Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. J.,

išnagrinėjusi D. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 2 dalį, 163⁵ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-01-06 apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - bendrovė) kavinėje operatyvaus patikrinimo metu patikrinus eksploatuojamo kompiuterinio kasos aparato (UNI POS su FB IKS-T82F korp. Nr. 0900090, toliau - KKA) kasos operacijų žurnalą nustatyta, kad nuo 2016-11-02 neužpildytos žurnalo grafos Nr. 23 „Pinigus atidaviau“, Nr. 24 „Įrašą patikrinau/Pinigus priėmiau“, nėra atsakingų asmenų parašų, nuo 2016-12-20 iki 2016-12-29 nepasirašytos į žurnalą įklijuotos „Z“ ataskaitos. Operatyvaus patikrinimo metu patikrinimui nepateiktas KKA techninis pasas, t. y. KKA dokumentas per darbo dieną nelaikomas kasos operacijų atlikimo vietoje. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 18 p., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 (2011-02-22 įsakymas Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų „Kasos aparatų naudojimo taisyklių“ 37.3 p., 37.4 p. Tokiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorė D. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje.

Operatyvaus patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad nuo 2016-10-01 iki 2016-11-07 bendrovės kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, S. R. dirbo atlygintiną padavėjos ir virėjos padėjėjos darbą, dirbdama 5 darbo dienų savaitę po 6 val. per dieną, paklusdama darbo tvarkai, darbo sąlygas ir darbo apmokėjimą aptarusi su bendrovės direktore D. Š., nors iš apskaitos dokumentų nustatyta, kad darbo sutartis su S. R. sudaryta tik 2016-10-18, apie S. R. priėmimą į darbą 1-SD pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktas 2016-10-18. D. Š., būdama darbdavys, netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. nesudariusi darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka (prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios) nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie S. R. priėmimą į darbą, leido S. R. nuo 2016-10-01 iki 2016-10-18 dirbti nelegalų darbą. Tuo D. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos 2002-06-04 Darbo kodekso Nr. IX-926 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 2, 6 dalių nuostatas. Tokiais savo veiksmais UAB(duomenys neskelbtini) direktorė D. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 2 dalyje, nes pažeidimas padarytas D. Š. būnant baustai pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu 2017-03-20 D. Š. su pažeidimais sutiko iš dalies, nurodė, jog dėl techninio paso, nori pasakyti, kad jis buvo kavinėje. Prieš tai dirbusi mergaitė jį buvo padėjusi į kitą vietą, todėl, atvykus inspektoriams, jo nerado. Kitą dieną ji pasą pristatė į mokesčių inspekciją. Žino, kad pasas turi būti matomoje vietoje, tačiau buvusi darbuotoją jį padėjo ne į tą stalčių. Po šio atvejo atidžiau stebi, kur yra padėtas pasas. Tai buvo netyčinė klaida. Kasos žurnale dėl didelio krūvio trūko jos parašų. Su šiuo pažeidimu sutinka. Nesutinka dėl nelegalaus darbo. S. R. spalio pradžioje nedirbo, o tik buvo atėjusi pasiteirauti dėl darbo. Ji buvo tiesiog stebėtoja. Tiksliai negali pasakyti, ji, turbūt, sėdėjo ir stebėjo. Dirbti nedirbo. Įdarbinta buvo tik spalio 19 dieną. Lapkričio 7 dieną ji jau buvo atleista. Jai nesisekė dirbti, nesusitvarkė su darbu. Ji buvo įdarbinta virėjos padėjėja, tačiau norėjo pabandyti dirbti kasininke. Aš jai leidau pabandyti dirbti prie kasos. (b. l. 51-52).

