- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 1A-194-238/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. Č., Š. A., V. M., L. G.
- Advokatai
- Saulius Majauskas, Loreta Daukšienė, Rasa Kalkauskienė, Ramutė Budrytė, Saulius Majauskoir
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuteistojo A. Č. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistojo Š. A. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nuteistojo V. M. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č., nuteistojo Š. A. gynėjo advokato Sauliaus Majausko ir nuteistojo V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Š. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams; pagal BK 286 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
V. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams; pagal BK 286 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Dėl nuteistojo L. G. apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 20 d., apie 23.50 val., viešoje vietoje – Savanorių pr., P. Lukšio g. ir Kovo 11-osios gatvių sankirtoje, esančioje prie prekybos centro „Savas“, Savanorių pr. 346, Kaune, veikdamas kartu su V. M., Š. A., L. G. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, aplinkinių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, suduodamas nukentėjusiajam A. K., ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, o A. K. pargriuvus, įspirdamas jam ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas, tokiu savo elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Š. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 20 d., apie 23.50 val., viešoje vietoje – Savanorių pr., P. Lukšio g. ir Kovo 11-osios gatvių sankirtoje, esančioje prie prekybos centro „Savas“, Savanorių pr. 346, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su A. Č., V. M., L. G. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, aplinkinių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, suduodamas nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, o A. K. pargriuvus, ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Be to, Š. A. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas sulaikytas kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, automobilių aikštelėje prie Dainavos policijos komisariato, esančio Taikos pr. 115, Kaune, nepaklusdamas teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-o būrio vyriausiųjų patrulių N. V. ir G. G. reikalavimams, išplūsdamas juos necenzūriniais žodžiais ir tyčia vieną kartą ranka suduodamas G. G. į veidą, sugriebdamas G. G. už kaklo ir jį smaugdamas, tai yra panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-o būrio vyriausiajam patruliui G. G..V. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 20 d., apie 23.50 val., viešoje vietoje – Savanorių pr., P. Lukšio g. ir Kovo 11-osios gatvių sankirtoje, esančioje prie prekybos centro „Savas“, Savanorių pr. 346, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su A. Č., Š. A., L. G. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, aplinkinių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, suduodamas A. K., ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, o A. K. pargriuvus, įspirdamas jam ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Be to, V. M. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas sulaikytas kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, automobilių aikštelėje prie Dainavos policijos komisariato, esančio Taikos pr. 115, Kaune, nepaklusdamas teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-o būrio vyriausiųjų patrulių N. V. ir G. G. reikalavimams, išplūsdamas juos necenzūriniais žodžiais, tyčia įspirdamas N. V. į kairį petį ir vieną kartą ranka suduodamas į krūtinę, tai yra panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-o būrio vyriausiajam patruliui N. V..Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendį priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nusikalstamos veikos nėra padaręs. Nuteistasis skunde nurodo, jog apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė nesiremdamas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, nes jo teigimu, nei nukentėjusysis, nei liudytojai prieš jį nepateikė jokių įrodymų. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis turi tris mažamečius vaikus, kuriems trūksta jo meilės ir paramos, be to, turi ir ligotą tėtį, kuriam taip pat reikia priežiūros, o jis yra likęs vienintelis šeimos narys, galintis jį prižiūrėti. Nuteistojo Š. A. gynėjas advokatas Saulius Majauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m gruodžio 7 d. nuosprendį priimti nuteistojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kadangi Š. A. nusikalstamos veikos nėra padaręs.