir kolūkio lėšomis, jis už statybines medžiagas apmokėdavo grynais į kolūkio kasą, tačiau jokių pinigų priėmimo kvitų jam niekas neišdavė. Pagal šiuolaikinį administracinį paskirstymą jam priklausantis gyvenamasis namas ir ūkio pastatai yra adresu (duomenys neskelbtini). Pastatytus pastatus dėl lėšų trūkumo jis įsirenginėjo ilgai, faktiškai baigė juos įrengti tik 2006 m. Tais metais pastatus jis inventorizavo. Į žemės sklypą, esantį po pastatais, jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, šį žemės sklypą jis padovanojo savo dukrai.

Liudytojas A. A. teisme patvirtino, kad pareiškėjas dirbo ir gyveno „Naujosios sodybos“ kolūkyje, jam kolūkis padėjo pasistatyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). A. G. savo lėšomis įsirenginėjo gyvenamąjį namą, juo naudojasi iki šiol.

Pareiškėjas teismui pateikė gyvenamojo namo tipinį projektą, nurodė, kad šį projektą jam išdavė tuometinis Kelmės rajono vyriausias architektas, pagal jį buvo statomas jo gyvenamasis namas. Ant šio projekto yra įrašas, kad 0,25 ha žemės sklypas Kelmės rajono „Naujosios sodybos“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo statybai buvo išskirtas 1990 m. vasario 22 d. visuotinio kolūkio narių susirinkimo nutarimu, kuris užfiksuotas protokole Nr. 1.

1991 m. kovo 7 d. „Naujosios sodybos“ kolūkio valdybos posėdžio protokole Nr. 2 nurodyta, jog buvo svarstytas A. G. pareiškimas, kuriame jis prašo ūkio būdu pastatyti gyvenamąjį namą, nutarta – A. G. pareiškimą patenkinti. Kitokio pobūdžio dokumentai, kurie būtų susiję su ūkio būdu statomu A. G. gyvenamuoju namu nėra išlikę.

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas -daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. liepos 20 d. pažymoje Nr. 2D-10684-(14.17) nurodė, kad nėra duomenų, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), - gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties gyvenamas namas 1A1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties ūkinis pastatas 2I1p su daržinės priestatu 1i1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties ūkinis pastatas 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (kiemo įrenginių) paskirties šulinys k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - būtų pastatyti savavališkai ar neteisėtai.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, viešame registre nėra įregistruoti kitų asmenų vardu, o pareiškėjas į šiuos pastatus nėra įgijęs nuosavybės teisės kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo ir tebėra A. G. valdomi ir naudojami kaip savi jau daugiau kaip dvidešimt metų. Pareiškėjas elgiasi kaip daiktų savininkas – prižiūrėjo statinius, juos naudojo, kreipėsi dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos suformavimo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savus valdė daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Taigi, yra nustatytos visos būtinos sąlygos įgyjamąja senatimi pareiškėjui įgyti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), tačiau pašto išlaidos yra mažesnės nei 3 Eur, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsniu, CPK 533 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į pastatus – gyvenamąjį namą 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2I1p su daržinės priestatu 1i1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.