Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Pustovit,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, R. G., prašo teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės 2007-06-19 nutarimą, kuriuo jam paskirta 1500 Lt bauda.

Minėtu nutarimu R. G. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁵ straipsnio 1 dalį 1500 litų bauda už tai, jog, būdamas UAB „Plieninis skydas“ generaliniu direktoriumi, neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojams 2006 gruodžio mėn. – 2007 vasario mėn. faktiškai dirbtas laikas būtų teisingai pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tuo pažeidė Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalį, Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 2 punktą.

R. G. teismo posėdyje skundą palaikė. Pažymėjo, kad UAB „Plieninis skydas“ darbuotojų darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17 val. Per dieną darbuotojams buvo pavedama sumontuoti trejas duris. Vienerių durų sumontavimas užtrunka apie 1-1,5 val. Visas kitas laikas skirtas kelionėms iš vieno kliento pas kitą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje pabrėžė, kad niekas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn neišsiaiškinus visų aplinkybių. Visi darbuotojai, kurie teikė paaiškinimus, siekė pakenkti darbdaviui, kadangi buvo atleisti dėl darbo drausmės nesilaikymo, girtavimo. Inspektorė rėmėsi Vilniaus apskrities VMI patikrinimo pažyma, kuri neturi juridinės, tuo labiau prejudicinės galios, kadangi 2007-11-08 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutarimu byla buvo nutraukta. Nei vienas liudytojas nepasakė, kada tiksliai kokiame žiniaraštyje nebuvo pažymėtas darbo laikas. Šioje byloje prašė taikyti ATPK 35 straipsnio numatytą senaties terminą.

Institucijos atstovė J. Milevska akcentavo, kad teismo posėdyje darbuotojai nepasako Valstybinei darbo inspekcijai išdėstytų aplinkybių, kadangi bijo darbdavių. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidimui konstatuoti pakako Vilniaus apskrities VMI surinktų įrodymų. Paaiškinimus buvo davę 14 darbuotojų ir jie negalėjo visi siekti paaiškinimais pakenkti darbdaviui. Direktorius yra pateikęs paaiškinimą, kad mokėjo darbuotojams priedus iš savo asmeninių lėšų, o tai yra įrodymas, jog darbuotojai buvo skatinami dirbti papildomai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė Jelena Milevska 2007-06-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 11) R. G. už tai, kad jis pažeidė Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalį, Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 2 punktą, nes, būdamas UAB „Plieninis skydas“ generaliniu direktoriumi, neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojams 2006 gruodžio mėn. – 2007 vasario mėn. faktiškai dirbtas laikas būtų teisingai pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės 2007-06-19 nutarimu (b. l. 4-5) jam paskirta 1500 Lt bauda.

ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalis (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numatė, kad darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Statistikos departamento prie Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis) įrašymas į šį žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalis nustato, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pagal Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 2 punktą, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas. Darbo laikas žymimas valandomis.

Analizuodamas straipsnio, pagal kurį nubaustas R. G. dispoziciją, teismas daro išvadą, kad kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį reikalinga nustatyti faktus kokią dieną kokiam darbuotojui ir kiek darbo valandų nebuvo pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašaus pobūdžio pažeidimų bylose, keliamose pagal ATPK 41-4 formuojamą praktiką (2007-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N-1573/2007. Valstybinės darbo inspekcijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 11) nėra nustatytos konkrečios datos, kada UAB „Plieninis skydas“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtas faktiškai dirbtas darbuotojų laikas, o taip pat nepažymėto darbo laiko trukmė. Tokių duomenų nėra ir kitoje bylos medžiagoje. Protokole, kai ir nutarime tik minima, kad UAB „Plieninis skydas“ darbuotojams buvo pažymėtos 8 val. darbo dienos: 2006 m. gruodžio mėn. ir 2007 m. sausio mėn. – vairuotojo-montuotojo R. S., montuotojo M. L., montuotojo I. S., 2007 m. vasario mėn. - R. S., M. L.. Pagal šių darbuotojų paaiškinimus, pateiktus Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) pareigūnams atlikto 2007-03-28 operatyvaus patikrinimo metu, jiems teko dirbti po 12 val. per dieną, o taip pat poilsio dienomis (šeštadieniais). Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodytas konkretus administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, kaip to reikalauja ATPK 260 straipsnio 1 dalies nuostata.

