Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-817-376-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-09
Bylos Nr.
1A-817-376-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ryšardas Skirtunas (pirm.), Zenonas Birštonas
Nuteistasis
I. M., AB „Rytu skirstomieji tinklai“
Civilinis ieškovas
AB „Rytu skirstomieji tinklai“
Kategorijos

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-817-376-2009

Teisejas Liudvikas Myško Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.1.1.; 2.1.4.5.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. rugsejo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teiseju L. G., Zenono Birštono,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,nuteistajam I. M.,jo gynejui adv. Gintarui Ruseckui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ruso, Lietuvos Respublikos piliecio, nevedusio, aukštesniojo išsilavinimo, dirbancio UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, apeliacini skunda del Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisves apribojimu vieneriems metams, ipareigojant per bausmes atlikimo laika atlyginti AB „Rytu skirstomieji tinklai“ nusikalstama veika padaryta 5082,96 Lt turtine žala.

Taip pat šiuo nuosprendžiu I. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteistas laisves apribojimu 6 menesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu griežtesne bausme apimant švelnesne bausme ir paskirta galutine bausme –laisves apribojimas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji per bausmes atlikimo laika atlyginti AB „Rytu skirstomieji tinklai“ nusikalstama veika padaryta 5082,96 Lt turtine žala ir be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nuosprendžiu tenkintas civilinio ieškovo AB „Rytu skirstomieji tinklai“ civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo I. M. AB „Rytu skirstomieji tinklai“ naudai 5082,96 Lt.

Taip pat šiuo nuosprendžiu konfiskuotos dvi metalines nages, apsauginis diržas, automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimas Nr. A136105, technines apsaugos talonas Nr. 09-0503639, užvedimo raktas su pulteliu ir reples bei 120 Lt, kurie buvo gauti pardavus laidus.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

I. M. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gruodžio menesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turedamas tiksla pagrobti svetima turta, (duomenys neskelbtini), per du kartus nuo atramos Nr. 300/22 iki 300/43, o trecia karta su E. V. nuo atramos Nr. 300/21 iki atramos Nr. 300/22, pagrobe 2,050 km ilgio A-35 markes 0,4 kV oro linijos laidus, kuriu bendra verte 1981,41 Lt, priklausancius AB „Rytu skirstomieji tinklai“, tuo AB „Rytu skirstomieji tinklai“ padare 1981,41 Lt litu turtine žala.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio menesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, minetos vagystes metu, (duomenys neskelbtini), sugadino AB „Rytu skirstomieji tinklai“ priklausanti elektros irengini – elektros energijos perdavimo linija, tuo AB „Rytu skirstomieji tinklai“ padare 813,28 Lt litu turtine žala.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. M. apeliaciniu skundu prašo iš naujo ištirti aplinkybes del pavogtu aliuminio laidu, nurodant realia ju verte bei sumažinant civilini ieškini iki pavogtu laidu vertes, civilini ieškini del atstatymo darbu atmesti kaip niekuo nepagrista bei panaikinti nuosprendžio dali, kurioje nepagristai nuspresta iš jo konfiskuoti 120 Lt bei automobili Opel Vectra. Nurodo, kad teismas nustate, jog jis pagrobe 2050 metru ilgio aliuminio laido, kuris ivertintas 1981,48 litais. Irodymai, kad jis pagrobe butent tokios vertes daikta yra tai, kad byloje dalyvavusi civilinio ieškovo atstove teisme parode, jog ji paemusi laidu „rinkos verte“. Teisejui patikslinus iš kokios rinkos paimta verte, atstove nurode, kad laidu verte paskaiciavo nauju laidu kainomis, nes atstatant linija reiks pirkti naujus laidus. Todel šiuo teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu del to, kad pagrobe naujus elektros laidus, taciau tai netiesa. Šie elektros oro laidai Šeikiu kaime irengti seniai, nes namas, i kuri buvo atvesti laidai, priklauso namo artimiems giminaiciams, todel jis viska žino. Tame name jau 10 metu kaip niekas negyvena ir Moletu elektros tinklu darbuotojai yra atjunge elektros laidus nuo stulpo iki namo ivado. Tai gali patvirtinti AB „Rytu skirstomieji tinklai“, kurie nurodytu, nuo kada Šeikiu kaime esantis konkretus abonentas nebemoka už suvartota elektros energija. Šie elektros laidai buvo irengti seniai, kolukio laikais, ir ta teismo metu patvirtino liudytojas, Moletu Elektros tinklu vadovas A. Ž., kad subyrejus kolukiams, jo vadovaujama istaiga pereme kolukiuose buvusias elektros pastotes su visais irengimais. Iš to darytina išvada, kad jo pavogti elektros laidai buvo seni, paveikti oro salygu bei laiko, todel jis negali atsakyti už tai, ko nepadare. Nurodo, kad pavoge ne naujus, o senus aliuminius laidus, todel ju verte turetu buti ne kaip nauju, kurie šiuolaikiškai padaryti ir yra brangus, o tokia, kokia yra reali ju verte. Ant stulpu yra likusio laido, kuri specialistai apžiureje, gali ivertinti ju bukle bei verte, tokia, kokia šiuo metu yra. Elektros tinklams tokios vagystes yra naudingos, nes vietoj senu laidu, kuriuos jau reikejo nurašyti ir pakeisti, kalti asmenys turi apmoketi kaip už naujus laidus. Jis su tuo nesutinka, nes pardaves laidus kaip metalo lauža, jis gavo tik 120 Lt.