Teismo posėdžio metu 2017-04-04 D. Š. paaiškino, kad Saulė norėjo dirbti kasininke – padavėja. Ji iš darbo išėjo savo noru, nes, prieš išeidama iš darbo, savo Facebook paskyroje parašė šmeižiančią žinutę. Pasikalbėjo su ja, kodėl taip parašė, ji atsakė, kad išeina iš darbo, jai čia nepatinka. Ir kitą dieną, o gal tą pačią, parašė pareiškimą. Dar paprašė jos, kad ištrintų tą žinutę, ji tai padarė (b. l. 60-67).

Tyrimo metu D. Š. su pažeidimais sutiko iš dalies, nurodė, jog kasos aparato žurnalas buvo be parašų, nes dėl didelio darbo krūvio nespėjo laiku užpildyti ir pasirašyti. Žurnalą iš karto sutvarkė ir pasirašė patikrinimo dieną. Dėl nelegalaus darbo, nesutinka. Su S. R. buvo sudaryta darbo sutartis ir sekančią dieną ji pradėjo dirbti. Darbo sutartis jai buvo įteikta, ji pasirašė darbo sutarčių žurnale, kad gavo darbo sutartį. Patikrinimo metu negalėjo pateikti kasos aparato techninio paso, nes jis dėl gedimo buvo pateiktas aptarnaujančiai įmonei.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. paaiškino, kad buvo gauta informacija, jog UAB (duomenys neskelbtini) dirba nelegalūs darbuotojai ir dalis darbo užmokesčio neapskaityta. 2017 m. sausio 6 d. atliktas operatyvus patikrinimas padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suskaičiuoti gryni pinigai kasoje, atliktas kontrolinis pirkimas. Patikrinimą atliko kartu su kolege L. J., kuri jam vadovavo, o ji padėjo atlikti faktinį patikrinimą kavinėje. Patikrinimo metu nebuvo pateiktas techninis pasas kasos aparato atlikimo vietoje, nes pagal teisės aktų reikalavimą prekybos vietoje prie įrengto kasos aparato turi būti laikomas techninis pasas, kadangi jame nurodomi visi kasos aparato techniniai duomenys. Laikymo vieta yra prekybos vietoje, kartais saugumo sumetimais gali laikyti seife. Buvo pati savininkė ir jos paprašė pateikti techninį pasą. Patikrinimas buvo apie 2 val., ieškojo, bet nerado. Kitą dieną pateikti techninį pasą galima, bet prievolė, kad būtų randamas prie kasos aparato. Dėl patikrinimo, susijusio su nelegaliu darbu, tai laikosi tvarkos, kai yra apklausiami dirbantys ir buvę darbuotojai, kurie atleisti 6 mėn. laikotarpiu. Vietoje buvo apklausti 2 oficialiai dirbantys darbuotojai dėl gaunamo darbo užmokesčio. Po patikrinimo vietoje, kolegė rinko duomenis kas yra atleistas 6 mėn. laikotarpiu (b. l. 60-67).

