Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S., atsakovo E. L. atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai, trečiajam asmeniui S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 16 797,25 Eur žalos atlyginimo.

Ieškinyje nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( toliau – Kauno apskr. VPK) Jonavos rajono policijos komisariato ( toliau – Jonavos r. PK) pareigūnai 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. sulaikė įtariamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį E. L.. Sulaikymo metu atsakovas E. L. agresyviai priešinosi policijos pareigūnams. Įvykio metu buvo sužalota Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė S. Š.. Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ( toliau – CMEK) išvada jai nustatytas apysunkis sveikatos sutrikdymas. Kauno apskrities VPK viršininkas 2020 m. spalio 7 d. įsakymu nusprendė S. Š. išmokėti 13,97 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Apskaičiuota 16 797,25 Eur kompensacija S. Š. išmokėta 2020 m. lapkričio 13 d. ( b.l. 1–3).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovo atstovo, atsakovo, jo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 04.25 val., (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Jonavoje, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė S. Š. susižalojo tarnybos metu, t. y. sulaikant pažeidėją E. L. patyrė dešinės rankos traumą – trauminį dešiniojo petinio rezginio sužalojimą, trauminę dešinio dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos dislokaciją. Nuo 2019 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. S. Š. stacionarizuota. Pareigūnei išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2019 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. liepos 31 d. 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-1698-598/2020, įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 24 d. apie 04.25 val., (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sėdėdamas policijos tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpoje ir nevykdydamas policijos pareigūnų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių L. D. ir M. G. teisėtų reikalavimų – ištiesti rankas antrankių uždėjimui bei persėsti į kito policijos tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui L. D., tai yra tyčia ranka sugriebė nukentėjusįjį L. D. už kaklo ir, jį stumdamas, užvertė ant automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangčio, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. D. fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir nubėgęs prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, nevykdydamas jį pasivijusių policijos pareigūnų - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių L. D. ir S. Š. reikalavimų ištiesti rankas antrankių uždėjimui, S. Š. dedant antrankius, tyčia standindamas prie krūtinės pritrauktas rankas ir priešindamasis specialios priemonės panaudojimui, padarė nukentėjusiajai S. Š. pomentinio raumens sausgyslės plyšimą, viršdyglinio raumens sausgyslės patempimą ir trauminį petinio nervinio rezginio uždegimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. Š., vykdžiusios tarnybines pareigas, sveikatą.

2019 m. gruodžio 9 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr.RPS-(1.70)-523 patvirtinta, kad S. Š. nustatyta diagnozė : trauminis dešinio paties rezginio sužalojimas, trauminė dešinio dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos dislokacija, įtarimas dešinio paties sąnario priekinės ir viršutinės sąnarinės lūpos plyšimas, trauminis dešinio pomentinio raumens sausgyslės plyšimas, dešinės rankos trauminė parezė.

2019 m. gruodžio 11 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada nustatyta, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimo tarnyboje, draudžiamuoju įvykiu.

2020 m. sausio 9 d. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl vyriausiosios patrulės S. Š. sužalojimo pripažinta, kad pareigūnė patyrė sužalojimą atlikdama tarnybines pareigas, jos sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika.

2020 m. spalio 5 d. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija pažyma Nr.1786 priėmė ekspertinį sprendimą, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. ir pareigūnės S. Š. sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys ir šis sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. 2020 m. spalio 7 d. Kauno apskrities VPK viršininkas pripažino, kas S. Š. sužalojimą patyrė tarnyboje, atlikdama tarnybines pareigas, nusprendė išmokėti S. Š. 13,97 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Apskaičiuota 16 797,25 Eur dydžio kompensacija S. Š. išmokėta 2020 m. lapkričio 13 d. Ta pačia 2020 m. spalio 5 d. pažyma Nr.1786 nustatyta, kad S. Š. po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, tinkama tolesnei tarnybai.

