- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1906-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- Ž. R., A. Š., R. Ž.
- Ieškovas
- Kauno apygardos vyriausiojo
- Kategorijos
- 21.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., R. Ž., Ž. R., tretiesiems asmenims antstoliui S. U., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Kauno apygardos vyriausias prokuroras pareiškė patikslintą ieškinį (I t. 126-131 b.l.), kuriuo gindamas viešąjį interesą prašo pripažinti 2008 m. sausio 24 d. pastato- kavinės, bendro ploto 127,11 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/08/00106, negaliojančiu.
Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi procesas minėtoje byloje buvo atnaujintas. 2008 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-10792-773/2008 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė A. Š. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise. 2008 m. vasario 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu antstolis S. U., 2008 m. sausio 24 d. skolininko A. Š. pasiūlytam pirkėjui, pardavė nebaigtą statyti pastatą kavinę, bendro 127,11 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui Ž. R. už 6120 Lt. Teigia, kad kavinės pirkimo - pardavimo sandoris, įformintas 2008 m. sausio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0034/08/00106, yra prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms ir vadovaujantis LR CK 1.80 str. nuostatomis, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Vadovaujantis LR CK 1.80 str. nuostatomis, sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu turėtų būti taikoma restitucija. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2008-12-18 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad A. Š. nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo neteisėtai, o po šiuo pastatu esantis sklypas priklauso valstybinei žemei, ginčijamą sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, minėtasis objektas nuosavybės teise negalės priklausyti nė vienam iš atsakovų, taigi restitucija šiuo atveju taip pat negali būti taikytina.
Pirminiu ieškiniu (I t. 3- 7 b.l.) ieškovas taip pat reiškė reikalavimą taikyti restituciją. Patikslintais ieškiniais (I t. 30-34, 126- 131 b.l.) ieškovas šio ieškinio reikalavimo nebereiškė, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas šio ieškinio reikalavimo nebepalaikė. Todėl teismas laikė, kad ieškovas šį ieškinio reikalavimą atsiėmė (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 6 dalis). Atsakovai ir tretieji asmenys tokiam aukščiau nurodyto ieškinio reikalavimo atsiėmimui neprieštaravo, prašymų šį ieškinio reikalavimą nagrinėti nepareiškė. Kadangi aukščiau nurodytą ieškinio reikalavimą ieškovas atsiėmė, atsakovai tam neprieštaravo, teismas ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu (CPK 139 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu pirminio ieškinio reikalavimą taikyti restituciją paliko nenagrinėtu, patikslintą ieškinį tenkino - pripažino 2008 m. sausio 24 d. pastato - kavinės, bendro ploto 127,11 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/08/00106, negaliojančiu. Priteisė iš atsakovų A. Š., R. Ž., Ž. R. po 28,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16198-568/2007 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. kavinę lMlp, esančią (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise. 2008 m. sausio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu antstolis S. U., skolininko A. Š. pasiūlytam pirkėjui Ž. R. už 6120 Lt pardavė aukščiau nurodytą nebaigtą statyti pastatą-kavinę. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2008 m. vasario 22 d. rezoliucija turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo patvirtintas (I t. 15 b.l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28d. nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-10792-773/2008 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė A. Š. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. kavinę, esančią (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-10792-773/2008 yra įsiteisėjęs. Konstatavo, jog skolininkas A. Š. 2008 m. sausio 24 d. nebuvo ginčo pastato-kavinės savininku, todėl 2008 m. sausio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2008 m. vasario 22 d. rezoliucija (I t. 15 b.l.), prieštarauja imperatyvioms CPK 691 straipsnio 1 dalies ir 704 straipsnio nuostatoms. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismas nurodė, jog atsakovo Ž. R. ir jo atstovo argumentai, kad ginčo pastatą-kavinę jis įsigijo sąžiningai ir iš jo, kaip iš sąžiningo nekilnojamojo turto įgijėjo, šis pastatas- kavinė negali būti paimti, išeina už ieškinio dalyko, kurį civilinės bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškovas, ribų. Priešieškinys dėl atsakovo Ž. R. pripažinimo sąžiningu ginčo nekilnojamojo daikto įgijėju, įstatymų nustatyta tvarka byloje pareikštas nebuvo. Teismas atsakovui Ž. R. išaiškino, kad jis turi teisę bendra tvarka teisme pareikšti ieškinį dėl jo pripažinimo sąžiningu ginčo nekilnojamojo daikto įgijėju.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. R. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti restituciją, pripažįstant atsakovą Ž. R. sąžiningu įgijėju paliekant nuosavybės teisę į nebaigtą statyti pastatą kavinę, esančią Plento g. 12b, Kaune, o Kauno miesto savivaldybei priteisti iš A. Š. 6120 Lt, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais dalyje dėl nespręsto klausimo dėl restitucijos taikymo bei išaiškinta teise jam kreiptis į teismą, kad šis pripažintų jį sąžiningu įgijėju. Nurodo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu privalu išspręsti restitucijos klausimą (CPK 1.80 str. 2 d.). pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad pripažįstant varžytinių aktą negaliojančiu, kartu išsprendžiamas klausimas ir dėl restitucijos taikymo, kartu pasisakant dėl pirkėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti restituciją pinigais, priteisiant iš atsakovo A. Š. Kauno miesto savivaldybei 6120 Lt. Pažymi, kad atsakovas yra ginčo pastato savininkas daugiau nei 3 metus. Apie parduodamą