Teismo posėdžio metu liudytoja L. J. paaiškino, kad buvo duota užduotis atlikti operatyvinį patikrinimą, kuris buvo inicijuotas, gavus pranešimą VMI pasitikėjimo telefonu apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) daromi pažeidimai, o būtent, pajamų slėpimas, mokamas atlyginimas vokeliuose, dirba nelegalūs darbuotojai. Buvo išrašytas operatyvaus patikrinimo pavedimas, kuriame ji buvo įrašyta, kaip atsakinga už patikrinimo įforminimą. Patikrinimo metu atliko kontrolinį pirkimą, pinigai buvo apskaityti, gavo kasos kvitą, tada priėjo prie kasos darbuotojos Erikos, o kolegė liko salėje. Kadangi turėjo informacijos, kad virtuvėje dirba nelegalūs darbuotojai, tai ji pati norėjo patekti į virtuvę. Virtuvėje rasti darbuotojai buvo oficialiai įdarbinti. Atlikus operatyvų patikrinimą, surašius faktų fiksavimo pažymą, vietoje nerastas techninis pasas, patikrintas žurnalas, nustatyta, kad jis nepilnai užpildytas, trūko parašų. Faktų fiksavimo pažymoje buvo nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti. Po to direktorė pateikė dokumentus. Patikrinimo metu buvo apklausti tik du darbuotojai. Vėliau ji kvietė anksčiau dirbusius darbuotojus pateikti paaiškinimus. Atvyko buvusi darbuotoja S. R., kurios paprašė pateikti paaiškinimą raštu. Buvo užduodami klausimai, kokiu laikotarpiu dirbo įmonėje, su kuo tarėsi dėl darbo, kaip jį rado, kokiomis darbo sąlygomis dirbo, ar pasirašė sutartį, ar gavo sutarties egzempliorių. Užduodant jai klausimus, pasakė, kad dirbo ilgiau, nei užfiksuota pagal Sodros duomenis. Ji paaiškino, kad rugsėjo 30 d. sutarė ir pradėjo dirbti kavinėje Saltoniškių g. nuo spalio 1 d. Ji nurodė visas aplinkybes, t. y. su kuo tarėsi, kaip tarėsi, kada pateikė savo asmens dokumentus, kad savo sutarties egzemplioriaus negavo. Tai buvo pagrindas konstatuoti faktą. S. R. paaiškinimus davė laisva valia. Jie visada kviečia buvusius darbuotojus, kadangi dirbantys darbuotojai mažai kalba, nenori atskleisti informacijos. Buvusieji darbuotojai pateikia daugiau informacijos. Ši darbuotoja buvo atleista savo noru ir nebuvo įtarimo, kad šis žmogus nori pakenkti kavinei (b. l. 60-67).

Teismo posėdžio metu liudytoja S. R. paaiškino, kad dirbo kavinėje nuo 2016-10-01 iki 2016-11-07, salėje aptarnavo klientus. Pradėjo dirbti be darbo sutarties. Darbo sutartį pasirašė po dviejų savaičių nuo darbo pradžios. Direktorė sakė, kad reikės pasirašyti vėliau, kai ateis buhalterė. Buvo įdarbinta ¾ etato, bet reikėjo dirbti ilgiau. Su D. Š. kalbėjo, kad dirbs padavėjos darbą, bet jai pasakė, kad neatitinka reikalavimų, todėl įformins ją, kaip virėjo padėjėją, bet dirbs ir padavėja. Dirbo ir ten, ir ten. Pradėjus dirbti, siuntė ir į virtuvę, kaip pagalbinę darbuotoją, nors pagrindinis darbas buvo padavėjos. Kai buvo parašyta darbo sutartis, ją pasirašė nežiūrėdama į datą. Antro sutarties egzemplioriaus negavo per visą darbo laikotarpį. Padavėjos darbas (duomenys neskelbtini) patiko. Šmeižikiškos informacijos apie (duomenys neskelbtini) internete neparašė, o viską pateikė taip, kaip buvo. Su ja buvo atsiskaityta pilnai už visą realiai išdirbtą laiką. Gali patvirtinti, kad gavo neoficialų atlyginimą (b. l. 60-67).

Iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes liudytoja S. R. davė ir tyrimo metu (b. l. 9).