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Š. A. nepagrįstai pripažintas kaltu, nes nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu neatliko veiksmų, kuriais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis. Nukentėjusio atžvilgiu Š. A. neatliko jokių inkriminuotų smurtinių veiksmų, t. y. nesudavė nukentėjusiajam nei smūgio į galvą, nei į kitas kūno vietas. Todėl objektyviai byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo mušamas kieno nors kito kaip V. M., kuris prisipažino taip pasielgęs ir paaiškino vienintelis atlikęs smurtinius veiksmus. Skunde taip pat teigiama, kad Š. A. neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, ir parodė, kad jokio fizinio smurto pareigūnų atžvilgiu nenaudojo. Kaltinamajam buvo inkriminuoti smurtiniai nusikaltimai, tokie kaip smūgio sudavimas į veidą ir smaugimas viena ranka suėmus už kaklo. Nukentėjusysis G. G. paaiškino, kad po įvykio jam kraujavo dantenos, bet ant veido ir kūno nebuvo jokių mėlynių. Skunde nurodoma, kad smūgis, nuo kurio imtų kraujuoti dantenos, nebūtų galėjęs nepalikti mėlynių ant veido, o smaugimo veiksmas būtų palikęs mėlynes vietose, kuriose pirštai būtų spaudę kaklą. Kadangi nukentėjusysis G. G. nenurodė patyręs nė menkiausių kaklo sužalojimų ir po įvykio nesikreipė į medikus, todėl jo nurodomi dantenų sužalojimai nebuvo objektyviai patvirtinti ir ištirti, o smaugimo versija objektyviai nepatikrinta ir neįrodyta. Todėl objektyvių nukentėjusiojo sužalojimą patvirtinančių duomenų nebuvimas ir aplinkybė, kad po įvykio nukentėjusysis neturėjo net menkiausios mėlynės, leidžia daryti išvadą, kad Š. A. kontaktas su nukentėjusiuoju pareigūnu G. G. buvo menkas ir nebūdingas tyčiniam užsipuolimui. Š. A., muistydamasis ir vengdamas pareigūno atliekamų veiksmų, galėjo jį stumti nuo savęs, remdamasis pastarajam į veidą ir kaklą, o tokie veiksmai negali būti laikomi tyčiniais ir smurtiniais, todėl nesudaro BK 286 straipsnio sudėties. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė ir bausmę skyrė neatsižvelgdamas į tai, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, ir neprisipažino dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje. Nuteistasis nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tiksliai nepamena, ar buvo pasipriešinęs policijos pareigūnams, ar ne. Skunde teigia, kad jau yra 10 kartų teistas už panašius nusikaltimus, tačiau niekada nesislapstė nuo teisėsaugos, nuolat vaikščiodavo registruotis į policijos komisariatus. Taip pat nuteistasis nurodo, kad turi draugę, kuriai padeda auginti jos vienerių metų dukrą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo A. Č., nuteistojo Š. A. gynėjo advokato Sauliaus Majausko ir nuteistojo V. M. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. Č. kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o Š. A. ir V. M. kaltais padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistiesiems pritaikyti tinkamai.BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitus asmenis panaudojamas fizinis smurtas. Nuteistasis A. Č. ir nuteistojo Š. A. gynėjas advokatas Saulius Majauskas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad A. Č. ir Š. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, t. y., neatliko jokių veiksmų, kuriais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių šių asmenų kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo, byloje pakanka.Nukentėjusysis A. K. pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016 m. vasario 20 d. jie kartu su V. M. ir D. K. vėlai vakare sumanė nueiti į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jie buvo prie sankryžos, kai D. K. pasakė „atsargiau, kažkas vejasi iš už nugaros“ ir kartu su V. M. perbėgo gatvę. Jis nesuprato kas vyksta, bėgo per gatvę, tačiau perbėgti gatvės nesuspėjo, prie sankryžos gavo smūgį į sprandą, mano, kad kumščiu, ir nukrito ant gatvės. Kas jam sudavė jis nematė, ar buvo dar suduota smūgių jis neprisimena. D. K. iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau jam V. M. sakė, kad jam buvo dar suduota smūgių, kad jį spardė, sakė, kad jis atpažino tris kaltininkus iš keturių. Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad 2016 m. vasario 20 d.,, apie 23.50 val., jis kartu su A. K. ėjo į parduotuvę apsipirkti. Ties Kovo 11-osios ir Savanorių pr. sankryža Kaune, prie jų pribėgo maždaug šeši jaunuoliai apie 18–22 metų amžiaus, kurie buvo agresyviai nusiteikę, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Pamatę, jog jie bėga link jų, jis su A. K. susitarė, kad bėgs į skirtingas puses. Bėgdamas jis parkrito ir atsikėlęs pamatė, kad A. K. jau guli nukritęs, bet kiek toliau. Norėdamas jam padėti bėgo link jo pasiruošęs jį ginti, tačiau nespėjus pribėgti, atvažiavo policija. Du iš jaunuolių grupės pabėgo, kitus keturis sulaikė policija (t. 1., b. l. 45-46, 47-49). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atpažino salėje sėdinčius kaltinamuosius L. G., A. Č. ir V. M., kaip tą naktį juos vijusius asmenis, ką jie darė nukentėjusiajam jis nematė. Liudytojos K. S. ir J. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad 2016 m. vasario 20 d., apie vidurnaktį, prie prekybos centro „Savas“, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, į sankryžą įbėgo keli vaikinai, jie kažką vijosi, kažką mušė, jų buvo daug, apie dešimt. Vienas vyrukas gulėjo, o kiti jį spardė, tampė už rankų ir kojų, du vaikinai gulintįjį spardė, kiti vaikinai buvo toliau. Viskas vyko sankryžoje, vieni vaikinai buvo prie jų automobilio perėjoje, kiti buvo išsibarstę, vieni vaikinai vos neužkrito ant jų automobilio kapoto, jos patraukė automobilį. Vyko muštynės girdėjosi šauksmai.Nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo V. M. parodymus taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytinė medžiaga. 