Ieškovas prašomą priteisti žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu išmokėtų išmokų dydžiais ( Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ( toliau - Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 59 straipsnio 3 dalies 6 punktas, 59 straipsnio 10 dalis). Vidaus tarnybos statute, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygose ir juos konkretizuojančiuose vidaus reikalų ministro įsakymuose įtvirtinti kompensacijų pareigūnams už sveikatos sutrikdymą mokėjimo pagrindai ir jų dydžio nustatymo kriterijai nesiejami su žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygomis, t. y. draudimo išmoka mokama ne vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais civilinės atsakomybės pagrindais, bet pagal šiuose teisės aktuose įtvirtintus imperatyviųjų normų reikalavimus. Šiais teisės aktais valstybė prisiėmė pareigą, įvykus juose nurodytam draudžiamajam įvykiui, išmokėti pareigūnui kompensaciją, apskaičiuotą remiantis objektyvaus pobūdžio neindividualizuotais kriterijais (medicinos ekspertizės komisijos nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, pobūdžiu ir pan.) pagal patvirtintą metodiką, kurios privalo laikytis institucija, apskaičiuojanti ir išmokanti kompensaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifiniame draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų ( CK 6.988 straipsnio 3 dalis).

Kauno apskrities VPK, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnei kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (LR CPK 177 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai S. Š. patirtos žalos dydį. Policijos pareigūnei išmokėta jos 13,97 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais. Kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovo atstovas, kitokios išmokos S. Š. nebuvo išmokėtos. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnei išmokėtos kompensacijos dydžiu. Kauno apskrities VPK prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiai pareigūnei atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūnę sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnė realiai patyrė žalą, kai nuo 2019 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. liepos 31 d. buvo nedarbinga. Vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos šios bylos aplinkybės – pareigūnės sužalojimo laipsnis (apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpis (172 darbo dienos), turėjusio įtakos negautoms pajamoms. Byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt. Trečiasis asmuo S. Š., apklausta teisme, paaiškino, kad jai buvo atlikta rankos operacija, įdėti varžtai, kuriuos vėliau reikės išimti, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieškovas. Pareigūnei dėl nurodyto sužalojimo išmokėta 16 797,25 EUR kompensacija akivaizdžiai viršija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio dydžio kompensacija pareigūnei buvo išmokėta dėl to, jog sužalojimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta speciali tokios žalos apskaičiavimo tvarka – kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma (13,97 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Ieškinyje nurodyta, kad kompensaciją iš valstybės gavęs pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga. Ieškovas neįrodinėjo žalos dydžio, mano, kad žalos dydis yra išmokėta suma trečiajam asmeniui S. Š..

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Pagal darbo sutartį dirbančio asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, 23 punktas).

Ieškovas turi teisę į išmokėtos kompensacijos dalį, kuria policijos pareigūnei buvo kompensuotos negautos darbo pajamos už 172 darbo dienas, per kurias pareigūnė dėl ligos negalėjo dirbti. Tiesioginis žalos dydis dėl to yra 9 895,16 Eur (172 darbo dienų x 57,53 Eur vidutinio darbo užmokesčio), todėl pareigūnė prarado dėl įvykio 9 895,16 Eur darbo užmokesčio, kurį būtų gavusi, jei nebūtų sužalota.

