- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- eI3-2914-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00353-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- S. U., I. U.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 12.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 51.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Kiti su teismo sprendimu susiję klausimai
- 57.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjui S. U., jo ir pareiškėjos I. U. atstovui advokato padėjėjui M. K., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. U. ir S. U. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. U. ir S. U. skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 23-2-1011, kuriuo netenkintas prašymas pašalinti I. U. ir S. U. nuosavybės teise valdomus žemės sklypus iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūniją iš naujo išnagrinėti 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)e (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo.
Pareiškėjai skunde nurodė bei pareiškėjas S. U. ir pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Teigė, jog 2019 m. gegužės 14 d. bei 2019 m. gegužės 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnijos raštais buvo siekiama pareiškėjus informuoti apie ketinimą įtraukti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo, kurie pareiškėjams nebuvo įteikti. Teigė, kad 2019 m. gegužės 15 d. apžiūros akte Nr. 23-7-37 nurodyta, kad 2019 m. balandžio 24-26, gegužės 2-3, 6-10 ir 13-15 dienomis buvo vykdoma Žaliakalnio seniūnijos teritorijoje esančių žemės sklypų apžiūra vietoje ir nustatyta, kad minėti žemės sklypai neatitinka Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (toliau- ir Aprašas) 4.7 punkto, kadangi pažeidžia Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.2, 7.3, 7.5, 11.2 punktus. Nurodė, kad 2019 m. liepos 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-569 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašas, į kurį buvo įtraukti pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Akcentavo, kad nors 2019 m. liepos 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus pranešimu Nr. 09-2-465 buvo siekiama informuoti pareiškėjus apie žemės sklypų įrašymą į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2019 metų sąrašą ir žemės mokesčio padidinto tarifo taikymą 2019 metams, tačiau šis pranešimas pareiškėjams įteiktas nebuvo ir tik gavus 2019 m. lapkričio 3 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2019 m. spalio 24 d. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją 2019 metų mokestiniam laikotarpiui ir apskaičiavimo išklotinę, pareiškėjai sužinojo, kad jų žemės sklypams yra pritaikytas maksimalus 4 procentų dydžio žemės mokesčio tarifas, todėl jie 2019 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai ir jos filialui Žaliakalnio seniūnijai pateikė prašymą, kuriuo prašė pateikti dokumentus ir informaciją, susijusią su žemės sklypų įrašymu į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą, taip pat 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjai pateikė prašymą „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo“, nurodydami aplinkybes bei pateikdami jas patvirtinančius įrodymus dėl žemės sklypų faktinio naudojimo ir neatitikimo Aprašo 4.1-4.7 punktuose nustatytiems kriterijams, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija prašymo netenkino, motyvuodami tuo, kad nėra numatyta galimybė išbraukti žemės sklypų iš nenaudojamos žemės sklypų sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Pabrėžė, kad žemės sklypai, prieš pareiškėjams juos įsigyjant, buvo visiškai apleisti, apaugę krūmokšniais, aukšta žole, žemės sklypuose stovėjo apgriuvę, kritiškos būklės papildomi statiniai, į žemės sklypuose esančius gyvenamuosius namus buvo galima patekti bet kam, jie buvo niokojami, tačiau šiuo metu abu žemės sklypai yra sutvarkyti, pašalinti krūmokšniai, nupjauta žolė, perkasta žemė, nugriauti ar išardyti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro 13 statinių. Pareiškėjų ir jų atstovo įsitikinimu, žemės sklypai yra prižiūrimi ir tvarkomi, per pastaruosius metus iš esmės buvo pakeista jų būklė. Pastebėjo, kad apie vykdomus žemės sklypų ir juose esančių statinių priežiūros ir tvarkymo darbus Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnijai buvo žinoma, kadangi pareiškėjai ne kartą kreipėsi į seniūniją dėl atliekamų priežiūros ir tvarkymo darbų, o taip pat atliekant darbus žemės sklypuose ne kartą buvo apsilankę ir seniūnijos atstovai. Pareiškėjų, jų atstovo nuomone, buvo dedamos didelės pastangos ir investicijos pagal galimybes į žemės sklypų ir juose esančių statinių priežiūrą ir tvarkymą, todėl jų įtraukimas į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei yra neproporcinga sankcija pareiškėjams. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra parduotas, tačiau vis vien žemės sklypo teritorija buvo sutvarkyta, o kitame žemės sklype ruošiamasi žemės sklypo vystymui, t. y. pastatų atnaujinimui bei galimam pardavimui. Mano, jog padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymas faktiškai prižiūrimam ir tvarkomam nekilnojamam turtui prieštarauja tokiems įstatymo leidėjo tikslams. Pabrėžė, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vien dėl to, kad yra praleistas Apraše nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas Sąrašui patikslinti, nereiškia faktinio nekilnojamojo turto nenaudojimo, o tokia situacija, kai yra atsisakoma pakeisti sąrašą net ir gavus akivaizdžius duomenis, patvirtinančius faktinį nekilnojamojo turto naudojimą, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Akcentavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija skundžiamame atsakyme net nenagrinėjo aplinkybių, kurių pagrindu žemės sklypai galėtų būti vertinami, kaip naudojami, o tik formaliai vertino remiantis teisės aktų reikalavimais. Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, t. y. valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pareiškėjų ir jų atstovo įsitikinimu, 2019 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos sprendimas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, priimtas sprendimas neatitinka įstatymų leidėjo tikslų, todėl naikintinas ir pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašymas nagrinėtinas iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčiu tarifu nustatymas įstatymų nustatyta tvarka, o žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Paminėjo, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“. Pažymėjo, jog Aprašo 2 punkte numatyta, kad Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt, ir nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad į Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus tvirtinamą sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė, kuri atitinka bent vieną 4.2 - 4.7 punktuose nurodytų kriterijų. Paaiškino, kad pareiškėjus apie jų pareigą prižiūrėti žemės sklypus, priklausančius jiems nuosavybės teise ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypų priežiūra nepasikeis ir seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, siųstu jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, informacija buvo skelbiama internete. Prieš įtraukiant į sąrašą, ginčo žemės sklypai buvo kelis kartus apžiūrėti, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje. Teigė, jog seniūnija, vykdydama įstatymuose nustatytas funkcijas - atlikdama sklypo ir statinių naudojimo priežiūrą, atliko sklypų apžiūras ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksuota, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nenaudojamas, neprižiūrimas, nenušienautas, užverstas šiukšlėmis ir atliekomis, sklype stovi nenaudojami, apgriuvę statiniai, taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas yra neprižiūrimas, nenušienautas, primesta šiukšlių ir atliekų, stovi nenaudojamas statinys. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjams priklausantys žemės sklypai buvo įtraukti į sąrašą, nes atitiko Aprašo 4.7 punkte apibrėžtą kriterijų - neprižiūrimas nenaudojamas žemės sklypas ar jo dalis. Akcentavo, jog Kauno miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punkte nustatyta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Nesutiko su pareiškėjų skundo argumentais, kad aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Atsakovės atstovės įsitikinimu, turint nuosavybę savininkai privalo rūpintis jiems priklausančiu turtu, todėl nagrinėjamu atveju, nustačius pareiškėjų žemės sklypų apleistumo, nepriežiūros faktą, buvo tinkamai įvykdyta pareiga įgalinanti atsakovę ginčo žemės sklypus įtraukti į sąrašą Aprašo 4.7. punkto nustatyto kriterijaus pagrindu. Žaliakalnio seniūnija, nagrinėdama pareiškėjų prašymą išbraukti žemės sklypus iš sąrašo, atsižvelgė į visas faktines aplinkybes ir priėmė visiškai pagrįstą ir Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus atitinkantį sprendimą. Prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 23-2-1011 “Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)”, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypai), ir šie Žemės sklypai į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą (toliau- ir Sąrašas) įtraukti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“, priimtu vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-248 „Dėl 2019 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 10 punktu pagrindu.
