- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- e2-315-544/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00354-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės įmonės
- Advokatai
- Inga Radinienė
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, Linai Daukšienei, dalyvaujant ieškovei J. T., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-315-544/2018 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, dėl 53 215,00 Eur būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimo iš neveiksnaus asmens turto, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė J. T. ieškiniu prašo nustatyti, kad jos, K. M. globėjos, patirtų išlaidų globojant globotinę dydį sudaro 53 215 Eur, priteisti jai šias išlaidas iš K. M., išlaidų išieškojimą nukreipiant į K. M. vardu registruotą, asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.243 straipsniu, globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį ir atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą.
3. Ieškovė paaiškino, kad tuo metu ieškojo buto ir išsinuomavo namo, kuriame gyveno K. M., antrąjį aukštą. Kai ankstesnė globėja susirgo bei dėl amžiaus globoti pasidarė per sunku, paprašė, kad ji taptų K. M., kuri 2001 m. vasario 7 d. teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, globėja. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojų buvo patikinta, kad po globotinės mirties bus priteistos visos būtinos išlaidos iš turto arba jai liks globotinės turtas. 2006 m. liepos 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ji buvo paskirta K. M. globėja ir turto administratore ir šias pareigas atliko nuo 2006 m. liepos 21 d. iki globotinės mirties (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
4. Globotinei K. M. asmeninės nuosavybės teise priklausę gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalys (duomenys neskelbtini) buvo blogos būklės, remontas būtų neproporcingai daug kainavęs, todėl, siekiant pagerinti globotinės gyvenimo sąlygas, nusprendė šį turtą parduoti. Su teismo leidimu šis turtas buvo parduotos už 200 000 Lt ir globotinės vardu įgytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone už 160 000 Lt. Šių statinių remonto darbų vertė pagal lokalinę sąmatą buvo 82 124 Lt.
5. Remontuodama globotinei K. M. nupirktą gyvenamąjį namą, be 40 000 Lt, likusių po turto pirkimo – pardavimo sandorių, iš savo lėšų dar išleido 42 124 Lt arba 12 200 Eur, kuriuos prašo pripažinti būtinomis išlaidomis, susijusiomis su globėjo pareigomis, atlygintinomis iš neveiksnaus asmens turto CK 3.243 straipsnio pagrindu. Paaiškino, kad nupirktame name globotinei įrengė gyventi atskirai antrąjį namo aukštą, kaip ji ir norėjo. Buvo padaryta viskas, kad globotinė ten galėtų gyventi žiemą, nupirkti baldai ir kiti namų apyvokos reikmenys. Kadangi nebuvo kanalizacijos, iš savo pinigų įvedė vandentiekį, vietinę kanalizaciją, patogesnius globotinei sanitarinius mazgus, įrengė pirtį, dušą, išvalė šulinį ir toliau remontavo 1-ąjį namo aukštą, nes, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, norint globotinę tinkamai prižiūrėti, jai su šeima buvo būtina kartu gyventi. Pirmajame namo aukšte keitė duris, nuvertė nesaugias konstrukcijas ir atliko kitus pateiktoje sąmatoje nurodytus darbus. Globotinė blogai matė, todėl viskas buvo taikoma prie jos saugumo. Vartojimo kreditų sąskaita buvo nuolat atliekami einamieji remonto darbai, nes globotinė elgdavosi neadekvačiai, buvo nuniokojusi antrąjį namo aukštą ir jame sukėlusi gaisrą, sugadindavo ir kitą inventorių. Gaisro tyrimo nebuvo, gaisrą užgesino patys po kaimyno skambučio.
6. 12 200 Eur reikalavimui dėl įgyto gyvenamojo namo remonto išlaidoms pagrįsti surinkti mokėjimo kvitai ir sąskaitos sudegė po K. M. sukelto gaisro, todėl reikalavimą įrodinėja sąmatos, kuri buvo pilnai įgyvendinta, duomenimis, foto nuotraukomis, liudytojų parodymais. Namą remontavo ūkio būdu, dirbo vyras, kuris yra statybininkas. Banko sąskaitose nėra duomenų apie pirktas medžiagas ar mokėjimus už darbą, nes mokėdavo grynaisiais. Atsakovės minimoje teismo nutartyje nurodyti teiginiai apie galimas 30 000 Lt išlaidas remontui tebuvo preliminarūs pasvarstymai, o tikrasis išlaidų dydis paaiškėjo po 2008 m. liepos 25 dienos sudarius pirkimo – pardavimo sutartį ir detaliai pažiūrėjus namą.
7. Sudarant globotinei priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, pardavėjos pareikalavo papildomos 20 000 Lt (5792 Eur) sumos dėl pastarosioms tekusio sumokėti 5792 Eur pajamų mokesčio, kas yra ieškovės nuostoliai, patirti atliekant globėjos pareigas. Kadangi globotinės pinigais negalėjo disponuoti be teismo leidimo, nesant kitos išeities, pardavėjoms virš sutartos namo kainos sumokėjo grynais pinigais 20 000 Lt iš asmeninių lėšų. Patirti šias išlaidas toje situacijoje buvo priversta, nes, nors mokėti pajamų mokestį buvo pardavėjų pareiga, tačiau sandoris buvo sudaromas neveiksnios globotinės vardu, jam buvo gautas teismo leidimas, globotinės namo dalis jau buvo parduota, todėl naujas sandoris, nesumokėjus padidintos kainos, tiesiog būtų neįvykęs.
8. Nurodė, kad ieškiniu reikalauja priteisti 35 222,74 Eur išlaidų, patirtų globojant, slaugant, prižiūrint, gydant, maitinant ir visapusiškai rūpinantis globotine nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., kurias skaičiuoja už faktiškai atliktą darbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimais patvirtintą minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį, galiojusį atitinkamais laikotarpiais. Iš šios prašomos priteisti sumos neišskaičiavo pajamų, kurias gavo tais laikotarpiais, kai dirbo virėja.