Sprendžiant dėl policijos pareigūnei išmokėtos kompensacijos priteisimo ieškovui, teismas vertina, ar šia kompensacija policijos pareigūnei buvo atlyginta ir dėl sveikatos sužalojimo patirta neturtinė žala. Ieškovo atstovas paaiškino, kad pareigūnei 16 797,25 Eur kompensacija buvo atlyginta turtinė ir neturtinė žala, konkrečiai neturtinės žalos dydžio nenurodė. Atsakovo atstovas teismui taip pat nenurodė konkretaus neturtinės žalos dydžio, koks turėjo būti išmokėtas pareigūnei S. Š.. Kaip nustatė teismas, dėl sužalojimo pareigūnė neteko 9 895,16 Eur darbo užmokesčio. Dėl S. Š. sužalojimo kaltu pripažintas atsakovas E. L.. Už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius, taip pat ir neturtinę žalą. Policijos pareigūnei dėl sužalojimo buvo padaryta ir neturtinė žala. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.250 straipsnis). Atsakovo atstovas argumentų dėl išmokėtos kompensacijos dalies, kuria policijos pareigūnei buvo kompensuota neturtinė žala, (ne)priteisimo ieškovui, nenurodė, nepateikė teismui paaiškinimų, argumentų ar pasiūlymų dėl sužaloto asmens patirtos neturtinės žalos. Kadangi ieškovas neturtinės žalos dydžio neįvardijo, teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnyje nurodytų kriterijų visumą, į sužalojimo sunkumą, į tai, kad po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, į teismų praktiką panašiomis faktinėmis aplinkybėmis išnagrinėtose bylose, daro išvadą, kad kartu su turtine žala atlygintina ir 2 000 Eur neturtinė žala ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-228-403/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-576-212/2018).

Atsakovo atstovo argumentais atsiliepime, kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti 2 400 Eur ( Lietuvos Respublikos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Su šiais argumentais teismas nesutinka, nes šiuo įstatymu nukentėjusiam nuo smurtinio nusikaltimo asmeniui nėra išmokama visa patirta turtinė ar neturtinė žala, ji mokama avansu arba kai teismo sprendimu priteistos žalos neatlygina kaltas asmuo. Šis įstatymas nereglamentuoja smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo iš nusikaltimą padariusių asmenų. Todėl ieškovui priteistina žala nesiejama su 60 bazinių socialinių išmokų suma – 2 400 Eur, nes viena jau S. Š. nedarbingumo išmoka yra 9 895,16 Eur, neįskaitant neturtinės žalos.

Atsakovo atstovo argumentais, ieškovo prašomos priteisti žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 1/2, nes dėl pareigūnės sužalojimo kaltas ir E. L., ir institucija, kurios pareigūnai dėl veiksmų nesuderinimo iš dalies taip pat kalti. Tai yra abipusė kaltė, dėl kurios žala turi būti mažinama. Taip pat prašo atsižvelgti į sunkią atsakovo turtinę padėtį, nes tokio dydžio žalos priteisimas žymiai pablogins jo padėtį. Atsakovo atstovo pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovo sutuoktinės V. L. 2021 m. vasario mėnesį gautos pajamos – 533,40 Eur, nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. liepos 20 d. V. L. suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, E. L. vaikas gimęs 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. Teismo gautais VSFDV duomenimis nustatyta, kad E. L. atlyginimas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo vidutiniškai po 1 354,83 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių, ir, kaip teismo posėdyje paaiškino E. L. – apie 700 Eur į rankas. Registrų duomenimis, atsakovas savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu E. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. L. turtinė padėtis sunki. Jis sveikas, darbingas, po bausmės atlikimo gali dirbti ir žalą atlyginti.

2020 m. sausio 9 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (3 puslapis) konstatuota, kad policijos pareigūnai L. D., M. G., G. P. nurodo skirtingas aplinkybes, nei S. Š., dėl antrankių E. L. uždėjimo iš nugaros pusės, nustatyta, kad S. Š. buvo sužalota E. L. sulaikymo metu, vykstant grumtynėms.

Atsakovo E. L. paaiškinimais 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdyje naujų jo sulaikymo, antrankių uždėjimo, pareigūnės S. Š. sužalojimo aplinkybių nenustatyta.

Liudytojas L. D. teismo posėdyje nedetalizavo, nes neprisiminė, ar antrankius E. L. uždėjo S. Š., ar matė, kad ji laikė vieną antrankių kilpą, prieš griaudamas E. L., neprisimena, ar sakė S. Š. apie šį savo ketinimą ir veiksmą, ar ją įspėjo. Pilnai antrankius E. L. uždėjo atvykus G. P..