Teismo posėdžio metu liudytoja E. A. paaiškino, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2014 m. balandžio mėn. S. R. pradėjo dirbti nuo 2016-10-19. Pamena, kada ši pradėjo dirbti, nes prieš išeidama Saulė savo „Facebooke“ aprašė negražiai. Saulė dirbo apie dvi savaites. Ji dirbo virtuvėje, o piko metu jos kelis kartus paprašė ateiti į viršų padėti (b. l. 60-67).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. Z. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) virėjo padėjėja pradėjo dirbti spalio 4 d., o S. R. - maždaug po dviejų savaičių. Saulė dirbo apie dvi savaites tokioje pat pozicijoje, kaip ir ji, padėjėja. Ji padėdavo maistą ruošti, kai daugiau klientų būdavo viršuje, tai pateikdavo maistą, nurinkdavo lėkštes. Ji (R. Z.) yra atsakinga už techninį pasą, nors su kasa nedirba. Tuo metu su Ieva tvarkė salę prieš Kalėdas ir kad nesuteptų, tai techninį pasą padėjo į spintelę. Apie tai niekam nepranešė. Saulės dirbančios nuo spalio 4 d. iki spalio 18 d. nematė (b. l. 60-67).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) virėjas. Yra truputį nepatenkintas buvusios darbuotojos S. R. elgesiu. Pakenkė visai įmonei ir darbuotojams, parašydama šmeižikiškus žodžius „Facebook“. Ji nebuvo patrauklus darbuotojas, keikdavosi virtuvėje, būdavo nepatenkinta darbu virtuvėje, kad reikėjo pagalbinius darbus dirbti, nenorėjo dirbti. Nepamena, kada dirbo Saulė. Mano, kad ji dirbo apie savaitę laiko. Patikrinimo metu jis nedirbo, nes buvo išėjęs laikinai iš darbo dėl asmeninių priežasčių (b. l. 60-67).

Motyvuojamoji dalis

S. Š. kaltė dėl nurodytų pažeidimų padarymo įrodyta byloje surinkta įrodomąją medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMIP-84712710-17 (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 3-4); faktų fiksavimo pažymą (b. l. 5-6); S. R. raštiniais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad ji atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas nuo 2016-10-01 iki 2016-11-07 (b. l. 9); iš dalies pačios D. Š. paaiškinimais duotais tyrimo bei teismo posėdžio metu (b. l. 7, 8); S. R. darbo sutarties kopija (b. l. 10); pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, iš kurio matyti, kad apie S. R. įdarbinimą VDSFV Vilniaus teritoriniam skyriui buvo pranešta tik 2016-10-18 (b. l. 14); darbo apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 15-16); darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščio kopija (b. l. 17-18); kasos knygos kopija (b. l. 19); kasos išlaidų orderio kopija (b. l. 20); kasos operacijų žurnalo kopija (b. l. 21); administracinių nusižengimų registro išrašu, iš kurio matyti, kad D. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutarimu jau buvo bausta už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jai skirta 868 Eur bauda. Nuobauda galioja.

ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalis numatė atsakomybę už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus. Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei D. Š. kaltę, padarius ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodytų, teismo tiesiogiai ištirtų byloje esančių įrodymų visuma. 2017 m. sausio 6 d. atlikus UAB (duomenys neskelbtini) operatyvųjį patikrinimą nustatyta, kad nuo 2016-11-02 neužpildytos kasos operacijų žurnalo grafos Nr. 23 „Pinigus atidaviau“, Nr. 24 „Įrašą patikrinau/Pinigus priėmiau“, nėra atsakingų asmenų parašų, nuo 2016-12-20 iki 2016-12-29 nepasirašytos į žurnalą įklijuotos „Z“ ataskaitos. Operatyvaus patikrinimo metu patikrinimui nepateiktas KKA techninis pasas, t.y. KKA dokumentas per darbo dieną nelaikomas kasos operacijų atlikimo vietoje. Šio pažeidimo neneigė ir pati D. Š., nurodydama, kad kasos operacijų žurnalas nebuvo laiku ir tinkamai užpildytas per neapsižiūrėjimą, dėl didelio darbo krūvio. Nepateikė KKA techninio paso, nes jis buvo padėtas kitoje nei įprastoje vietoje, todėl jo nerado. Jį pateikė kitą dieną.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. ATPK 41³ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, padaryta asmens, bausto už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą pažeidimą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta DK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatyme numatytų keturių požymių. Įstatymų leidėjas inter alia numato, jog nelegalus darbas konstatuojamas nustačius, jog yra 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, taip pat, kuomet darbuotojas dirba darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys); darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 straipsnio 6 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju (jei tokių yra) parodymai.