Pareiškėjai skunde nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija nevertino, kad atsakingų institucijų raštai (2019 m. gegužės 14 d. raštas Nr. 23-2-460, 2019 m. gegužės 15 d. raštas Nr. 23-2-482, 2019 m. liepos 17 d. pranešimas Nr. 09-2-465) pareiškėjams nebuvo įteikti, taigi pareiškėjai apie Žemės sklypų įtraukimo į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą procedūrą nebuvo informuoti pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo nuostatas, o apie sprendimą įtraukti Žemės sklypus į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą pareiškėjai sužinojo tik 2019 m. lapkričio 3 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Tuo tarpu, pareiškėjai, būdami rūpestingi ir atsakingi, nedelsdami pateikė prašymą dėl dokumentų ir informacijos dėl Žemės sklypų įrašymo į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą, o gavę prašomą dokumentaciją jos pagrindu pateikė duomenis, patvirtinančius faktinį Žemės sklypų naudojimą. Akivaizdu, kad šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę dėl pareiškėjų galimybės laiku pasinaudoti minėto Aprašo 13 punkte nustatytu 30 dienų terminu pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius faktinį Žemės sklypų naudojimą (neatitikimą Aprašo 4.2–4.7 papunkčių kriterijams arba Aprašo 13.1-13.2 papunkčiuose nurodytas aplinkybes). Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija, nagrinėdama pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl Žemės sklypų, nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų, nevertino pareiškėjų nurodomų materialiųjų sąlygų dėl Žemės sklypų faktinio naudojimo ir priežiūros, bei išimtinai vadovaudamasi tik formaliais teisės aktų reikalavimais atmetė pareiškėjų prašymą išbraukti Žemės sklypus iš Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas netenkinti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašymo prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Priimtas sprendimas neatitinka įstatymų leidėjo tikslų, kurių buvo siekiama Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pagrindu suteikti savivaldybėms teisę diferencijuoti nekilnojamojo mokesčio tarifą, atsižvelgiant į jo priežiūros būklę ir apleistumą, ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Atsakovė gi teigė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija, vykdydama įstatymuose nustatytas funkcijas - atlikdama sklypo ir statinių naudojimo priežiūrą, atliko Žemės sklypų apžiūras ir surašė apžiūros aktus, kuriuose užfiksuota, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas, neprižiūrimas, nenušienautas, užverstas šiukšlėmis ir atliekomis. Sklype stovi nenaudojami, apgriuvę statiniai. Akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas yra neprižiūrimas, nenušienautas žemės sklypas, primesta šiukšlių ir atliekų, stovi nenaudojamas statinys (2019 m. gegužės 15 d. apžiūros aktas Nr. 23-7-37). Kartu su šiuo aktu teismui yra pateikiamos ir foto fiksacijos, kuriose akivaizdžiai matyti sklypų ir juose esančių statinių nepriežiūra, todėl pagrįstai Žemės sklypai į sąrašą įtraukti Aprašo 4.7 punkto pagrindu, ir minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai neįvykdė Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkto reikalavimų.
Atsakovė įvykdė Aprašo 2 punkto reikalavimus dėl informavimo. Atsakovė nesutinka su pareiškėjų skunde nurodoma pozicija, kad skundžiamas administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas - nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).
Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės).
Pagal Aprašo 3 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama, kaip žemė, kurioje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė. Kriterijai, kurių nors vieną atitikus žemė įrašoma į Sąrašą, įtvirtinti Aprašo 4 punkte.
Kaip minėta, pareiškėjų valdomi Žemės sklypai į Sąrašą įtraukti remiantis Aprašo 4.7 punkto nuostatomis, t. y. neprižiūrimas nenaudojamas sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo (įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1. papunktis); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2.papunktis); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3. papunktis); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4. papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5. papunktis). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 25.14 punktą - draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą.
Pareiškėjai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2019 m. sąrašo dalies (Nr. 355 ir Nr. 362) neteisėtumui pagrįsti nurodė, jog buvo pažeistos Aprašo nuostatos informuoti pareiškėjus apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą ir jo įtraukimą į Sąrašą, įsakymo pateikimą (Aprašo 2¹ ir 6 punktai, 11.1 papunktis).
Ginčo atveju aktualūs Aprašo 2¹ punktas, kuriame numatyta, kad Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas. lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija; Aprašo 6 punktas, kuriame numatyta, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijos teritorijose iki gegužės 15 d. nustato nenaudojamos žemės sklypus, kurie atitinka bent vieną Aprašo 4.2 - 4.7 papunkčiuose nustatytų kriterijų, sudaro tokių žemės sklypų sąrašą, registruotu laišku per 10 darbo dienų informuoja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į sąrašą ir (arba) ketinimą bausti už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą ir kreipiasi į Savivaldybės admininistracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl informacijos; Aprašo 11.1 papunktis, kuris numato, kad Finansų ir ekonomikos skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 10 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos registruotu laišku praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų valdytojams (žemės nuomos mokesčio mokėtojams) apie jų valdomų žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu.
Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, bylos šalių atstovų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, atsakovė 2019 m. gegužės 18 d. registruotais laiškais pareiškėjams, kurių gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), siuntė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr.23-2-460 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, 2019 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 23-2-482 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, kuriais pareiškėjai buvo informuojami apie ketinimą įtraukti Žemės klypus į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo (siuntų Nr. (duomenys neskelbtini)), o apie Žemės sklypų įrašymą į Sąrašą Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius Žemės sklypų savininkus (pareiškėjus) informavo 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr.09-2-465 „Dėl žemės mokesčio mokėjimo“ (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau Lietuvos pašto duomenimis pareiškėjams pašto siuntos nebuvo įteiktos (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką).
Ir nors iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. 23-2-945 „Dėl dokumentų pateikimo“, matyti, kad Žaliakalnio seniūnijos vyr. specialistė G. B. (G.) dėl Žemės sklypų nepriežiūros gegužės mėnesį bendravo su Žemės sklypų savininko atstovu telefonu, tačiau liudytoja G. B. (G.), liudytojas G. P. (rašte nurodytas atstovas) patvirtino, jog buvo teikiama informacija apie Žemės sklypų priežiūrą, ir šie įrodymai nepatvirtina jog pareiškėjams buvo pranešta apie ketinimą įtraukti Žemės sklypus į Sąrašą. Taigi pripažintina, kad atsakovė nepateikė objektyvių rašytinių įrodymų, jog Aprašo 2¹ ir 6 punkto, 11.1 papunkčio reikalavimai nurodytais atvejais informuoti asmenis, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas. lt, ir nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija, buvo įvykdyti (ABTĮ 56 str.). Ir nors atsakovės atstovė teigė, kad raštai buvo siunčiami pareiškėjų gyvenamosios vietos adresu, pareiškėjams siųstina informacija papildomai buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas. lt., taigi nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos apie kiekvieną procedūrinį veiksmą (apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą ir jo įtraukimą į Sąrašą (įteikiant įsakymą)) pranešti registruotu laišku (siųstiną informaciją papildomai paskelbti ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje), nes nagrinėjamu atveju pažeidžiama pareiškėjų teisė pagal Aprašo 13 punktą per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog pareiškėjams Aprašo nustatyta tvarka nebuvo pateikta Apraše nurodyta informacija (pirmiausia apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą, vėliau- ir apie įtraukimą į Sąrašą) (Aprašo 2¹ p.).
Pagal Aprašo 13 punktą nenaudojamos žemės sklypo savininkas, nuomininkas (naudotojas) gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.2- 4.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra sąlygota vienos ar keleto aplinkybių, numatytų Aprašo 13.1 ir 13.2 papunkčiuose.
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai buvo informuoti apie Žemės sklypų įrašymą į Sąrašą Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr.09-2-465 „Dėl žemės mokesčio mokėjimo“ (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pripažintina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai (filialas Žaliakalnio seniūnija) 2019 m. lapkričio 25 d. pateikus pareiškėjams jų prašomus dokumentus: 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 23-2-460, 2019 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 23-2-482, 2019 m. gegužės 15 d. apžiūros aktą Nr. 23-7-37, 2019 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A1-569 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“, 2019 m. liepos 17 d. pranešimą Nr. 09-2-465, pareiškėjai įgijo teisę Aprašo 13 punkto pagrindu per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą gavimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad Žemės sklypai neatitinka Aprašo 4.2- 4.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų.
Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai ir jos filialui Žaliakalnio seniūnijai pateikė prašymą „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo“. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjai nurodė aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus dėl Žemės sklypų faktinio naudojimo ir neatitikimo Aprašo 4.1-4.7 papunkčiuose nustatytiems kriterijams.
Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 23-2-1011 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)“, kurį pareiškėjai ir prašo panaikinti dėl pažeistų pagrindinių procedūrų, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, nusprendė pareiškėjų prašymo netenkinti, kadangi Aprašas nenumato galimybės keisti Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo, t. y. išbraukti Žemės sklypų iš nenaudojamos žemės sklypų sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Be kita ko, nurodė, jog 2019 m. gegužės – spalio mėnesiais Žemės sklypai buvo neprižiūrimi, nešienaujamu, užversti įvairiomis atliekomis.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnį, reglamentuojantį individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3168/2011). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjų neinformavimo pagal Aprašo 2¹ ir 6 punktų, 11.1 papunkčio reikalavimus ginčo sprendime nebuvo nustatytos, todėl ir prašymo nagrinėjimo išvada, jog išbraukti Žemės sklypų iš nenaudojamos žemės sklypų sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, yra nepagrįsta ir tai patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. kovo 31 d. raštas Nr.RNA-8314 „Dėl prašymo“, kaip ir prašymo nagrinėjimo išvada, jog 2019 m. gegužės – spalio mėnesiais Žemės sklypai buvo neprižiūrimi, nešienaujamu, užversti įvairiomis atliekomis, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Aprašo 13 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Kadangi dėl minėtos Aprašo 2¹, 6, 8 punktuose, 11.1 papunktyje, 13 punkte numatytos procedūros pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 23-2-1011 “Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)”, net ir nesvarstant kitų skundo argumentų dėl šio sprendimo panaikinimo ir atsižvelgiant į tai, skundžiamas administracinis aktas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeista numatyta informavimo procedūra), todėl buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjų skundas tenkintinas ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Į bylą pateikti Išrašai iš teisinių paslaugų sutarties patvirtina, kad pareiškėjus I. U. ir S. U. atstovavo šioje byloje advokatas A. B. bei advokato padėjėjas M. K.. Turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas grindžiamos minėtu išrašu, 2020 m. spalio 13 d. ir 2020 m. birželio 20 d. PVM Sąskaitomis faktūromis bei 2020 m. liepos 22 d. Mokėjimo nurodymu ir 2020 m. spalio 13 d. Kasos pajamų orderio kvitu Nr. 06/2020.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Iš pateiktų dokumentų matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos pareiškėjams išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. už dokumentų teisinį vertinimą - 96,80 Eur, už skundo, patikslinto skundo ir priedų prie skundo paruošimą ir pateikimą teismui – 411,40 Eur, už prašymų parengimą – 242,00 Eur, už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme – 629,20 Eur.
Pareiškėjai, kaip minėta, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už dokumentų teisinį vertinimą bei už skundo, patikslinto skundo ir priedų prie skundo paruošimą ir pateikimą teismui – viso 508,20 Eur.
Bylos duomenys patvirtina, kad teismui buvo pateiktas skundas bei patikslintas skundas. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjų atstovui rengiant skundus Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1317,60 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundų byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3 294,00 Eur suma (1317,60 x 2,5 = 3 294,00). Pareiškėjų prašoma priteisti 508,20 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl pareiškėjams ji priteistina.
Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme – viso 629,20 Eur.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 11 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas M. K., kuris truko 50 min., tačiau pagal Rekomendacijų 9 punktą 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl teismas vertina, kad minėtas posėdis truko 1 val. Taip pat teismas įvertina, kad 3 val. buvo ruošiamasi minėtam teismo posėdžiui. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1358,60 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą teisme pareiškėjams priteistina 434,75 Eur (80 proc.) (0,1 x 1358,60 x 4 = 543,44) suma.
2020 m. spalio 13 d. posėdis truko 45 min., t. y. apvalinus 1 val. Taip pat teismas vertina, kad 1 valandą buvo ruošiamasi šiam teismo posėdžiui. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1398,50 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą teisme pareiškėjams gali būti priteisiama 223,76 Eur (80 proc.) (0,1 x 1398,50 x 2 = 279,70) suma. Pareiškėjų prašoma priteisti 193,60 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl ji priteistina.
Taip pat prašoma priteisti 242,00 Eur už prašymų parengimą.
Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, Rekomendacijų 8.16 punkte numatytas koeficientas – 0,4, kuris ir taikytinas užmokesčio skaičiavimui. Kadangi rengiant prašymus laikytina, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 1317,60 Eur, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu už prašymų surašymą gali būti priteistina maksimali 527,04 Eur suma (1317,60 x 0,4 = 527,04). Kadangi prašoma priteisti 242,00 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl ji priteistina.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į maksimalų priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, pareiškėjams I. U. ir S. U. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 1 378,55 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 – 87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų I. U. ir S. U. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 23-2-1011 “Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)”.
Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų I. U. ir S. U. 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjams I. U. ir S. U. 1 378,55 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.