9. Paaiškino, kad 8 nutarties punkte nurodytas išlaidas reikalauja priteisti todėl, kad globotinė sirgo psichine liga - paranoidine šizofrenija nepertraukiama eiga, dėl kuriuos ji nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti visose gyvenimo srityse, negalėjo gyventi viena be nuolatinės kito žmogaus priežiūros. Todėl po to, kai buvo paskirta globėja, nebegalėjo dirbti visos darbo dienos, nes globotinė pamiršdavo užrakinti duris, pasiklysdavo, kažkas nuolat turėjo būti namuose su globotine, kad ji nesusižalotų, pavalgytų, vartotų vaistus. Globotinės liga progresavo ir sveikata blogėjo. Kai dirbo, su darbdaviais tarėsi dėl išleidimo iš darbo, globotinei prižiūrėti samdė kitus asmenis, kuriems mokėjo savo lėšomis 2-3 eurus per valandą arba globotinę prižiūrėjo šeimos nariai. Paskutinius metus samdė žmogų 9 mėnesius kiekvieną dieną, išskyrus vasarą ir mokyklos atostogas, o prieš tai pagal būtinumą. Todėl ji 11 metų 24 valandas per parą užtikrino nepertraukiamą rūpinimąsi globotine, visapusiškai patenkino ir užtikrino jos poreikius, tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinosi jos sveikata, higiena, buitimi, maitinimu, poilsiu, laisvalaikiu ir kt. Globotinė K. M. gaudavo apie 200 Eur išmoką, kuri buvo naudojama maistui, vaistams, rūbams, batams, vitaminams, akiniams, tik dalis būtinų vaistų buvo kompensuojama, todėl šios išmokos visoms jos išlaidoms padengti nepakako. Todėl iš savo lėšų mokėjo už komunalines ir kitas paslaugas, pirko malkas, tačiau atskiros apskaitos dėl globotinei tekusios šių išlaidų dalies nevedė. Liudytojų parodymais įrodinės, kad turėjo išlaidų samdomam žmogui, kitų įrodymų neturi.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, kad po K. M. mirties (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir ji yra pateikusi kreditorinį reikalavimą Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei. Duomenų apie mirusiosios įpėdinius nėra. Todėl atsakovu šioje byloje nurodo VĮ Turto banką, kuris pagal 2015 m. kovo 13 d. priimtu LRV nutarimu Nr. 259 patvirtintas taisykles tvarko valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtas žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą.
11. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo siūlomu CK 3.243 straipsnio aiškinimu ir taikymu, nes ieškovės patirtos būtinos išlaidos, susijusios su globėjo pareigomis, yra ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jei nebūtų turėjusi pareigos kiekvieną visą parą slaugyti, globoti, rūpintis, remtis, išlaikyti, gydyti neveiksnią globotinę, kurios gaunamos pajamos buvo minimalios ir nepakankamos patenkinti jos poreikius. Būdama jauno amžiaus ir dirbdama, prie gautų pajamų būtų gavusi ne mažiau kaip MMA dydžio pajamų sumą kas mėnesį visą slaugos laikotarpį. Šias negautas pajamas sieja su būtinomis išlaidomis, globotinės globos atžvilgiu, nes papildomai pasitelkiant pagalbą jos būtų vertinamos ne mažiau kaip MMA dydžiu. Kadangi visas funkcijas atliko viena, reikalauja būtinų išlaidų, negautų pajamų forma atlyginimo.
12. Nurodė, kad nežinojo, jog į teismą reikia kreiptis senaties termino ribose per trejus metus. Be to tvirtina, kad reikalavimui neturi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes senatis prasidėjo nuo globotinės mirties ir jos, kaip globėjos bei turto administratorės, pareigų pasibaigimo momento. Kadangi byloje sprendžiamas reikalavimas dėl būtinų išlaidų atlyginimo specialios CK 3.243 straipsnio normos pagrindu, reikalavimui pareikšti taikytinas 10 metų senaties terminas. Mano, jog turi būti įvertinta, kad ieškovė įgyvendino viešą interesą, prižiūrėjo ir globojo neįgalų ne savo šeimos narį, todėl, jei senaties terminas ir taikytinas, tai teismas turėtų jį atnaujinti.
13. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
14. Nurodė, kad VĮ Turto bankas vykdo valstybei perduotino nekilnojamojo turto įvertinimą ir apskaitą, paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę. Iki teismo pranešimo gavimo dienos neturėjo informacijos apie palikėjos K. M. palikimo perėjimo valstybei. Jei kitų įpėdinių nėra, valstybė perims palikėjos turtą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė prašė ieškovės ieškinį dėl 53 215,00 Eur nuostolių priteisimo iš globotinės turto prašė atmesti, nes ieškinys nepagrįstas. Pagal CK 3.243 straipsnio 1 dalį globėjo išlaidos atlyginamos tik tuomet, kai jos buvo būtinos ir yra susijusios su globėjo pareigomis ir jau yra patirtos. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai negautas pajamas slaugos laikotarpiu prilygina būtinoms išlaidoms, nes jokių būtinų išlaidų ji nepatyrė, iš savo asmeninių lėšų 35 222,74 Eur ryšium su globėjos pareigų vykdymu niekam nemokėjo. Ieškovės reikalaujamas priteisti negautas atlygis už jos atliktas slaugos, priežiūros, globos funkcijas negali būti tapatinamas su CK 3.243 straipsnio 1 dalyje numatytomis išlaidomis. Mano, kad ne negautas atlygis, o maisto pirkimas globotiniui iš savo lėšų, komunalinių mokesčių už jį mokėjimas ir kitokios panašios išlaidos galėtų būti prilyginamos būtinoms išlaidoms CK 3.243 straipsnio prasme. Be to, ieškovės pateiktos darbo sutartys patvirtina, kad ji dirbo virėja ir gavo pajamų, todėl argumentai, kad ji 24 valandas per parą neatsitraukusi nuo globotinės vykdė jai pavestas pareigas, nepagrįsti. Globotinei buvo mokama invalidumo / netekto darbingumo pensija, kurios visiškai pakako jos būtiniems poreikiams tenkinti.