Nagrinėjamu atveju D. Š. neigia padariusi minėtą administracinį teisės pažeidimą, nurodo, kad S. R. dirbo kavinėje ne nuo 2016-10-01, o nuo 2016-10-19, kai buvo oficialiai įdarbinta. Jos teigimu, S. R. spalio pradžioje tik buvo atėjusi pasiteirauti dėl darbo. Tuo metu ji nebuvo įdarbinta, bet buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini). D. Š. tiksliai negalėjo pasakyti, ką S. R. tuo metu (spalio pradžioje) pas juos veikė, jos nuomone, ji, turbūt, sėdėjo ir stebėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Atkreipia dėmesį į jų nelogiškumą (nors, anot D. Š., S. R. dirbo nuo 2016-10-19, tačiau jau spalio mėnesio pradžioje buvo kavinėje, ten, turbūt, sėdėjo ir stebėjo aplinką). Nurodo, kad S. R. dirbo virėjo padėjėja, dirbo virtuvėje, tačiau teigia, kad leido jai dirbti prie kasos. Apklausta teisme liudytoja S. R. nurodė, kad nuo 2016-10-01 iki 2016-11-07 dirbo padavėjos ir virėjos padėjėjos darbą UAB (duomenys neskelbtini) kavinėje. Pradėjo dirbti be darbo sutarties. Darbo sutartį pasirašė po dviejų savaičių nuo darbo pradžios. Antro sutarties egzemplioriaus negavo per visą darbo laikotarpį. Su ja buvo atsiskaityta pilnai už visą realiai išdirbtą laiką. Patikrinus bylos medžiagą, teismas nustatė, kad minėta liudytoja viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dirbti UAB (duomenys neskelbtini) kavinėje pradėjo nuo 2016-10-01. Minėtos liudytojos rašytiniai paaiškinimai, esantys byloje, ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, yra nuoseklūs ir vienareikšmiai, jie esminėse detalėse sutampa su liudytojų E. K., L. J. parodymais, iš dalies pačios D. Š. parodymais, byloje esančia rašytine įrodomąją medžiaga. S. R. iš minėto darbo išėjo savo noru, jos teigimu, padavėjos darbas (duomenys neskelbtini) jai patiko. Šmeižikiškos informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) internete neparašė, o savo „facebook“o paskyroje pasidalino savo nuomone, apie viską taip, kaip buvo. Be to, liudytoja nurodė, kad su ja buvo atsiskaityta pilnai už visą realiai išdirbtą laiką. Liudytoja, VMI darbuotoja, E. K. parodė, kad VMI pasitikėjimo telefonu buvo gavusi informacijos apie pažeidimus UAB (duomenys neskelbtini), tarp kurių ir nelegalus darbas, paaiškino tvarką, kurios laikantis, tokie pažeidimai yra tiriami. Liudytoja L. J. išsamiai nurodė aplinkybes, kuriomis S. R. davė paaiškinimus tyrimo metu, akcentavo kad ši buvusi bendrovės darbuotoja į instituciją atvyko ne savo iniciatyva, o atliekant patikrinimą buvo iškviesta duoti paaiškinimus, kaip buvusi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, joks spaudimas jai daromas nebuvo, paaiškinimus ji davė laisva valia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. R., vardindama asmenis, su kuriais ji kartu dirbo kavinėje, nurodė A. K., kuri pagal D. Š. į bylą pateiktą „Darbo sutarčių registracijos žurnalą“ kavinėje dirbo nuo 2016-10-12, o darbo santykius su įmone nutraukė 2016-10-19 (b. l. 48-49). Įvertinus tai, kas paminėta, nėra pagrindo konstatuoti tiek liudytojos S. R., tiek parodymus davusių VMI darbuotojų (kurios D. Š. asmeniškai nepažįsta, o patikrinimo metu tiesiog vykdė joms suteiktus įgaliojimus), suinteresuotumo, kuris keltų abejonių dėl jų nurodytų aplinkybių, priešingai, nei pačios pažeidėjos ir teisme apklaustų įmonėje dirbančių darbuotojų parodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme apklaustų liudytojų (šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) dirbančių darbuotojų), kurie, kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, laikytini suinteresuotais asmenimis, parodymai pagal susiformavusią teismų praktiką bei atsižvelgiant į bylos duomenis, yra vertintini kritiškai, tuo labiau, kad juose yra prieštaravimų ir netikslumų. Pavyzdžiui, liudytoja E. A. teigė, kad Saulė dirbo