2016 m. vasario 21 d. protokolas–pareiškimas patvirtina, kad A. K. pranešė, jog 2016 m. vasario 20 d., apie 23.50 val., jam kartu su V. M. einant į naktinę parduotuvę, esančią P. Lukšio g. 1A, Kaune, einant pro prekybos centrą „Savas“ juos užpuolė maždaug šeši vaikinai, jis buvo pargriautas ir sumuštas (t. 1, b. l. 16). 2016 m. vasario 23 d. asmens parodymo atpažinti protokolais nustatyta, kad liudytojas V. M. iš jam atpažinimui pateiktų asmenų, atpažino Š. A., V. M. ir L. G. kaip tuos, kurie 2016 m. vasario 20 d. prie prekybos centro „Savas“ buvo tarp asmenų, kurie mušė jo pusbrolį A. K. (t. 1., b. l. 193-197; t. 2, b. l. 41-45, 176-180). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis A. K. ir liudytojas V. M. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ir teismui melagingai apkalbėtų nuteistuosius dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme, jų suinteresuotumas nurodyti būtent šiuos asmenis kaip nusikalstamos veikos bendrininkus taip pat nenustatytas, todėl teismas pakankamo pagrindo netikėti nukentėjusiuoju ir liudytoju V. M., kurie nuosekliai viso proceso metu nurodė įvykio aplinkybes, atpažino nusikalstamą veiką padariusius asmenis, neturi.Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. viešoje vietoje buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis į galvą, o jam pargriuvus – įspirta ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys, dėl ko yra sutrikdoma viešoji rimtis, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs nukentėjusiajam smūgius, dėl kurių buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi šioje byloje nuteisti asmenys aplinkinių akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, bendrais veiksmais puolė nukentėjusįjį A. K., sudavė jam smūgius, todėl nepriklausomai nuo to, kuris iš asmenų šiuos smūgius sudavė, viešoji rimtis buvo sutrikdyta bendrais visų bendrininkų veiksmais. Nuteistieji A. Č. ir Š. A. suvokė, kad jų bei kitų asmenų daroma veika yra neteisėta, pavojinga, taip pat suvokė, kad tokiu būdu trikdoma viešoji rimtis, ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmas, t. y. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje. Nuteistieji su kitais asmenimis veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y., pritarimu vienas kito veiksmams) ir realizavo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius.Byloje neginčytinai nustačius, jog A. Č. ir Š. A. 2016 m. vasario 20 d., apie 23.50 val., viešoje vietoje – Savanorių pr., P. Lukšio g. ir Kovo 11-osios gatvių sankirtoje, esančioje prie prekybos centro „Savas“, Savanorių pr. 346, Kaune, veikdami kartu su V. M., L. G. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, aplinkinių akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, suduodami nukentėjusiajam A. K., ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, o A. K. pargriuvus, įspirdami jam ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas, tokiu savo elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jų veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.Nuteistojo Š. A. gynėjas advokatas Saulius Majauskas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Š. A. neprisipažino dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, ir parodė, kad jokio fizinio smurto pareigūnų atžvilgiu nenaudojo. Teigiama, kad Š. A., muistydamasis ir vengdamas pareigūno atliekamų veiksmų, galėjo jį stumti nuo savęs, remdamasis pastarajam į veidą ir kaklą, o tokie veiksmai negali būti laikomi tyčiniais ir smurtiniais, todėl nesudaro BK 286 straipsnio sudėties.BK 286 straipsnyje nustatyta, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Veika, numatyta BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia dviem alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.Šioje byloje Š. A. nuteistas už tai, kad nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, išplūsdamas juos necenzūriniais žodžiais ir tyčia vieną kartą ranka suduodamas G. G. į veidą, sugriebdamas G. G. už kaklo ir jį smaugdamas pasipriešino savo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui. Tačiau, apelianto teigimu, Š. A., muistydamasis ir vengdamas pareigūno atliekamų veiksmų, galėjo jį stumti nuo savęs, remdamasis pastarajam į veidą ir kaklą, o tokie veiksmai negali būti laikomi tyčiniais.BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi svarbu nustatyti, ar kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.Nukentėjusysis G. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad įvykis buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad atvykus į Dainavos policijos komisariato kiemą ir atidarius automobilio duris, išlipo toje pusėje sėdėjęs Š. A. iš automobilio ir staiga pasakęs „tau dabar (necenzūrinis žodis)“ vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą, tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Kai jis sugriebė Š. A. ranką, tas kita ranka griebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti, jam buvo sunku kvėpuoti. Kita ranka dar bandė smūgiuoti, tačiau jis jį laikė, todėl jam smūgių suduoti nepavyko. Tuo metu pribėgo kolega E. Č. ir nuo jo nutraukė Š. A.. Tada jis sugriebė Š. A. už kojų, jį pargriovė ir laikė už kojų. Panaudojus kovinius imtynių veiksmus ir elektros impulsinį prietaisą „Taser“ vaikinas buvo sulaikytas. Nuo suduoto smūgio, jam kraujavo iš dantenų, taip pat buvo patinęs ir veidas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad iš pradžių vaikinams jie antrankių nedėjo, nes nežinojo, dėl ko jie vežami. Juos vežė į Dainavos policijos komisariatą, vežant jie pradėjo agresyviai elgtis, trukdė, todėl jie buvo sustoję, tačiau į komisariatą nuvežė be antrankių.Aukštesniojo teismo nuomone nukentėjusiojo policijos pareigūno G. G. parodymai visiškai patvirtina Š. A. veiksmuose buvus tiesioginę tyčią pasipriešinti policijos pareigūnui. Nuteistojo veiksmai, kuriais jis tyčia vieną kartą ranka sudavė G. G. į veidą, sugriebė G. G. už kaklo ir jį smaugė, patvirtina, kad jis suvokė, jog priešinasi valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) ir norėjo taip veikti. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. G. parodymais, kadangi jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis turėtų siekį melagingai apkalbėti Š. A. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Apeliacinio skundo argumentai, neva nukentėjusiojo nurodomi dantenų sužalojimai nebuvo objektyviai patvirtinti ir ištirti, o smaugimo versija objektyviai nepatikrinta ir neįrodyta, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi sprendžiant asmens kaltės pagal BK 286 straipsnį klausimą nėra svarbu nustatyti konkrečius nukentėjusiajam asmeniui padarytus sužalojimus – šiuo atveju svarbiausia nustatyti aplinkybę, jog asmuo panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Aukštesniajam teismui nekyla jokių abejonių, kad Š. A. atliko aktyvius veiksmus tam, kad pasipriešintų jį sulaikiusiam policijos pareigūnui, t. y., sudavė jam smūgius, smaugė, ir nors šie veiksmai nesukėlė nukentėjusiajam itin neigiamų sveikatos padarinių, remtis šia aplinkybe neigiant pasipriešinimo policijos pareigūnui faktą, pagrindo nėra.Byloje neginčytinai nustačius, jog Š. A. 2016 m. vasario 21 d., apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas sulaikytas kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, automobilių aikštelėje prie Dainavos policijos komisariato, esančio Taikos pr. 115, Kaune, nepaklusdamas teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-o būrio vyriausiųjų patrulių N. V. ir G. G. reikalavimams, išplūsdamas juos necenzūriniais žodžiais ir tyčia vieną kartą ranka suduodamas G. G. į veidą, sugriebdamas G. G. už kaklo ir jį smaugdamas, tai yra panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-o būrio vyriausiajam patruliui G. G., todėl jo veika pagal BK 286 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai.Skirdamas bausmes nuteistiesiems A. Č. ir Š. A. pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai nuteistiesiems skyrė bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydžius parinkdamas sankcijos ribose, artimus vidurkiui. Apeliaciniuose skunduose bausmės švelninimo klausimas A. Č. ir Š. A. nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bausmės skyrimo motyvų šių asmenų atžvilgiu detaliau neanalizuoja.Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė ir bausmę skyrė neatsižvelgdamas į tai, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, anksčiau niekada nesislapstė nuo teisėsaugos, nuolat vaikščiodavo registruotis į policijos komisariatus, taip pat turi draugę, kuriai padeda auginti jos vienerių metų dukrą.BK 284 straipsnio 1 dalyje yra numatytos penkios alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o BK 286 straipsnyje yra numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę V. M. atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. M. yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirba, nėra susaistytas šeimos ir darbo santykiais, anksčiau teistas net dešimt kartų, todėl padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog sistemingas nusikaltimų darymas tapo jo gyvenimo būdu. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė griežčiausią BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose, artimą vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis), taigi laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. Apelianto nurodomi argumentai dėl netinkamo bausmės skyrimo yra nepagrįsti, kadangi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A. Č., Š. A. ir V. M. pritaikytas tinkamai, nuteistiesiems paskirtos bausmės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.Todėl nuteistojo A. Č., nuteistojo Š. A. gynėjo advokato Sauliaus Majausko ir nuteistojo V. M. apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendis paliekamas galioti. Kauno apygardos teisme iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam Š. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo 82,32 Eur. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. Č., nuteistojo Š. A. gynėjo advokato Sauliaus Majausko ir nuteistojo V. M. apeliacinius skundus atmesti.