Liudytoja M. M. (M. G.) teismo posėdyje parodė, kad nematė S. Š. sužalojimo momento, nėra tikra, ar E. L. buvo dėti S. Š. antrankiai.

Liudytojo A. Š., kuris yra Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių valdybos vyr. specialistas, parodymais nustatyta, kad antrankių panaudojimas labai platus. Kiekvienu atveju pareigūnas sprendžia pats, ar juos reikia dėti. Policijos pareigūnai mokomi antrankius dėti saugiai. Antrankių paleisti negalima uždėjus ant vienos įtariamojo rankos, reikia dėti tuojau ir ant kitos rankos, patikrinti, ar nesuveržta per daug. Paprastai antrankiai dedami už nugaros. Jei atsitinka staigus kritimas - ar laikyti, ar paleisti antrankius sunku vienareikšmiškai atsakyti. Yra tik standartinės situacijos, kurių mokomi policijos pareigūnai. Jie mokomi komunikuoti, sakyti, kas ką daro. Tačiau situacijos būna įvairios, stresinės, kartais nebūna kada komunikuoti. Kai yra staigus kritimas, instrukcijose nenumatyta, kaip elgtis, reikia stengtis išvengti traumų.

Policijos pareigūnų S. Š., L. D., G. P., M. G. parodymais baudžiamojoje byloje Nr.1-1698-598/2020 ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje, 2020 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, nebuvo duomenų apie tai, kad S. Š. vieną antrankių kilpą uždėjo E. L. ant rankos, o kitą - sau ant rankos. Šią aplinkybę S. Š. kategoriškai neigia, kiti liudytojai tokios aplinkybės nepatvirtina, o nuteistasis E. L. negali pasakyti, kas jam dėjo antrankius, detalizuoti antrankių uždėjimo veiksmo. Todėl 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio 3 puslapyje esantys nukentėjusiosios S. Š. parodymai, kuriuose nurodyta, kad "viena antrankio kilpa buvo ant jos rankos", neatitinka nukentėjusių, liudytojų parodymų baudžiamojoje byloje bei faktinių bylos aplinkybių. Šis teiginys nuosprendyje, kaip nurodė ir ieškovo atstovas, nėra prejudicinis faktas civilinėje byloje. Teismas remiasi minėtu nuosprendžiu, jog besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis (E. L.), veikdamas netiesiogine tyčia, sužalojo S. Š. (nuosprendžio 5 puslapis).

Policijos pareigūnė - vyriausioji patrulė S. Š. buvo tinkamai pasirengusi, pilnai įvykdžiusi pareigūnų mokymo programą, lankė pratybas, išlaikė būtinus testus. Tai patvirtina ieškovo 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. kovo 26 d. teismui pateikti įrodymai apie S. Š. testų išlaikymo rezultatus ( 90 procentų, 92,22 procentai), pratybų lankymą (sveikatos žinių ir įgūdžių testavimo pažymėjimai : pareigūnų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, išrašas iš pratybų lankymo apskaitos sistemos : fizinė prievarta, profesinė taktika). Vyriausioji patrulė S. Š., reaguodama į E. L. daromus teisės pažeidimus, elgėsi adekvačiai susidariusiai situacijai, jos veiksmuose neatsargumo požymių nėra.