Kaip matyti iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, jie negalėjo tiksliai prisiminti, kuriomis dienomis ir kiek viršvalandžių dirbo. Liudytojas R. S., kurio paaiškinimais remtasi skundžiamame nutarime, apskritai neprisiminė, koks buvo darbo grafikas įmonėje. Liudytojo M. L. parodymai neatitinka jo 2007-03-01 paaiškinimo Nr. 185-260/2, rašyto 2007-03-28 operatyvaus patikrinimo metu (b. l. 25). Minėtame paaiškinime M. L. yra parašęs, kad dirbdavo nuo 7 val. 30 min. iki 20 val., o kartais ir ilgiau. Tačiau teismo posėdyje jis nurodė dirbęs nuo 8 val., o iš darbo grįždavęs kartais 17 val., o kartais ir 20 val. Liudytojų G. D. ir V. T. teismo posėdyje duoti parodymai taip pat neatitinka jų paaiškinimų (b. l. 26, 29). G. D. 2007-03-01 paaiškinime Nr. 185-260/3 nurodė dirbęs ceche nuo 6 val. iki 14 val. 30 min., o montuotojo pareigose dirbdavo nuo 7 val. iki 19 val., tačiau teismo posėdyje jis nurodė kitą darbo laiką – nuo 7 iki 17-18 val. V. T. 2007-03-07 paaiškinime Nr. 185-260/9 teigė dirbęs nuo 7 val. 30 min. iki 22-23 val., o teismo posėdyje paaiškino, kad viršvalandžius dirbdavo beveik kiekvieną dieną, į darbą reikdavo ateiti 7 val., o 8 val. išvažiuodavo pas klientus, dirbdavo iki 18-20 val.; darbo trukmė priklausydavo nuo to, kiek būdavo užsakymų ir kiek laiko užtrukdavo durų sumontavimas, tačiau darbo laiko niekas nefiksuodavo. Taigi, teismo posėdyje liudytojais apklaustų buvusių UAB „Plieninis skydas“ darbuotojų R. S., M. L., G. D. ir V. T. parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštaringi, prieštarauja rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytoms aplinkybėms. Šių liudytojų parodymus reiktų vertinti kritiškai ir dėl to, kad jie nebuvo drausmingi darbuotojai, bendrovėje dirbo trumpą laiką. UAB „Plieninis skydas“ direktorius ir gamybos direktoriaus pavaduotojas V. B. paaiškino, kad minėti darbuotojai buvo nesąžiningi, kartais būdavo neblaivūs darbo metu arba neatvykdavo į darbą be pateisinamos priežasties.

Be to, UAB „Plieninis skydas“ darbuotojų A. M. ir V. B. parodymai paneigė versiją, kad įmonės darbuotojai dirba ar dirbo viršvalandžius. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. paaiškino, kad dirba UAB „Plieninis skydas“ nuo 2005 m. gamybos direktoriaus pavaduotoju. Įmonėje nustatytas darbo laikas – nuo 8 iki 17 val. Darbai įmonėje paskirstomi taip, kad darbuotojai galėtų per nustatytą darbo laiką juos atlikti, todėl viršvalandžių niekas nedirba. Tam, kad būtų kontroliuojamas darbuotojų darbo laikas, bendrovės automobiliuose buvo įrengta navigacijos sistema, rodanti automobilių buvimo vietą ir jų judėjimą. Liudytojas Arkadijus Musatovas, nuo 2002 m. dirbantis UAB „Plieninis skydas“ montuotoju, teismo posėdyje paaiškino, kad darbo laikas įmonėje yra nuo 8 iki 17 val. ir jis niekada nėra dirbęs viršvalandžių. Viršvalandžių nedirbdavo ir R. S., M. L., I. S. . Po darbo į įmonę jis grįždavo iki 17 val., nes reikdavo atiduoti dokumentus.

Teismas negali grįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. kaltės remdamasis prieštaringais bei neišsamiais liudytojų R. S., M. L., G. D. ir V. T. parodymais. Vien tik byloje esantys rašytiniai įrodymai: darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 42-65), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 14-22), darbuotojų rašytiniai paaiškinimai (b. l. 23-33) neleidžia spręsti, kada konkrečiai ir kiek viršvalandžių dirbo UAB „Plieninis skydas“ darbuotojai. Pažymėtina, kad skirdama nuobaudą Valstybinė darbo inspekcija nerinko naujų įrodymų, neapklausė nei įmonėje dirbusių asmenų, nei įmonės vadovų, nesiaiškino darbuotojų parodymų pagrįstumo, nesidomėjo kokius darbus jie turėjo atlikti ir dėl kokių priežasčių darbo laikas užsitęsdavo, jei užsitęsdavo. Atsižvelgiant į darbo specifiką, kai darbuotojai skirtingose miesto vietose montuodavo duris galimos nuo darbdavio priklausomos priežastys, kai užduotys buvo skiriamos po darbo ar darbuotojai nepajėgdavo atlikti darbo užduočių, arba darbdavio net nežinomos priežastys, kai darbuotojai darbo metu užsiima savo reikalais, o užsakymus atlieka po darbo. Kad buvo tokių aplinkybių rodo tai, kad UAB „Plieninis skydas“ 2007-02-13 sutartimi (b.l. 154-159) nusipirko ir į automobilius įstatė įrangą, leidžiančią nustatyti darbuotojų automobilių buvimo vietą, kad būtų galima sekti darbo drausmę. Bylai svarbios aplinkybės nebuvo išaiškintos iš karto po galimo pažeidimo padarymo, o šiuo metu jų jau neįmanoma nustatyti – praėjo dveji metai, darbuotojai tiksliai neprisimena darbo sąlygų, užsakymai neišsaugoti. Dėl paminėtų priežasčių bei atsižvelgiant į itin ilgą bylos nagrinėjimo trukmę teismas laiko neprotingu grąžinti bylą protokolo tikslinimui ir naujų įrodymų rinkimui.

Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad R. G. pažeidimo padarymo faktas neįrodytas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

ATPK 35 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismas laiko, kad darbuotojų darbo laiko nežymėjimas apskaitos žiniaraštyje nėra trunkamasis teisės pažeidimas, ši veika yra baigta realiai nepažymėjus faktiškai dirbto darbo laiko. Nuobauda už tokio pobūdžio pažeidimą galėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pažeidimas galimai buvo daromas laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2007-02-28. Nuobauda buvo paskirta 2007-06-19. Todėl terminas nuobaudai skirti nėra praleistas tik pažeidimų, galimai padarytų laikotarpiu nuo 2006-12-19 iki 2007-02-28, atžvilgiu. Darytina išvada, kad dėl pažeidimų, galimai padarytų laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2006-12-18 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

R. G. skundą tenkinti.

Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės 2007-06-19, kuriuo jam paskirta 1500 Lt bauda, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.