dvi savaites, nuo 2016-10-19 (tikslią datą ji prisimena, nes Saulė negražiai atsiliepė apie kavinę „Facebook“o paskyroje), o liudytojas A. B. nurodo, kad neatsimena, kada S. R. pradėjo dirbti, bet jo teigimu, ji dirbo savaitę. Liudytoja R. Z. nurodo, kad kavinėje dirba jau pusę metų, įsidarbino 2016-10-04, o Saulė pradėjo dirbti po dviejų savaičių ir išėjo iš darbo po dviejų savaičių. Liudytoja atsimena minėtą informaciją, nes, jos teigimu, darbuotojų kaita nedidelė, tačiau iš teismui pateikto įmonės darbo sutarčių registracijos žurnalo matyti, kad vien iš 2016 m. spalio – lapkričio mėnesiais įsidarbino 6 asmenys, iš kurių po trijų mėnesių nebedirbo nei vienas. Iš apskaitos dokumentų nustatyta, kad darbo sutartis su S. R. sudaryta tik 2016-10-18, apie S. R. priėmimą į darbą 1-SD pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktas 2016-10-18. Darytina išvada, kad D. Š., būdama darbdaviu, netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. nesudariusi darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka (prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios) nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie S. R. priėmimą į darbą, leido S. R. nuo 2016-10-01 iki 2016-10-18 dirbti nelegalų darbą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, padaręs administracinį nusižengimą atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 1 dalyje. Kadangi protokole nurodytos veikos buvo daromos nuo 2016-10-01 iki 2016-12-29, tuo laikotarpiu už nelegalų darbą bei kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimus atsakomybę numatė ATPK 41³ straipsnio 2 dalis, 163⁵ straipsnio 1 dalis.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, D. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 2 dalį, 163⁵ straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas ir spręsdamas ATPK 30¹ straipsnio taikymo tikslingumo klausimą, vertina padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, tai, kad nelegaliai vienas asmuo dirbo trumpą laiko tarpą, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, tai, kad D. Š. ankščiau nėra padariusi kitos rūšies administracinių teisės pažeidimų, byloje nustatytų pažeidimų padarymą įtakojo pažeidėjos nuovargis ir didelis darbo krūvis, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji dirba, gaunamas darbo užmokestis nedidelis (neatskaičius mokesčių 410 Eur), be to, dalimis moka ankstesniu teismo nutarimu paskirtą baudą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pažeidėjos 2017-04-04 prašymą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taiko D. Š. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 2 d., padarymą skiria mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Atsižvelgęs į tai, kad D. Š. darbo užmokestis nedidelis, pažeidimai pašalinti, S. R. atlyginimas sumokėtas už visą realiai jos išdirbtą laiką, teismas D. Š. vietoj ATPK 41³ str. 2 d. sankcijoje numatytos 2896 eurų baudos, skiria 1000 eurų baudą. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra adekvati ir proporcinga nagrinėjamai situacijai, padės pasiekti ATPK 41³ str. 2 d. numatytos nuobaudos tikslų.

Už ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos, taikant nuobaudų dalinio sudėjimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹ straipsniais, 224, 286 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti D. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 2 dalyje ir skirti 1000 eurų baudą.

Pripažinti D. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje ir skirti 72 eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinti minėtas nuobaudas bei skirti D. Š. galutinę subendrintą nuobaudą – 1050 eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 17064995305.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnis).