Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui O. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų r. apylinkės teismas 2009-03-06 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš O. L. 4 815,29 Lt skolos, 346,70 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 161,99 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-01-05, iki sprendimo visiško įvykdymo ir 432,30 Lt bylinėjimosi išlaidų Lindorff Oy; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš O. L. 5,93 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš Lindorff Oy 1,62 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš atsakovo ir pirminės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ (UAB „Bitė GSM“) 1997-12-18, 1997-12-17 ir 1997-12-15 abonentinių viešojo judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutarčių teismas nustatė, kad UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo teikti atsakovui judriojo telefoninio ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su paslaugos teikėju sutartyse nustatyta tvarka. Byloje esančios 1998-01-31 sąskaitos Nr. 0804600298 ir Nr. 0806250298 patvirtina, kad atsakovas turėjo sumokėti pirminei kreditorei iš viso 4 815,29 Lt sumą. 2006-09-25 pirminė kreditorė UAB „Bitė GSM“ (UAB „Bitė Lietuva“) perleido reikalavimo teisę ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškovu už jam suteiktas judriojo telefono ryšio paslaugas, todėl ieškinys dalyje dėl 4 815,29 Lt skolos priteisimo laikytas pagrįstu ir tenkintas. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą teismas atsižvelgė į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl netesybų priteisimo, yra nurodęs, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku, nėra, todėl teismas konstatavo, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių priteisimo prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,02 procento delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį. Ieškovas prašo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2007-12-29 iki 2008-12-23, t. y. už 360 dienų; sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną ir konstatavus, kad pagal pateiktas sąskaitas atsakovo skola sudaro 4 815,29 Lt, delspinigiai sudarytų 346,70 Lt sumą, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintas iš dalies; vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. 1 d. teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Nustatytu terminu atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas bei teismų praktiką, suformuotą tokios kategorijos bylose; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovo ir UAB „Bitė Lietuva“ sutarčių 5.6 p. numatytos netesybos – 0,1 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną pripažintos neprotingai didelėmis; priteistinų delspinigių dydis teismo buvo sumažintas iki 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną; sumažinus delspinigius, teismas paskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2007-12-29 iki 2008-12-23 delspinigiai sudaro 346,70 Lt sumą (ieškovas prašė priteisti už šį laikotarpį 1 739,61 Lt delspinigių) ir patenkino ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta dėl „aiškiai per didelių“ netesybų sąvokos aiškinimo ir, taikant CK 6.73 str. 2 d., priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo; teismų praktikoje taip pat nustatyti sutartinių netesybų mažinimo kriterijai. Teismų praktikoje, formuojamoje tokios kategorijos bylose, taip pat išaiškintos CK 6.223 str. nuostatas dėl sutarties keitimo, pripažįstant, kad CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatos yra įstatymo numatyti atvejai, kai sutarties keitimas leidžiamas. Kolegija iš esmės sutinka su apelianto teiginiu, jog nėra suformuota tokia teismų praktika, kad mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas yra priteisiamos minimalaus 0,02 proc. dydžio netesybos; mažinant netesybas, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius, turtinę padėtį ir pan.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismų suformuotos praktikos nuostatomis ir taikė jas nagrinėjamoje byloje. Teismas pagrįstai pripažino šalių sutarčių 5.6 p. numatytus delspinigius – 0,1 proc. už uždelstą dieną neprotingai dideliais, atsižvelgdamas į konkrečios civilinės bylos faktines aplinkybes. Atsakovo ir UAB „Bitė Lietuva“ 1997-12-15 – 1997-12-18 sudarytos trys abonentinės paslaugų sutartys laikytinos vartojimo sutartimis (duomenų, jog atsakovas, fizinis asmuo O. L. pasirašė sutartis verslo tikslais, byloje nėra). Sutartys pasirašytos UAB „Bitė Lietuva“ paruoštomis standartinėmis sąlygomis; šių sutarčių šalys nėra lygios, paslaugų teikėjas akivaizdžiai yra pranašesnė ir ekonomiškai stipresnė sutarties šalis. Visos bylos aplinkybės nurodo į esminę sutarties šalių nelygybę, kas suteikia teismui teisę daryti intervenciją į sutarties sąlygas, siekiant subalansuoti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą.

