Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, J. M., D. Ž., D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos V. G. motina J. M. po sutuoktinio J. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą bei, kad pareiškėja V. G. po motinos J. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsilipimo į pareiškimą nepateikė, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteiktas tinkamai.

Suinteresuoti asmenys: J. M., D. Ž., D. R. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kurio patenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad jos motinos J. M. palikimo nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. G. ir suinteresuoti asmenys: J. M., D. Ž., D. R. yra J. M. ir J. M. vaikai. Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. 21, matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas J. M.. Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. 13, matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina J. M.. Pareiškėjos teigimu, pareiškėjos tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, kuris nėra įregistruotas, ir namų valdos žemės sklypą, 0,18414 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėtis J. M. gavo žemės sklypą namo statybai, sumokėjo vienkartines išmokas už namų valdos žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti: mokėjimo kvitai, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypo įkainojimo aktas, prašymas parduoti žemės sklypą. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. M. nuosavybės teise priklauso: 17200/52500 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 0,23 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,53 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,43 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Techninė gyvenamojo namo dokumentacija, inventorizacijos byla, valstybės įmonės Registracijų centro pažymos, planai, Apskrities viršininko sprendimai, įsakymai dėl nuosavybės teisės atkūrimo J. M. į buvusią jos tėvų žemę, kvitai, sąskaitos patvirtina, kad pareiškėja V. G. po mamos J. M. mirties priėmė dokumentus, rūpinasi klausimais dėl nekilnojamojo turto įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka bei šiuos dokumentus priėmė po savo tėvų mirties. Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, jog mirus J. M. ir J. M. paveldėjimo byla neužvesta, nėra registruota palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nėra registruota palikėjų testamentų.

Dėl palikimo priėmimo po J. M. mirties 1996 m. liepos 5 d., taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 str. 1 d. buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos V. G. motina J. M. po savo sutuoktinio J. M. mirties (duomenys neskelbtini), likusi gyventi sutuoktiniams priklausančiame name, kuris nėra įregistruotas viešajame registre, juos naudodama, valdydama ir jais rūpindamasi, prižiūrėdama namų priklausinius, žemės sklypą, priimdama po sutuoktinio mirties likusius dokumentus, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinio palikimą po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Tuo tarpu dėl palikimo priėmimo po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos šiuo metu galiojančios teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja V. G. po savo motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini), likusi toliau gyventi savo tėvų namuose, juos naudodama, valdydama ir jais rūpindamasi, naudodamasi namų apyvokos daiktais, rūpindamasi žemės sklypais, saugodama dokumentus, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė palikimą po motinos mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjo parodymais, byloje esančiais įrodymais, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu bei palikimo po J. M. mirties atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Šioje byloje teismas patyrė 5,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. G. motina J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjos V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,82 Eur (penkis eurus 82 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.