16. Atsakovės nuomone, byloje sprendžiamas delikto klausimas, nes ieškovė įrodinėja, jog jos teisės buvo pažeistos (slaugant globotinę aptartu virš laikotarpiu negavo pajamų), todėl, norėdama prisiteisti negautas pajamas, ieškovė, remdamasi CK 6.246 – 6.249 straipsniais, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jų neįrodinėja. Ieškovė neįrodė savo neišvengiamai ir realiai gautinų pajamų, jei nebūtų ėjusi minėtu pareigų, dydžio. Ieškovė pati sutiko būti globėja, todėl turėjo numatyti ir suprasti galinčias kilti neigiamas pasekmes (pajamų negavimą).
17. Atsakovė ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes žalos atlyginimo reikalauja nuo 2006 metų, nors gali reikalauti tik už trejus metus. Nesutinka, kad jos prašomas taikyti sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui turi būti skaičiuojamas nuo globotinės mirties. Ieškovė pajamų ėmė negauti nuo 2006 m. liepos 21 d., todėl tada ji sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
18. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti 5792,00 Eur būtinųjų išlaidų, susidariusių dėl to, kad sudarant sandorį, pardavėjos pareikalavo sumokėti pajamų mokestį, yra nepagrįstas. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad sumokėjo 5792,00 Eur, skirtų pardavėjų mokėtinam pajamų mokesčiui padengti. Be to, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnį pajamų mokestį privalo mokėti pajamas gavęs turto pardavėjas, o ne pirkėjas. Taigi, ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai sumokėjo nurodytą sumą, todėl ji negali būti pripažinta būtinomis išlaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog globotinės nekilnojamojo turto remontui pagal lokalinę sąmatą išleido 82 124 Lt arba 12 200 Eur. Lokalinė sąmata tik detalizuoja investicijų poreikį statybai ir nurodo, kiek statybos darbų privaloma atlikti ir kokia jų kaina, tačiau ji nepatvirtina faktų, kad remonto darbai jau atlikti ir kad už juos sumokėta. Pateiktos fotonuotraukos neįrodo fakto, kad darbai buvo atlikti, nes neaišku, kokia turto būklė buvo jo įgijimo metu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartyje nurodyta, jog ieškovė buvo nurodžiusi, kad turto pirkimui bus panaudota 160 000 Lt, remontui – dar apie 30 000 Lt, todėl ši suma buvo padengta pardavus globotinei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jei globotinės vardu įgyjamo turto remontui būtų reikėję 82 124 Lt, tai teismas nebūtų išdavęs leidimo parduoti globotinės turtą, nes nebūtų lėšų remontui. Remonto išlaidos taip pat negali būti prilygintos būtinosioms išlaidoms, todėl, jei ieškovė ir patyrė išlaidų, tai jos negali būti priteistos, nes ji veikė savo rizika. Net ir neatlikus remonto darbų, turtu buvo galima naudotis pagal paskirtį.
20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. Š. siūlė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdyje paaiškino, kad ji prisimena, jog tikrai tvirtino sandorį, pagal kurį nekilnojamasis turtas buvo perkamas neveiksnaus asmens vardu. Sandoriui patvirtinti buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, teismo leidimas. Nurodė, kad nematė ir nežino, ar (kaip) ieškovė iš savo lėšų sumokėjo perkamo turto pardavėjoms 5792 Eur, kurių jos pareikalavo jau po to, kai buvo sutarta parduodamo turto kaina.
Motyvuojamoji dalis
21. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
22. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 7 d. sprendimu K. M. buvo pripažinta neveiksnia dėl ligos – paranoidinės šizofrenijos nepertraukiamos eigos, dėl kuriuos ji nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti visose gyvenimo srityse. 2006 m. liepos 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ankstesnė jos globėja J. V. buvo atleista nuo globėjos ir turto administratorės pareigų ir šios pareigos pavestos ieškovei J. T. (buvusi pavardė J.). Ieškovė J. T. globotinės K. M. globėjos ir turto administratorės pareigas vykdė nuo 2006 m. liepos 21 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. K. M. mirties. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tinkamai atliko savo pareigas globotinės atžvilgiu, užtikrino jos teisių įgyvendinimą, sukūrė tinkamą aplinką jos ekonominiams, socialiniams, doroviniams interesams tenkinti, apsaugojo jos turtinius interesus ir įgyvendino jos turtines teises, nepiktnaudžiavo jas įgyvendindama.
23. Atsakove šioje byloje yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kadangi 2015 m. kovo 13 d. priimtu LRV nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos LRV 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtas žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą vykdo VĮ Turto bankas.
24. CK 3.238 straipsnyje numatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus ir kad asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. CK 3.243 straipsnyje numatyta, kad globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą (2015 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XII-1566 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.). Iki tol galiojusi CK 3.243 straipsnio 1 dalis nustatė analogišką teisinį reglamentavimą. CK 3.278 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad globėjo (rūpintojo) pareigas, susijusias su globotinio (rūpintinio) turto administravimu, nustato šio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios turto administravimą. CK 4.236 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK XIV skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. CK 4.238 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą, atlyginimo dydis nenustatytas, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę. CK 4.239 straipsnis numato, kad skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (1 dalis). Administravimo rūšis nustatoma administravimą nustatančiame akte. Jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas (2 dalis). CK 4.243 straipsnyje įtvirtinta, kad administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams (1 dalis), kad administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas.
25. Kadangi pagal nagrinėjamu laikotarpiu galiojusį nutarties 25 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą neveiksnaus (neveiksnaus tam tikroje srityje) asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turėjo naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais, sprendžiant šį ginčą, analizuojama ir vertinama, kokią gautų ir likusių po globotinės namo pardavimo pinigų dalį, kokią jos gaunamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos dalį ar jas visas ieškovė išleido globotinės interesams tenkinti ir kokios yra (jei yra) ieškovės (globėjos) patirtos būtinos išlaidos, susiję su globėjos pareigų vykdymu ir globotinės turto administravimu, atlygintinos iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Kaip jau minėta, CK 3.243 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi sąlygos, kurioms abiem esant globėjas gali gauti išlaidų atlyginimą: išlaidos turi būti patirtos atliekant globos pareigas ir tos išlaidos turi būti būtinos siekiant tinkamai atlikti globėjo pareigas.
26. Nors CPK 492 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais globėjo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigų vykdymu, dydį, jų atlyginimo tvarką pagal globėjo pareiškimą nustato tas teismas, kuris šį globėją paskyrė, tačiau, teismo nuomone, ieškovė turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis teise į gynybą ir pasirinkti savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą pareikšdama ieškinį teisme ginčo teisenos tvarka pagal teismingumo taisykles (CK 1.137 straipsnis). CK 5.63 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto.
Dėl reikalavimo pripažinti būtinomis 35 222,74 Eur išlaidas, susijusias su globėjos pareigomis, jas priteisti iš K. M., išlaidų išieškojimą nukreipiant į po jos mirties likusį turtą
27. Ieškovė prašo pripažinti būtinomis ir atlygintinomis iš mirusio neveiksnaus asmens turto 35 222,74 Eur išlaidas, susijusias su globėjo pareigų vykdymu, kurias tvirtina patyrusi dėl neveiksnios globotinės globėjos pareigų vykdymo ją slaugydama ir administruodama (globodama) jos turtą per laikotarpį nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. Šias išlaidas ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi nagrinėjamu laikotarpiu LRV nutarimais nustatytu MMA dydžiu. Teismo nuomone, šią ieškovės reikalavimo dalį yra pagrindas tenkinti iš dalies dėl šių motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
28. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktos pažymos apie globotinei K. M. išmokėtas išmokas nustatyta, kad jai laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio buvo mokama nuo 465,18 Lt (134,73 Eur) iki 224,36 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 7 d. sprendimo duomenų nustatyta, kad K. M. buvo pripažinta neveiksnia dėl ligos – paranoidinės šizofrenijos nepertraukiamos eigos, dėl kuriuos ji nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti visose gyvenimo srityse. Liudytojas S. R. parodė, kad jis buvo K. M. gydęs gydytojas, kad ligonę reikėjo prižiūrėti visas 24 valandas, nes ji sunkiai orientavosi aplinkoje, elgėsi neprognozuojamai, jai skiriami medikamentai buvo kompensuojami nuo 20 iki 100 procentų, reikėjo specialaus trinto maisto.
29. Iš 2008 m. spalio 3 d. elektros energijos pirkimo – paravimo sutarties su AB Energijos skirstymo operatoriumi, iš 2007 m. gruodžio 21 d. interneto prieigos paslaugos užsakymo sutarties su Telia Lietuva AB, iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos buvo sudarytos K. M. vardu. Byloje pateikti įrodymai, kad atsiskaitymai už tiektą elektros energiją, „Telia namų/IT ir biuro paslaugas“, už vandenį ir nuotekas UAB „Aukštaitijos vandenys“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki (duomenys neskelbtini) mėnesio (globotinės mirties) buvo vykdomas iš ieškovės J. T. sąskaitos pagal e. sąskaitos automatinio mokėjimo sutartį bei mokėjimo pavedimais. Nors ieškinio reikalavimas dėl būtinų išlaidų, susijusių su apmokėjimu už tiektą elektros energiją, Telia namų/IT ir biuro paslaugas, vandenį ir nuotekas, kurios teko globotinės daliai, pripažinimo būtinomis išlaidomis CK 3.243 straipsnio pagrindu nepareikštas, konkretus išlaidų dydis nenurodytas ir nedetalizuotas, tačiau akivaizdu, kad tokios realios išlaidos per 11 metų tikrai buvo, ir, įvertinus statinių remonto kaštus, globotinės pajamas ir poreikius, labiau tikėtina, kad nuolatinai joms padengti K. M. gaunamų ir turėtų lėšų nepakako.
Žemesnės instancijos teismas
30. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos duomenys ir liudytoju apklausto seniūno J. S. parodymai patvirtina, kad K. M. buvo reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra, nes ji elgėsi neprognozuojamai, būdavo agresyvi, pabėgdavo iš namų, gulėdavo ant aikštės grindinio, kad globėjai reikdavo jos ieškoti. Liudytoja L. N. parodė, kad nuo 2014 m. bendrauja su ieškove ir jos prašymu 2 – 4 savaitės dienas ateidavo prižiūrėti jos globotinės, nes jos palikti vienos nebuvo galima, jai paduodavo vaistus ir maistą, už vieną priežiūros valandą buvo mokama 2-3 eurai. Liudytoja G. Z. parodė, kad ji 2011-2013 metais buvo ieškovės darbdavė, kad darbą ieškovei apsunkino neįgalios globotinės priežiūra, kurią ieškovės prašymu ir sąskaita nuveždavo pas gydytojus. Liudytojas A. P. parodė, kad jis yra ieškovės kaimynas, todėl žino, kad ieškovė prižiūrėjo neįgalią globotinę, kuriai užeidavo psichozės, kad ieškovė sutvarkė ir prižiūrėjo globotinės namą.
31. Nepaneigti ieškovės paaiškinimai, kad, kai globotinei leisdavo sveikata, jos kartu rinko ir kaupė svarbesnius dokumentus apie patirtas išlaidas, planuodavo, ką pirks, tačiau po globotinės sukelto gaisro šie dokumentai sudegė. Dėl to patirtų būtinų atlygintinų, susijusių su globėjo pareigomis, dydžio įrodinėjimas šioje byloje tapo apsunkintas. Kadangi ieškovė tvirtina, jog ji Socialinės paramos skyriaus darbuotojų buvo patikinta, kad jai bus atlygintos visos išlaidos arba ji paveldės globotinės turtą, sukaupti visus dokumentus, patvirtinančius K. M. poreikiams pirktų medikamentų, higienos priemonių, maisto produktų ir kitų jos gyvenimo atvejų išlaidų pagrįstumą per vienuolikos metų laikotarpį, abejotina, ar buvo realios galimybės, juo labiau, kad ieškovė globotinę laikė savo šeimos nare, o liudytoju apklaustas seniūnas J. S. nurodė, kad manęs, jog globotinė yra ieškovės sesuo.
32. Taigi, atsižvelgus virš minėtus įrodymus apie globotinės gaunamas pajamas, į jos sveikatos būklę, reikalavusią nuolatinės priežiūros gyvenant kartu su ja, į jos priežiūrai, maistui, vaistams ir kitiems jos poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, namo įrengimo ir pritaikymo jos poreikiams apimtis ir išlaidas, kurias patvirtina pateiktos sąmatos, ieškovės teiginiai, kad ji antrojo namo aukšto remontui ir pritaikymui gyventi neįgaliai globotinei išleido likusius po namų pirkimo ir pardavimo 40 000 Lt ir kad būtiniems globotinės poreikiams per 11 metų tenkinti, namų valdai prižiūrėti ir išlaikyti, komunalinėms ir kitoms paslaugoms apmokėti nepakakdavo globotinei mokamos pensijos, yra iš dalies pagrįsti.
33. Iš byloje esančių įrodymų visumos nėra objektyvios galimybės visiškai tiksliai apskaičiuoti ieškovės turėtų išlaidų, kurios vertintinos kaip patirtos ir būtinos globotinės K. M. priežiūrai ir jos turto administravimui, dydžio. Nesant galimybės visiškai tiksliai pagrįsti dokumentais minėtas išlaidas, teismas byloje nustatytų išskirtinių aplinkybių pagrindu vertina, kad ieškovės būtinos patirtos išlaidos globojant K. M. yra 1/3 dalis arba 11 741 Eur nuo prašomos šiuo pagrindu priteisti 35 222,74 Eur sumos, ieškinyje paskaičiuotos MMA pagrindu, kas yra socialiai teisinga ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
34.Visiškai tenkinti šią ieškovės ieškinio dalį ir nustatyti, kad ieškovės būtinas išlaidas už neveiksnios globotinės slaugą ir turto administravimą sudaro MMA pagrindu apskaičiuota 35 222,74 Eur suma už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., nėra pakankamo pagrindo, nes CK normos ieškovei nesuteikia teisės už neveiksnaus asmens globą gauti Vyriausybės nustatytos MMA atlyginimą kaip netektas pajamas dėl negalėjimo ar riboto galėjimo dirbti. Pažymėtina, kad iš ieškovės darbo sutarčių matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio dirbo virėja pagal suminę darbo laiko apskaitą, ketvirčiu etato, 4 valandas per dieną 20 valandų per savaitę, 8 valandas per dieną 40 valandų per savaitę pagal neterminuotą bei terminuotas darbo sutartis iki mokslo metų pabaigos ar laikino darbuotojo pavadinimo metu (o ne dėl to, kad tokią sutartį pageidavo sudaryti ieškovė dėl to, kad tam trukdė globėjos pareigų atlikimas) ir jai buvo mokamas su darbdaviu sutartas darbo užmokestis, kurio ji neišskaičiavo iš prašomos priteisti 35 222,74 Eur sumos.
Dėl reikalavimo pripažinti būtinomis 12 200 Eur išlaidas, susijusias su globėjos pareigomis, jas priteisti iš K. M., išlaidų išieškojimą nukreipiant į mirusios globotinės turtą, likusį po jos mirties
35. Reikalavimas pripažinti būtinomis ir atlygintinomis iš mirusios neveiksnios globotinės turto 12 200 Eur išlaidų yra grindžiamas tuo, kad ieškovė, turėdama ir privalėdama tinkamai atlikti globėjos pareigas ir administruoti globotinės turtą, buvo priversta gyventi kartu su globotine jai priklausančioje namų valdoje, dėl ko, sau su šeima siekdama įsirengti gyvenamąsias patalpas, buvo priversta patirti pirmojo namo aukšto bei vonios remonto išlaidas, kurias apmokėjo savo lėšomis. Išlaidų, kurias sudaro antrojo aukšto, kuriame gyveno globotinė, įrengimas ir išlaidų, kurias sudaro pirties įrengimas, būtinomis ir atlygintinomis iš neveiksnios globotinės turto ieškovė pripažinti neprašo, nes jos buvo padengtos iš globotinei priklausiusių lėšų, likusių pardavus anksčiau turėtą jos namo dalį (antrojo aukšto įrengimas), o pirties įrengimo išlaidų nelaiko būtinomis, kadangi turėti pirtį buvo globotinės užgaida, kurią įgyvendino siekdama jai sudaryti kuo geresnes gyvenimo ir buities sąlygas, nes laikė ją šeimos nare.
36. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad globotinei K. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)dalys gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini)dalys kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusioje 2008 m. liepos 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje Nr. S2-5062-812/2008 konstatuota, kad šis turtas buvo prastos būklės, jame gyventi tapo nesaugu, išlaidos remontui sudarė 307 158 Eur ir viršijo šio turto 200 000 Lt realią vertę. Teismas, nustatęs, kad 2008 m. liepos 21 d. yra sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią K. M. vardu ketinama sudaryti žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorį už 160 000 Lt, o remontui bus panaudota apie 30 000 Lt (viso remontui reikalingos 82 124 Lt dydžio investicijos), ieškovei J. T. išdavė teismo leidimus parduoti ir pirkti minėtą nekilnojamąjį turtą globotinės K. M. vardu.
37. Iš ieškovės paaiškinimų bei 2008 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. S2-4872-812/2008 turinio nustatyta, kad 60/100 dalių minėto nekilnojamojo turto ketino pirkti ieškovė, 40/100 dalių - K. M., tačiau tokiam sandoriui teismas neišdavė leidimo, nes jis gali prieštarauti globotinės interesams. Tačiau tai įrodo, kad ieškovė siekė gyventi kartu su globotine, kad galėtų tinkamai vykdyti globėjos pareigas ir kad ji turėjo finansines galimybes įsigyti namo dalį savo vardu ir neturėjo tikslo gyventi vien tik už globotinės lėšas įsigytoje namų valdoje.
38. 2008 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią K. M. vardu jos asmeninėn nuosavybėn buvo nupirktas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) už 160 000 Lt, o šio turto administratore teismo nutartimi paskirta ir viešajame registre įregistruota ieškovė J. T. (VĮ Registrų centro registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
39. Iš UAB „Valresta“ sudarytos lokalinės sąmatos pagal 2008 m. kovo mėnesio kainas nustatyta ir įsiteisėjusioje 2008 m. liepos 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. S2-5062-812/2008, kurioje išduoti leidimai pirkti ir parduoti virš minėtą turtą, konstatuota, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų remontui buvo reikalingos 82 124 Lt (23 784,75 Eur) investicijos. Būtent šia gyvenamojo namo remonto išlaidų suma ieškovė vadovaujasi nustatydama jai šiuo pagrindu pripažintinų būtinomis ir atlygintinomis iš mirusios globotinės turto 12 200 Eur išlaidų dydį (viso remontui išleista 82 124 Lt (23 784,75 Eur); 40 000 Lt (11584,80 Eur) remonto išlaidų padengta iš globotinei likusių lėšų pardavus turėtą namo dalį; 42 124 Lt (12 200 Eur) išlaidų patyrė ieškovė).
40. Tačiau byloje yra nustatyta, kad gyvenamojo namo remontą atliko ieškovės vyras, jo sesuo ar kiti asmenys ūkio būdu. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad remontą atlikusiems asmenims būtų buvęs mokėtas darbo užmokestis, patirtos socialinio draudimo išlaidos, viso pagal sąmatą - 30 966 Lt (8968,37 Eur), taip pat kad buvo patirtos statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelno išlaidos. Todėl pripažintina, kad pagal šią lokalinę sąmatą realiai patirtos išlaidos turi sudaryti 24 052 Lt (6965,94 Eur) medžiagų kaina ir 230 Lt (66,61 Eur) mechanizmų kaina, 18 procentų pridėtinės vertės mokestis, viso – 28 652,76 Lt (8298,41 Eur).
41. UAB „Valresta“ lokalinės sąmata yra sudaryta 2008 metais pagal 2008 m. kovo mėnesio kainas ir ji nustatė tik investicijų poreikį statinių remontui, kiek statybos darbų privaloma atlikti ir kokia būtų jų kaina, tačiau ji nepatvirtina, kad remonto darbai faktiškai atlikti ir kad už juos sumokėta. Todėl teismas, nustatydamas, kokio dydžio yra būtinos ir atlygintinos iš mirusios neveiksnios globotinės turto ieškovės patirtos išlaidos dėl remonto darbų, vadovaujasi UAB „Daviska“ 2018 m. kovo 30 d. sudarytos faktiškai atliktų darbų sąmatos duomenimis, nes ji sudaryta apžiūrėjus ir patikrinus vietoje gyvenamojo namo vidaus patalpų, išorės ir ūkinio pastato vidaus remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini). Iš šios sąmatos duomenų nustatyta, kad tiesiogines vonios įrengimo išlaidas (išskyrus darbo išlaidas) sudaro 10 512 Lt (3044,49 Eur), o pirmojo namo aukšto patalpų remonto darbų ir kanalizacijos bei vandentiekio vidaus ir lauko įrengimo tiesiogines išlaidas (be darbo išlaidų) sudaro 22 615 Lt (6549,76 Eur), viso – 9594,25 Eur. Dėl nutarties 40 punkte nurodytų motyvų (remonto darbai atlikti ūkio būdu) prie ieškovės patirtų būtinų ir atlygintinų iš mirusios neveiksnios globotinės turto išlaidų nėra pagrindo priskirti minėtoje sąmatoje nurodytų darbo išlaidų.
42. Tiesioginės antrojo namo aukšto remonto išlaidos ir pirties įrengimo išlaidos (išskyrus darbo išlaidas) neįeina į ieškinio dalyką, nes ieškovė tvirtina jas padengusi iš globotinei po namo pardavimo likusių lėšų (40 000 Lt arba 11584,80 Eur) arba jas vertina nebūtinomis išlaidomis, todėl išsamiau šiuo klausimu nepasisakoma.
43. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Faktai kad minėtas namas su priklausiniais buvo remontuotas ir kad tam tikrai buvo poreikis, teismo nuomone, yra įrodyti ieškovės paaiškinimais, liudytojų L. P., R. T., J. S., L. N., G. Z., A. P. parodymais, pateiktomis nuotraukomis (2018 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) minėtose teismų nutartyse nustatytomis aplinkybėmis, UAB „Valresta“ sudarytos lokalinės sąmatos, UAB „Daviska“ 2018 m. kovo 30 d. sudarytos faktiškai atliktų darbų sąmatos duomenimis.
