Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-06-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-6282-632/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
e2YT-6282-632/2022
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00595-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Augustinas Mitkus
Pareiškėjas
O. G.
Suinteresuotas asmuo
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6282-632/2022Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00595-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas O. G. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo tėvo V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė pareiškėjo motina M. G., pradėjusi jį faktiškai valdyti, o po pareiškėjo motinos M. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą priėmė pareiškėjas, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti. Palikėjos M. G. turtą sudaro: gyvenamasis namas su priklausiniais. Pareiškėjas nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su juo ir prašo pareiškimą tenkinti. Jo brolis O. G. po motinos mirties liko gyventi jos name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą ir jo aplinką, jį remontavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas O. G. yra M. G. ir V. G. sūnus (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo tėvas V. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo motina M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusi. M. G. ir V. G. santuokoje (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus V. G.

4. Kad M. G. priėmė po savo vyro V. G. mirties jo palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti įrodo tai, kad ji pasiliko gyventi minėtame name, išlaikė palikėjo turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, rūpinosi palikėjo turtu ir juo naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina byloje Nekilnojamojo turto registro duomenys ir pateikti mokėjimo kvitai, kuriose matyti, kad M. G. yra gyvenamojo namo bei priklausinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė ir šiuo adresu buvo atlikti mokėjimai už atliekų surinkimą ir tvarkymą, elektrą, vandenį. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo motina M. G., po M. G. mirties faktiškai pradėjo jos turtą valdyti ir juo naudotis pareiškėjas O. G.

5. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad po V. G. ir M. G. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje nustatytomis aplinkybėmis po V. G. ir M. G. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo įstatyme nustatytu terminu niekas nesikreipė. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė R. P. (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Po V. G. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK 587 straipsni) nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

7. Tai, kad (duomenys neskelbtini) mirusio V. G. palikimą jo žmona M. G. priėmė iš karto po palikėjo mirties, pareiškėjas įrodinėja tuo, jog pareiškėjo motina perėmė visą jo likusį turtą, kuriuo jis naudojosi iki savo mirties ir šį turtą naudojo kaip savo, pradėjo faktiškai valdyti jį, prižiūrėti ir rūpintis juo kaip savo, mokėti mokesčius. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tai reiškia, kad pareiškėjo motina M. G. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. G. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

8. Po M. G. mirties faktiškai pradėjo jos turtą valdyti ir juo naudotis pareiškėjas O. G. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo motina M. G. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - šešių mėnesių nuo palikėjo mirties, o pareiškėjas O. G. po motinos M. G. priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti per tris mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiųjų turtą negavo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo vyro V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, o po M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas O. G., todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti, o po M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėjas Augustinas Mitkus