Pagal ši nuosprendi nuteistasis turi sumoketi civilini ieškini del patirtos turtines žalos, kurios realiai AB „Rytu skirstomieji tinklai“ dar nepatyre. Civilinio ieškovo atstove teisme nurode, kad jo pavogtu laidu atstatymui reikes apie 4000 Lt, taciau nera aišku, ar tie laidai iš viso bus irengti. Elektros linija yra atjungta nuo elektros pastotes, todel gali buti, kad jis mokes pinigus, o laidai irengti nebus, nes nera butinybes juo irengineti.

Nuteistasis taip pat nesutinka su 120 Lt konfiskavimu, kuriuos gavo pardaves vogtus laidus, kur teismas nuosprendyje nurode, kad jis neteisetai praturtejo. Mano, kad tai yra neteisinga, nes byloje yra civilinis ieškinys, todel pirmiausia reikia ieškoti budu, kaip padengti ieškinio suma, o ne konfiskuoti jo pinigus valstybes naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendžiu konfiskavo jo automobili Opel Vectra, nurodydamas, kad automobilis buvo nusikaltimo priemone. Nuteistasis nurodo, kad elektros laidai buvo nebetinkami naudojimui, jis juos paeme dienos metu. Automobiliu važiavo ne specialiai vogti laidu, o pro šali, ir tuo metu sugalvojo juos pavogti. Tikslo automobiliu važiuoti vogti laidu nebuvo. Laidai buvo nesunkus, todel ir be automobilio jis juos butu parsinešes namo. Nurodo, kad automobilis jam labai reikalingas. Jam dažnai reikia nuvažiuoti pas sergancia motina, gyvenancia už 10 kilometru nuo jo, nupirkti jai vaistu bei maisto. Šiuo metu jis važineja dviraciu, taciau rudeni ir žiema tokios galimybes nebus. Jis gyvena vienas, uždirba minimalia alga, todel jam tikrai bus sunku per metus padengti nepagrista AB „Rytu skirstomieji tinklai“ virš 5000 Lt civili ieškini.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore praše panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir perduoti byla iš naujo nagrineti teismui, nes byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas, kadangi nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme buvo pažeista nuteistojo I. M. teise i gynyba (BK 51 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 26 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors I. M. ir atsisake gynejo dalyvavimo pareiškiant jam itarima ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant ji itariamuoju ir atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus (b.l. 41, 45, 49, 117), Moletu rajono apylinkes teismas, 2009 m. gegužes 4 d. priimdamas nutarti del baudžiamosios bylos perdavimo nagrineti viešajame teismo posedyje ir neskirdamas kaltinamajam I. M. gynejo teisiamajame posedyje, net nesiaiškino, ar nera salygu, kurioms esant yra butinas gynejo dalyvavimas, kuo pažeide BPK 233 str. 4 d. nuostatas ir tuo nepagristai suvarže I. M. teise i teismine gynyba. Kaip matyti iš byloje esancio Moletu rajono apylinkes teismo 2009-05-04 rašto Nr. 1-55-732/2009 (b.l. 127), teismas nesiaiškino ar nera aplinkybiu, nurodytu BPK 51 str. 1 d., bet be jokio pagrindo kaltinamajam I. M. pasiule paciam pasisamdyti advokata.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas baudžiamaja byla gynejui nedalyvaujant ir priimdamas nuosprendi, buvo šališkas, kadangi nepagristai suvarže kaltinamojo I. M. teises i gynyba, net nesiaiškindamas, ar kaltinamasis gali pats gintis, nors kaltinamasis turi akivaizdžiu klausos sutrikimu, todel gynejo dalyvavimas sutinkamai su BK 51 str. 1 d. 2 p. nuostatomis buvo butinas. Kaip matyti iš pateikto apeliacines instancijos teismui Moletu rajono pirmines sveikatos priežiuros centro Medicininio pažymejimo Nr. 379 I. M. turi mišraus tipo klausos pakenkima. Ši aplinkybe akivaizdžiai rodo i tai, jog nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme kaltinamasis turejo fizini trukuma, del ko pats savarankiškai tinkamai negalejo gintis nuo pareikštu itarimu.

Kolegija pirmosios instancijos teismo priimta nuosprendi naikina del to, kad byla išnagrinejo šališkas teismas. Kolegija konstatuoja, kad buvo pažeistas nešališko teismo principas, itvirtintas Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 8 d. (kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinkta gyneja, o neturedamas pakankamai lešu gynejui atsilyginti turi nemokamai gauti teisine pagalba istatymo, reglamentuojancio valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikima, nustatyta tvarka), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. (asmuo, kaltinamas padares nusikaltima, turi teise, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir bešališkas teismas).

Pažymetina ir tai, kad buvo pažeista ir Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. itvirtinta teise i nešališka teisma. Nors byloje nera tiesioginiu duomenu, kad teisejas turejo išankstini nusistatyma ar buvo tendencingas, taciau nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvu teismo nešališkuma. Teismas turi buti nešališkas ir objektyviai – pateikti pakankamas garantijas, pašalinancias bet kokias su tuo susijusias abejones. Šiuo konkreciu atveju pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, ar yra butino gynejo dalyvavimo salygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 51 str. 1 d. 2 p., be jokio teisinio pagrindo pasiule kaltinamajam paciam pasirupinti advokatu, advokatui neatvykus i posedi, visiškai nesiaiškino ar esant tokiom salygom (kaltinamasis turi rimta ir akivaizdu klausos sutrikima) apskritai yra galimas teisminis bylos nagrinejimas.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad kaltinamojo I. M. klausos sutrikimas buvo pagrindine kliutimi teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla, kadangi I. M. del savo fizines negalios neturejo galimybes savarankiškai tinkamai gintis, išreikšti savo pozicija bylos nagrinejimo metu.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padare esmini pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d., kuris sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi. Del teismo šališkumo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kolegija sprendžia, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir gražinus baudžiamaja byla pirmosios instancijos teismui, byla nagrinejant iš naujo turi buti atsižvelgta ne tik i baudžiamosios bylos medžiaga, bet ir nuteistojo I. M. apeliaciniame skunde išdestytus argumentus.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad byla yra išnagrineta šališko teismo, todel Moletu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 26 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutare:

Panaikinti 2009 m. gegužes 26 d. Moletu rajono apylinkes teismo nuosprendi ir byla perduoti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Ryšardas SkirtunasTeisejai (parašas) L. G.(parašas) Zenonas BirštonasNuorašas tikras:Teisejas R.Skirtunas