Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų R. J., Zigmo Kavaliausko,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo Č. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmę nuspręsta skaičiuoti nuo 2010 m. lapkričio 25 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 5 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išlauždamas spynos ąsą įsibrovė į patalpą, V. V. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą V. V. priklausantį turtą: elektrinį vandens siurblį 100 Lt vertės, 50 m. elektros kabelio 200 Lt vertės, viso už 300 Lt.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti ir sušvelninti Radviliškio rajono apylinkės teismo paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą - daro veiką pavojingesnę, todėl, esant šiam požymiui, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Teismas nustatė, kad 300 Lt vertės turtą Č. B. pagrobė įsibraudamas į patalpą, V. V. priklausantį ūkinį pastatą. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Todėl Radviliškio rajono apylinkės teismas teisingai kvalifikavo Č. B. padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Radviliškio rajono apylinkės teismas, skirdamas Č. B. bausmę, atsižvelgė į baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai individualizavo bei paskyrė teisingą bausmę. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Č. B. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 4 kartus. Teistumas už nusikaltimą, kuriuo jis buvo nuteistas 1996 m. liepos 16 d. nuosprendžiu, išnyko praėjus trejiems metams po to, kai jis buvo paleistas iš Vilniaus griežto režimo PDK, t. y. 2000 m. spalio 31 d. (Lietuvos Respublikos BK, patvirtinto 1961 m., 58 straipsnio 1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija). Č. B. teistumų pagal 2001 m. liepos 18 d. nuosprendį ir 2003 m. spalio 8 d. nuosprendį išnykimo eiga nutrūko jam padarius naujas nusikalstamas veikas ir turėjo būti skaičiuojama iš naujo jam atlikus bausmę pagal 2007 m. rugpjūčio 1 dienos nuosprendį. Iš bylos medžiagos matyti (42–45 b. l.), kad Č. B. 2007 m. rugpjūčio 21 d. atliko bausmę, paskirtą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu. Teistumo pagal 2001 m. liepos 18 d. nuosprendį išnykimo terminas – treji metai, teistumo pagal 2003 m. spalio 8 d. nuosprendį išnykimo terminas – penkeri metai, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 97 str. 8 dalies normomis, teistumas už nusikalstamas veikas, už kurias Č. B. nuteistas 2001 m. liepos 18 d., 2003 m. spalio 8 d., 2007 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiais, galėjo išnykti 2012 m. rugpjūčio 21 d. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, jis padarė 2010 m. spalio 5 d., t. y. neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laikydamas Č. B. recidyvistu ir skirdamas jam bausmę pagal BK 56 straipsnio 1 dalies normas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Č. B. teisiamas penktą kartą, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti apeliantui griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Į nuteistojo Č. B. skunde nurodytą aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, Radviliškio rajono apylinkės teismas atsižvelgė, pripažindamas šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia ir atsižvelgdamas į ją skiriant bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – šešeri metai. Pirmos instancijos teismas paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t.y. bausmę, artimą bausmės minimumui. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Č. B. apeliacinį skundą atmesti.