Teismas mano, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. įvykio, kurio metu buvo sužalota S. Š., priežastimi buvo E. L. netiesioginė tyčia, tačiau iš dalies ir nesuderinti policijos pareigūnų veiksmai. L. D., matydamas, kad S. Š. uždėjo vieną antrankių kilpą ant rankos E. L., o kitą laiko savo rankoje, galėjo įspėti S. Š. apie ketinimą pargriauti E. L.. Tuomet S. Š. spręstų, ar paleisti laikomą antrankių kilpą, ar ne, galbūt kitaip elgtųsi. Tačiau situacija nebuvo eilinė, dėl pareigūnų veiksmų šios situacijos metu konkrečių instrukcijų nėra, pasekmėms turėjo įtakos E. L. panaudotas smurtas L. D. atžvilgiu, netikėtumas, stresas. Įvykiai po to, kai E. L. pradėjo elgtis agresyviai ir situacija tapo pavojinga, klostėsi labai greitai, todėl L. D. galėjo nepastebėti S. Š. E. L. ant vienos rankos uždėtų antrankių, jos laikomos vienos antrankių kilpos ir neįspėti apie ketinimą E. L. pargriauti. Kaip jau minėta, 2020 m. gruodžio 9 d. nusprendžiu konstatuota, kad E. L. S. Š. sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl nustatyta, kad yra visos E. L. civilinės atsakomybės sąlygos : neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai). Pareiga atlyginti žalą kilo iš delikto (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.282 straipsnio 1, 3 dalys, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į paties nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nors teismas nenustatė, kad yra nukentėjusiosios didelis neatsargumas, sunki atsakovo turtinė padėtis, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad E. L. veikė netiesiogine tyčia, policijos pareigūnų veiksmai iš dalies nebuvo suderinti, priteisiamos žalos dydį sumažina 1 000 Eur ir ieškovui iš atsakovo priteisia 10 895,16 Eur žalos atlyginimo ( 9 895,16+2 000 = 11 895,16; 11 895,16-1 000 = 10 895,16).

Teismas taip pat sprendžia, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo pagrindas sulaikyti E. L. ir pristatyti į policijos įstaigą. Policijos pareigūnai gavo nurodymą iš budėtojo sulaikyti Jonavoje įtariamą smurtu artimoje aplinkoje E. L. ir pristatyti į Kauno policijos įstaigą. Tai, kad dėl įvykio – smurto artimoje aplinkoje panaudojimo 2019 m. lapkričio 24 d. pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-49963-19 buvo nutrauktas, nėra pagrindo konstatuoti, kad E. L. sulaikymas neteisėtas, kad policijos pareigūnai veikė be pagrindo. Be to, E. L., persodinamas iš vieno tarnybinio automobilio į kitą, priešinosi : bėgo, panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūną L. D., nedavė rankų antrankiams uždėti, todėl jo atžvilgiu panaudotos specialiosios priemonės tikslingos. Be to, E. L. agresyviems veiksmams turėjo įtakos girtumas. S. Š. paaiškino, kad E. L. buvo išaiškinta, kad jis sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje. S. Š. paaiškinimais, E. L. smurtavo prieš savo sutuoktinę V. L.. Nepriklausomai nuo to, ar E. L. buvo išaiškintos visos jo procesinės teisės, ar ne, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2019 m. lapkričio 24 d. sulaikyti E. L. nebuvo pagrindo. Sulaikymo metu E. L. nebuvo įteikiamas įtarimas, todėl pareigūnai teisių, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnio 4 dalyje, jam neaiškino.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o ieškinio reikalavimai patenkinti 65 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 245,00 EUR žyminio mokesčio (LR CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų apie savo bylinėjimosi išlaidas ( CPK 98 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Į valstybės biudžetą išieškotina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra 9,09 Eur ( proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 5,90 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 284 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, buveinės adresas Kaunas, Vytauto prospektas 91, juridinio asmens kodas 191008196, atsiskaitomoji sąskaita LT 68 7044 0600 0782 2215 AB SEB banke, banko kodas 70440, iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 895,16 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 16 centų) žalos atlyginimą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 245,00 (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį ir 5,90 ( penkių eurų 90 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.LT74 4010 0510 0132 4736 Luminor Bank AB, Nr.LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr.LT32 7180 0000 0014 1030 AB Šiaulių bankas, Nr.LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, Nr.LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5660, mokant nurodyti mokėtojo E. L. asmens kodą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.