Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacijos pilietis, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 (toliau – ir BK) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2025 m. vasario 6 d., apie 12 val. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės prekybos salės paėmė 1 vnt. elektrinę maišyklę MAKITA UT1200, 960 W, 179 eurų vertės, 1 vnt. akumuliatorinį daugiafunkcį įrankį MAKITA DTM52Z, 18 V, Starlock MAX, be akumuliatoriaus, 199 eurų vertės, 1 vnt. akumuliatorinių įrankių komplektą MAKITA DLX2423AJ, 18 V, 2 x 2,0 Ah, komplekte DDF487 ir DTD157, 449 eurų vertės, nuėjęs į parduotuvės skyrių ,,įvažiuoji-perki“, susikrovė šias prekes į automobilį ,,Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavęs prie kasos, nepateikė šių prekių apmokėjimui ir išvažiavo iš parduotuvės. Tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas 827 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu ir parodė, jog tikslios datos nepamena, tačiau galimai kaltinime nurodytu laiku, nuvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, susirinko kaltinime nurodytas prekes, susidėjo jas į automobilio bagažinę. Be kaltinime nurodytų daiktų pirko ir kitų prekių - aliuminį profilį statybai, įrankių karpyti aliuminiui, taip pat gipsą. Privažiavęs prie kasos, kai kurias prekes pateikė apmokėjimui, kitų – ne. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Pasielgė kvailai. Tai pirmas kartas gyvinime, kai taip pasielgė, jam labai gėda. Žalą atlygino. Norėjo susitaikyti su „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jie nesutiko. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Galima laiduotoja yra jo sužadėtinė. Jie pažįstami 6 metus, kartu gyvena apie 1,5-2 metus. Jis pasitiki ja, vertina jos nuomonę, visada jos klauso. Šitą įvykį ji vertina blogai, sakė, kad jis pasielgė kvailai.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Galima laiduotoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko laidavimo prašymą. Jų santykiai su M. K. geri, bendrauja, sutaria, palaiko vienas kitą. Ji mano, kad jam yra jam pavyzdys tiek dėl jos visuomeniškos veiklos, tiek ir dėl asmeninių savybių. Mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kadangi jis vertina jos nuomonę ir atsižvelgia į ją. Apie įvykį sužinojo iš paties kaltinamojo. Ji supranta situacijos absurdiškumą, kvailumą. Kaltinamasis klausė jos patarimų, kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje. Ji yra personalo vadovė, dirba IT sektoriuje, daug laiko praleidžia savanoriaudama, dalyvaudama įvairiose asociacijų veiklose. Kaltinamąjį vertina kaip puikų žmogų ir nemano, kad toks įvykis gali pasikartoti.

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), dirba statybinių prekių skyriuje pavadinimu: ,,įvažiuoji-perki“. Statybinių prekių skyriuje pavadinimu: ,,įvažiuoji-perki“ klientų apsipirkimas vyksta taip, jog klientai įvažiuoja su automobiliu į minėtą prekių skyrių, išsirenka prekes, kurias pirks, susideda į automobilį ir privažiavę prie kasos parodo išsirinktas prekes automobilyje, kurias nuskenuoja pardavėjas-kasininkas su skenavimo aparatu ir klientas už prekes apmoka. Nėra nurodyta, kurioje būtent automobilio vietoje turi būti sudėtos prekės, esmė, jog pats klientas turi parodyti visas išsirinktas prekes, parduotuvės darbuotojai neturi teisės patys ieškoti klientų automobiliuose sudėtų prekių. Pasitaiko atvejų, jog klientai atvažiavę pasilieka automobilį prie minėto skyriaus, pro minėtą skyrių nueina į pačios parduotuvės prekybos salę, joje išsirenka prekes, ten neapmokėję atsineša į minėtą skyrių, kuriame ji dirba, susideda prekes į automobilį ir už jas apsimoka aukščiau minėtu būdu, o pačiame statybinių prekių skyriuje neperka prekių, tik atsineša iš pačios parduotuvės prekybos salės. Toks atvejis buvo ir 2025 m. vasario 6 d., minėtą dieną ji dirbo nuo 08 val. iki 17 val. dirbo kaip įprastai. 2025 m. vasario 6 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, dirbo statybinių prekių skyriuje pavadinimu ,,įvažiuoji-perki“ kaip įprastai, prisimena, kai prie kasos privažiavo automobilis ,,volkswagen tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, automobilyje buvo vienas vyras, jis išlipo iš vairuotojo pusės sėdynės ir priėjęs prie bagažinės ją atidarė, ji priėjo prie automobilio bagažinės su tikslu nuskenuoti jo išsirinktas prekes. Atidaręs bagažinę jis parodė kelias pigias prekes, neprisimena kokios prekės buvo, tačiau už jas sumokėjo nedaug, maždaug iki 35 eurų, tiksliai neprisimena. Ji nuskenavo prekes, vyras už prekes apmokėjo banko kortele. Daugiau bagažinėje jokių kitų parduotuvės prekių nematė. Neatkreipė dėmesio į kitus minėto vyro asmeninius daiktus, sukoncentravusi dėmesį buvo į prekes, kurias jis jai parodė norėdamas apmokėti, kitų jokių prekių nematė, apart tų, kurias jis pateikė apmokėjimui. Su minėtu vyru nieko nekalbėjo, tik pasakė, kiek susimokėti, jis apsimokėjo ir išvažiavo. Nematė, kai minėtas vyras įvažiavo į parduotuvės statybinių prekių skyrių ir kai pro minėtą skyrių nuėjo į parduotuvės prekybos salę. Kai minėtas vyras iš parduotuvės prekybos salės grįžo į statybinių prekių skyrių su prekėmis, ji taip pat nematė. Ji minėtą vyrą matė tuo metu, kai privažiavo prie kasos, jį matė pirmą kartą, anksčiau nėra jo mačiusi, jis jai nepažįstamas. Taip pat minėtas vyras į parduotuvę buvo atvažiavęs 2025 m. vasario 11 d., apie 16 val., jis buvo statybinių prekių skyriuje pavadinimu: ,,įvažiuoji-perki“, jis tame pačiame aukščiau minėtame automobilyje laukė eilėje prie kasos apmokėti už prekes, būdamas eilėje manęs paklausė, ar ji kalba angliškai, ji jam nieko neatsakė, o apie jį informavo apsaugos darbuotojus, kadangi, kai jis ją užkalbino, ji atpažino, jog tai tas pats vyras, kuris buvo įvykdęs vagystę. Jis 2025 m. vasario 11 d. privažiavo prie kasos, kurioje dirbo, apmokėjo už prekes, kurias turėjo bagažinėje, kokios buvo prekės- tiksliai neprisimena, už jas sumokėjo virš 700 eurų, tikslios sumos neprisimena, jam apmokėjus už prekes, prie jo priėjo apsaugos darbuotojai, tą dieną buvo iškviesti policijos pareigūnai siekiant nustatyti vyriškio tapatybę. 2025-02-11 jis nieko nepavogė, už visas prekes apmokėjo (1 t., b. l. 60–63).

Iš 2025 m. vasario 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo J. U. gauto pareiškimo matyti, kad 2025 m. vasario 6 d., apie 12 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta prekių vagystė, kai nenustatytos tapatybės asmuo, atvykęs su automobiliu ,,Volkswagen Tiguan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės prekybos salės paėmė 1 vnt. elektrinę maišyklę MAKITA UT1200, 960 W, 179 eurų vertės, 1 vnt. akumuliatorinį daugiafunkcį įrankį MAKITA DTM52Z, 18 V, Starlock MAX, be akumuliatoriaus, 199 eurų vertės, 1 vnt. akumuliatorinių įrankių komplektą MAKITA DLX2423AJ, 18 V, 2 x 2,0 Ah, komplekte DDF487 ir DTD157, 449 eurų vertės, nuėjęs į parduotuvės skyrių ,,įvažiuoji-perki“, susikrovė šias prekes į automobilį, privažiavęs prie kasos, nepateikė šių prekių apmokėjimui ir išvažiavo iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas 827 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 9–14).

Iš 2025 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu – (duomenys neskelbtini). Nustatytos prekės, kurios buvo pasisavintos, bei jų vertės (1 t., b. l. 16–18).

Iš 2025 m. vasario 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į parduotuvę 2025 m. vasario 6 d. apie 11:46 val. atvyksta automobilis „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis įvažiuoja į sandėlį, iš automobilio išlipa vyras, kuris po kurio laiko įeina į parduotuvę. Matyti, kaip asmuo parduotuvėje paima kaltinime nurodytas prekes ir su jomis nueina link sandėlyje pastatyto automobilio, į kurio bagažinę susideda paimtas prekes. Taip pat matyti, kaip asmuo privažiuoja prie susimokėjimo vietos, atidaro bagažinę, nuskenavimui pateikia kitas prekes, už jas susimoka ir išvažiuoja iš teritorijos (1 t., b. l. 66–69).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur). Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą už ją nesusimokėjęs ar palieka parduotuvės patalpą, kadangi tokiu būdu jis užvaldo svetimą turtą ir įgyja teisę juo disponuoti. Formuojamoje teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. K.,2024 m. vasario 6 d. apie 12 val. Kaune, Pramonės pr. 6B, iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobus svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 827 eurų vertės prekių, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų R. D. ir V. K. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolo, vaizdo įrašais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis buvo kaltinime nurodytoje parduotuvėje, susidėjo kaltinime nurodytus įrankius į automobilį ir išvažiavo iš parduotuvės už juos nesusimokėjęs. Kaltinamojo įvykdyta vagystė užfiksuota vaizdo įrašų medžiagoje, kurioje matyti, kaip kaltinamasis atvykęs į skyrių „įvažiuoji-perki“ „VW“ markės automobiliu susirenka kaltinime nurodytas prekes, nusineša į automobilį, įsideda į bagažinę, privažiavus prie kasų atlieka mokėjimą. Tai, kad M. K. už dalį prekių susimokėjo, o dalies prekių nepateikė apmokėjimui, patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, kad dalies prekių nepateikė apmokėjimui, tiek ir parduotuvės darbuotojos R. D. parodymai, jog asmuo susimokėjo tik už tas prekes, kurias pateikė skenuoti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytos aplinkybės dėl dalies neapmokėtų prekių. Kaltinamojo pagrobtų prekių vertė užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, kuriame nurodyta, jog pagrobta viena elektrinė maišyklė, vienas akumuliatorius ir vienas akumuliatorinių įrankių komplektas, kurių vertė - 827 Eur.

Pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) ir atitinka vagystės nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – dalyką.

Kaltinamasis kaltinime nurodytas prekes iš parduotuvės išsivežė susidėjęs jas į automobilį, šios aplinkybės nepastebint parduotuvės darbuotojai ar kitiems asmenims. Tai patvirtina, kad kaltinamasis savo veiksmais siekė užvaldyti svetimą turtą, savo sumanymą pilnai įgyvendino išvažiuodamas pro kasas nesusimokėjęs už prekę ir pasisavinęs svetimą turtą. Vagystė įvykdyta veikiant slaptai.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tokiais savo veiksmais daro teisei priešingą veiką, pasiekus apmokėjimo vietą nurodė tik pigias prekes, nenurodydamas kitų prekių, kurias pasisavino, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji svetimo turto grobimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad asmuo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamojo M. K. sužadėtinė V. K., tiek ir pats kaltinamasis prašė atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sužadėtinės V. K. atsakomybėn. Prokurorė tam neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Turi būti nustatytos visos šios sąlygos, kad būtų galima taikyti laidavimo institutą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis M. K. anksčiau neteistas, septynis kartus baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 95–98). Kaltinamasis kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad savo poelgį vertina blogai, labai gailisi, jam gėda. Taip pat nustatyta, kad žalą savanoriškai atlygino. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat nustatyta, jog santykiai su laiduotoja artimi, kaltinamasis vertina jos nuomonę, ji gali būti jam pavyzdžiu bei autoritetu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis iš esmės nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, laikosi visuomenėje nustatytų elgesio normų. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. K. yra kaltinamojo sužadėtinė, jų tarpusavio santykiai labai geri, kartu gyvena. Nurodo, jog kaltinamasis vertina jos nuomone, jos klauso, dėl šio įvykio tarpusavyje kalbėjosi, gali užtikrinti, jog daugiau tai nepasikartos. V. K. neteista, administracine tvarka bausta, tačiau už nešiurkščius pažeidimus, baudos sumokėtos. Pažymėtina, jog laiduotojo patikimumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek savo paties gyvenimu, autoritetu, savo moralinėmis nuostatomis laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką asmeniui, kuris atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali savo gyvenimiška patirtimi, moralinėmis nuostatomis, elgesiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, juo labiau, kad jie kartu gyvena, dažnai aptaria problemas, kaltinamasis klauso jos patarimų. Pažymėtina, kad anksčiau teismo sprendimu V. K. nebuvo pavesta atsakomybė už M. K. elgesį.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo neigiamą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, artimus santykius su sužadėtine, sužadėtinės pasiryžimą prisiimti atsakomybę, jos tikėjimą M. K., kad šis daugiau taip nepasielgs, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, teismo sprendimu perdavus ją sužadėtinės V. K. atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals, o sužadėtinė savo elgesiu, pavyzdžiu ir bendravimu turės jo elgesiui teigiamą įtaką. Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieniems) metams.

Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybę charakterizuojančius duomenis, laiduotojos turtinę padėtį, tai, kad turtinė žala jau yra atlyginta, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant užstato.

Be to, įvertinus teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nėra sistemingas, piktybinis teisės aktų pažeidėjas, ši veika atsitiktinio pobūdžio, be to, kaltinamasis žalą atlygino savanoriškai dar ikiteisminio tyrimo metu, ėmėsi iniciatyvos susitaikyti su žalos patyrusiu asmeniu, teismas daro išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymas, norint pasiekti, kad asmuo pasimokytų iš savo klaidų ir taip daugiau nebesielgtų, nėra būtinas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 827 Eur (1 t., b. l. 40), turtinės žalos atlyginimo, kurių dydį sudaro kaltinamojo pagrobtų prekių vertė.

Kaltinamasis nurodė, jog atlygino padarytą žalą, pateikė tai patvirtinantį kvitą (1 t., b. l. 46). Dėl šios priežasties civilinis ieškinys netenkinamas kaltinamajam atlyginus turtinę žalą.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos V. K. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio netenkinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.