44.Be kitų aplinkybių, liudytojas L. P. parodė, kad globotinei gyventi pritaikė ir įrengė antrąjį namo aukštą, sutvarkė ūkinį pastatą, įrengė pritaikytą dušo kabiną, pirtį, nugriovė nesaugius pastatus, naujai tvarkė ir remontavo patalpas, stogą po globotinės sukelto gaisro, vandentiekio avarijos ir kad tas pakartotinis remontas buvo atliktas iš jų šeimos pinigų. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos duomenys ir liudytoju apklausto seniūno J. S. parodymai patvirtina, kad ieškovė niekada nesikreipė paramos į seniūniją ir savo jėgomis ir lėšomis įrengė patalpas namo antrajame aukšte globotinei ir ja visokeriopai rūpinosi. Liudytojas R. T., ieškovės vyras, parodė, kad jis tvarkė ir prižiūrėjo globotinės namą, aplinką, nugriovė senus nesaugius pastatus, sutvarkė kanalizaciją, atvedė vandentiekį, pakeitė langus, įrengė vonią, pastatė boilerį, įvedė karštą vandenį, globotinės prašymu įrengė pirtį, apšildė namo stogą ir sienas, pakeitė duris, kad globotinės pinigus išleido antrojo namo aukšto įrengimui, kad globotinė buvo sugadinusi vandentiekį, sukėlusi gaisrą, dėl to teko iš naujo savo lėšomis tvarkyti užlietas patalpas ir atlikti jų remontą.
45. Dėl nutarties 35 – 44 punktuose nurodytų nustatytų aplinkybių, išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų teismas sprendžia, kad ši ieškinio dalis pagrįsta ir įrodyta 9594,25 Eur sumai, nes ieškovė nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, kad ji dėl pirmojo aukšto remonto ir vonios įrengimo patyrė 12 200 Eur būtinų pirmojo aukšto remonto ir vonios įrengimo išlaidų, susijusių su globėjos pareigomis, kurias būtų pagrindas atlyginti iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto.
Dėl reikalavimo pripažinti būtinomis 5792 Eur (20 000 Lt) išlaidas, susijusias su globėjos pareigomis, jas priteisti iš K. M., išlaidų išieškojimą nukreipiant į mirusios globotinės turtą, likusį po jos mirties
46. Ieškovė 5792 Eur (20 000 Lt) prašo pripažinti būtinomis, susijusiomis su globėjos pareigomis, išlaidomis todėl, kad, globotinės vardu sudarant nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį, turto pardavėjos šią sumą pareikalavo sumokėti papildomai virš jų prieš tai sutartos 160 000 Lt (46 339,20 Eur) sumos, nes sužinojo, kad jos turės sumokėti 5792 Eur pajamų mokestį valstybei. Todėl tai yra ieškovės nuostoliai, patirti atliekant globėjos pareigas.
47. Teismas vertina, kad pripažinti minėtą pinigų sumą globėjos patirtomis būtinomis išlaidomis, susijusiomis su globėjo pareigomis, atlygintinomis iš neveiksnaus asmens turto nėra pakankamo pagrindo, nes tokių išlaidų nėra pagrindo pripažinti būtinomis ir atlygintinomis CK 3.243 straipsnio prasme, o ir pats patirtų išlaidų buvimas nėra pagrįstas leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
48. Ieškovė tvirtina, kad, kadangi globotinės pinigais negalėjo disponuoti be teismo leidimo, pardavėjoms virš sutartos namo kainos sumokėjo minėtą sumą iš savo asmeninių lėšų grynaisiais pinigais ir apie tai parašė preliminarioje sutartyje, o kitokių rašytinių įrodymų neturi. Patirti šias išlaidas toje situacijoje buvo priversta, nes, nors mokėti pajamų mokestį buvo pardavėjų pareiga, tačiau sandoris buvo sudaromas neveiksnios globotinės vardu, jam buvo gautas teismo leidimas, globotinės namo dalis jau buvo parduota, todėl naujas sandoris, nesumokėjus padidintos kainos, būtų neįvykęs.
49. Tačiau 2008 m. birželio 26 d. preliminarioje sutartyje Nr. 26/06-08-01 dėl turto prikimo – pardavimo sutarties sudarymo, sudarytoje tarp turto pardavėjos D. B. ir kitų pardavėjų bei ieškovės J. T., yra nurodyta, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) parduodamas už 160 000 Lt. Pagal šios sutarties 8 punktą ieškovė turėjo sumokėti pirkimo – pardavimo sutarties įforminimo išlaidas, tačiau šalys sutartyje nesusitarė dėl sąlygos, kad turto pardavėjoms tenkantį sumokėti valstybei pajamų mokestį virš sutartos turto pardavimo kainos turi sumokėti ieškovė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes įrašą šioje sutartyje „P.S. 20 000 lt sumoka J. J. skirtumą iki suderėtos sumos 180 000 lt“ įrašė ieškovė J. J. (T.), po šiuo įrašu turto pardavėjų parašų nėra, kaip nėra ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad turto pardavėjos minėtą sumą iš ieškovės gavo. Taip pat nenustatyta, kad turto pardavėjos kokio nors dydžio pajamų mokestį valstybei tikrai sumokėjo. 2008 m. rugpjūčio 20 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas su priklausiniais parduotas už 160 000 Lt, o ne už 180 000 Lt, o 14 punkte – kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjos K. M. atstovė, t. y. ieškovė. Taigi, tiek pagal preliminarios, tiek pagal pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas globotinę atstovaujančiai ieškovei nebuvo nustatyta pareiga sumokėti pardavėjoms 5792 Eur virš sutartyje sutartos parduodamo turto kainos. Be to, pagal preliminarios sutarties 5 punktą, jeigu pardavėjos atsisakė vykdyti įsipareigojimą parduoti turtą už 160 000 Lt, tai jos turėjo sumokėti ieškovei 6000 Lt. Taigi, ieškovė turėjo pagrindą reikalauti, kad turto pardavėjos laikytųsi ir vykdytų preliminarios sutarties sąlygas, ir atsisakyti vykdyti sutartimi nesulygtus įsipareigojimus, juo labiau, kad ji veikė ne savo, o globotinės vardu.