Apeliantas nurodė, kad ieškovas, įgyvendinamas protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, pateikė reikalavimą dėl netesybų, paskaičiuotų tik už vienerius metus, priteisimo, tuo tarpu kai visa netesybų suma už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 1998-02-01 iki 2008-12-23 sudaro 19 222,49 Lt, t. y. ieškovo prašomų priteisti netesybų suma (1 739,61 Lt) nepažeidžia kreditoriaus ir skolininko interesų balanso. Su tokia apelianto logika sutikti negalima. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl savo pažeistų teisų gynimo laisvai pasirenka kokia apimtimi jis reikalaus ginti savo pažeistą teisę; teismas gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas tik įstatymo numatytais atvejais (CPK 13 str., 265 str. 2 d.); nagrinėjamoje byloje teismas turėjo teisę svarstyti atsakovo civilinės atsakomybės apimtį išimtinai pareikšto reikalavimo ribose, ką teismas ir padarė. Skundo argumentas, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė, jog ieškovas turėjo teisę pareikši reikalavimą dėl žymiai didesnės sumos delspinigių priteisimo, nei realiai pareiškė, atmestinas, kaip neturintis teisinio pagrindo. Ieškovo teiginys, kad delspinigių sumą už realiai pradelstą laikotarpį (nuo1998-02-01 iki 2008-12-23) skaičiuojant net ir po 0,02 proc. sudarytų 3 978 Lt, todėl teismas, svarstydamas galimybę sumažinti delspinigius, turėjo į tai atsižvelgti, taip pat atmetamas. Reikalavimo dėl delspinigių priteisimo už tokį laikotarpį pareikšta nebuvo, teismas pagrįstai svarstė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už ieškinyje nurodytą laikotarpį – nuo 2007-12-29 iki 2008-12-23.

Apeliantas nurodo, kad atsakovas neginčijo prievolės, daugiau kaip dešimtmetį vengė atsisakyti su kreditoriumi ir iki šiol nėra atsiskaitęs, nesiekė kooperuotis ir bendradarbiauti ir kompensuoti bent minimalius kreditoriaus nuostolius; priešingai, kreditorius, prašydamas priteisti netesybas tik 1 739,61 Lt, parodė gerą valią, buvo atidus, rūpestingas bei sąžiningas ir pan., todėl apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies bei sumažindamas reikalavimą dalyje dėl netesybų, pažeidė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. juos netinkamai išaiškindamas. Kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu. Kolegija pažymi, kad UAB „Bitė Lietuva“ ir skolininko sutartyse nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo. Nei kreditorius – paslaugos tiekėjas UAB „Bitė Lietuva“, nei ieškovas, perėmęs pirmojo kreditoriaus teises 2006-09-25, nuo 1998-01-31 (dienos, kai skolininkui buvo išrašyta paskutinė sąskaita) nesikreipė į teismą dėl pažeistos teisės gynimo; duomenų apie skolininko paiešką kokiomis nors kitomis priemonėmis byloje taip pat nėra. Toks kreditoriaus ir jo teisių perėmėjo elgesys negali būti vertinamas kaip apdairus, rūpestingas bei sąžiningas; jeigu paslaugų tiekėjas dėl skolininko neatsiskaitymo patyrė nuostolių, tai jis pats savo pasyvumu prisidėjo prie šių nuostolių padidėjimo ir tame, kad neatsiskaitymas už suteiktas paslaugas tęsiasi daugiau nei 10 metų, yra ir kreditoriaus kaltės. Objektyvių duomenų, kad kreditorius patyrė didesnių nuostolių nei teismo priteista netesybų suma, byloje nėra.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.