50. Trečiasis asmuo notarė A. Š. paaiškino, kad, nors šio sandorio sudarymo aplinkybes iš dalies prisimena, nes turtas buvo perkamas neveiksnaus asmens vardu, tačiau nematė ir negali patvirtinti, kada ir kokias pinigų sumas ieškovė sumokėjo turto pardavėjoms.
51.Pažymėtina, kad nuo preliminarios sutarties iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo praėjo beveik du mėnesiai. K. M. už parduotą turtą gavo 200 000 Lt, todėl ji žemės sklypą su priklausiniais galėjo pirkti tiek už 160 000 Lt, tiek už 180 000 Lt. Taigi, jei, kaip tvirtina ieškovė, pardavėjos padidino kainą ir jos nesumokėjus būtų atsisakę sudaryti sandorį, tai, atsižvelgiant į bylų dėl leidimų išdavimo nagrinėjimo trumpus terminus (CPK 579 – 582 straipsniai), buvo pakankamai laiko kreiptis į teismą dėl naujo teismo leidimo sandoriams sudaryti gavimo CK 3.244 straipsnio tvarka.
52. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad, jei minėtą sumą ieškovė turto pardavėjoms ir sumokėjo, tai jis veikė savo nuožiūra ir rizika, todėl minėtų išlaidų pripažinti būtinomis, globotinės interesus atitinkančiomis ir susijusiomis su globėjo pareigų vykdymu, išlaidomis, kurios turi būti atlygintos iš mirusios globotinės turto, nėra pagrindo.
Dėl senaties termino
53. Vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų yra nustatyti, kad 35 222,74 Eur yra būtinos išlaidos, patirtos globojant, slaugant, prižiūrint, gydant, maitinant ir visapusiškai rūpinantis globotine nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., kurias skaičiuoja kaip turėtą gauti atlygį už faktiškai atliktą darbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimais patvirtintą minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį, galiojusį atitinkamais laikotarpiais.
54. Atsakovė VĮ Turto bankas nutarties 53 punkte nurodytą ieškovės reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuriam prašo taikyti ieškinį senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė negautų pajamų už slaugą reikalauja nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., todėl yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes žalos atlyginimo ji galėtų reikalauti tik už trejus metus. Nesutinka, kad jos prašomas taikyti sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui turi būti skaičiuojamas nuo globotinės mirties, nes ieškovė pajamų ėmė negauti nuo 2006 m. liepos 21 d., todėl tada ji sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
55. Ieškovė su nutarties 54 punkte nurodytais atsakovės argumentais nesutinka ir tvirtina, kad aptartam reikalavimui neturi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimas yra pareikštas ne dėl žalos atlyginimo pagal deliktinės atsakomybės sąlygas, bet dėl ieškovės patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjos pareigomis, atlyginimo iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurį CK 3.243 straipsnio pagrindu turi nustatyti teismas. Mano, kad šiam reikalavimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris prasidėjo nuo globotinės mirties ir jos, kaip globėjos bei turto administratorės, pareigų pasibaigimo momento. Mano, jog turi būti įvertinta, kad ji įgyvendino viešą interesą, prižiūrėjo ir globojo neįgalų ne savo šeimos narį, todėl, jei senaties terminas ir praleistas, tai teismas turėtų jį atnaujinti.
56. Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad jos ieškinio reikalavimas tiek dėl 35 222,74 Eur pripažinimo būtinomis išlaidomis, patirtomis globojant globotinę nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., tiek ir kiti du ieškinio sumą sudarantys reikalavimai yra reikalavimai ne dėl žalos atlyginimo, bet CK 3.243 straipsnio pagrindu pareikšti ieškovės, kaip globėjos ir mirusios K. M. kreditorės, reikalavimai dėl patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjos pareigomis, nustatymo ir išieškojimo iš po globotinės mirties likusio turto. CK 1.129 straipsnyje nėra numatyta, kad tokios rūšies reikalavimui taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Sutrumpintas ieškinio senaties termino reikalavimas nenumatytas ir kituose įstatymuose bei CK skirsniuose, įskaitant ir CK VII dalies XVII, XIX skyrių nuostatas. Todėl, teismo nuomone, ieškovės reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas, kuris iki ieškinio pareiškimo 2017 m. lapkričio 22 d. nebuvo pasibaigęs, kadangi ieškinio dalyką sudarančios išlaidos susidarė nuo 2008 metų (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
57. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės globotinė K. M. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovė J. T., laikydama save mirusios globotinės kreditore, 2017 m. rugsėjo 22 d. CK penktosios knygos VI skyriaus nustatyta tvarka ir CK 5.63 straipsnio pagrindu Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurui pateikė pareiškimą dėl 45 742,40 Eur kreditorinio reikalavimo įpėdiniams, priėmusiems palikimą po K. M. mirties ir 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškė ieškinį teisme. Todėl CK 5.63 straipsnyje numatyto termino ji nepraleido.
58.Kadangi palikėja K. M. neturėjo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, po jos mirties likęs paveldimas turtas pereina valstybei, atstovaujamai atsakovės VĮ Turto banko (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Padarius virš nutartyje nurodytas išvadas, kad ieškovė įrodė, jog patyrė būtinas 21 335,25 Eur išlaidas, susijusias su globėjos pareigomis, ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios jo mokėjimo dalies buvo atleista Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 s. nutartimi. Ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už visą bylą pirmosios instancijos teisme buvo 900,00 Eur (2018 m. kovo 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi ieškinys tenkinamas apie 40 procentų, ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, priteisiama 200 Eur žyminio mokesčio ir 360 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjos pareigomis globojant K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydis yra 21 335,25 Eur.
Priteisti J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 335,25 Eur patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjos pareigomis globojant K. M., ir šių išlaidų išieškojimą nukreipti į po K. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) dieną likusį jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neviršijant įpėdiniui perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 200 Eur žyminio mokesčio ir 360 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą pateikiant per šį teismą.