pastatą sužinojo iš viešo skelbimo, jam buvo žinoma, kad pastatas yra parduodamas iš varžytinių, todėl nekilo jokių abejonių, kad šis pastatas gali būti neteisėtas ar priklausyti kam nors kitam, o ne skolininkui. Kadangi žinojo, jog visus dokumentus, susijusius su turto perdavimu peržiūrės Kauno miesto apylinkės teismas, atsakovas buvo įsitikinęs, jog viskas bus teisėta ir nekils jokių neigiamų pasekmių. Duomenų, kad statinys būtų įregistruotas kaip savavališkai pastatytas nėra. Apelianto teigimu, pateikti įrodymai patvirtina, jog jis yra sąžiningas įgijėjas, todėl ginčo pastatas negali būti iš jo išreikalautas. LR CK 4.96 str. 4 d. nustato, kad negalima išreikalauti daikto iš sąžiningo įgijėjo, jeigu daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Pažymi, kad atsakovo A. Š. gauti pinigai išleisti vykdant kitus teismo sprendimus, todėl nėra jokios galimybės taikyti restitucijos natūra. Apeliantas jau turėjo išlaidų, susijusių su pastato priežiūra, tvarkymo ir išlaikymu, todėl restitucijos taikymas sukels neigiamas pasekmes apeliantui. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų takyti restituciją, pripažįstant Ž. R. sąžiningu įgijėju, paliekant nuosavybės teises į ginčo pastatą, o Kauno miesto savivaldybei priteisiant iš A. Š. 6120 Lt. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė neteisėtą motyvą, kad „atsakovui Ž. R. išaiškintina, kad jis turi teisę bendra tvarka teisme pareikšti ieškinį dėl jo pripažinimo sąžiningu ginčo nekilnojamojo daikto įgijėju“. Atsakovo nuomone, teismas negalėjo nesvarstydamas jo sąžiningumo, kuris nėra paneigtas byloje esančiais įrodymais, pasisakyti dėl jo sąžiningumo ar abejonių dėl jo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas taikyti restituciją ar ne nusprendžia savo iniciatyva. Vadovaujantis CK 1.80 str. nuostatomis, sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, restitucija turėtų būti taikoma. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2008-12-18 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad A. Š. nuosavybės teisę į ginčo pastatą įgijo neteisėtai, o po šiuo pastatu esantis sklypas priklauso valstybinei žemei, ginčijamą sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, pastatas kavinė nuosavybės teise negalės priklausyti nei vienam iš atsakovų, taigi restitucija negali būti taikoma. Tokia teisinė situacija neužkerta kelio Ž. R. ateityje išsireikalauti iš A. Š. 6120 Lt, sumokėtus už pastatą, regreso tvarka. Pažymi, kad aplinkybės jog, Ž. R. pastatą pirko nesant šio pastato pripažinimo tinkamu naudoti, kad žemė po ginčo objektu priklauso valstybei, leidžia pagrįstai teigti, kad Ž. R. turėjo ir galėjo suprasti, kad pastatą perka pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, o sandorio objektas negali būti civilinės apyvartos objektu. Sudarius imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sandorį yra pagrindas pastato įgijėją traktuoti nesąžiningu, įgijusiu nekilnojamojo turto nuosavybės teises ir pareigas neteisėtai. Teigia, jog reikalavimas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliantui yra nepagrįstas, kadangi prokuroras atstovauja viešajam interesui ir yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad jai nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios apeliacinio skundo pagrįstumą, todėl dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliantas apeliacinio skundo argumentais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl restitucijos nenagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų dėl to pasisako (CPK 320 straipsnis).
Teismas pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo išspręsti restitucijos klausimą ex officio (savo iniciatyva), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos dailininkų sąjunga v. D. V., bylos Nr. 3K-3-531/2003; kt.), t.y., nepriklausomai nuo to ar ieškovas pareiškęs ieškinį prašo restituciją taikyti ar ne. Pripažinus negaliojančiu ginčo pastato pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, taip pat kaip ir sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju, turi būti taikomos atitinkamai teisinės pasekmės – restitucija.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas galutinai sutikslinęs ieškinio reikalavimus prašė pripažinti ginčo pastato pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/08/00106 negaliojančiu, tačiau reikalavimo taikyti restituciją nepalaikė. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas sandorį negaliojančiu restitucijos klausimo nesprendė ir klausimą dėl restitucijos paliko nenagrinėtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas sandorį negaliojančiu ir nespręsdamas restitucijos klausimo pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas naikintina ir šioje dalyje byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Nagrinėjant klausimą dėl restitucijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis). Konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos restitucijos taisyklės numatytos šeštosios knygos normose (CK 1. 80 straipsnio 3 dalis). Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtinais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, protingumo ir teisingumo principams (CK 6. 145, 6.146 straipsniai ). Dėl to, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl sandorio padarinių turėtų atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kruopščiai išsiaiškinti ar apeliantą galima pripažinti sąžiningu įgijėju, objekto statusą, kitas reikšmingas aplinkybes ir atitinkamai parinkti restitucijos būdą arba, nustačius išskirtines aplinkybes jos netaikyti. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, teismas nagrinėdamas paminėtą klausimą turėtų į bylos nagrinėjimą įtraukti VĮ Registrų centrą ir išspręsti ginčo statinio išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro klausimus.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų ir klaidų negali, nes dėl šių klausimų pirmosios instancijos teisme proceso nebuvo ir dalyvaujantys byloje asmenys visa apimtimi negalėtų pasinaudoti procesinėmis teisėmis numatytomis CPK 42 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. birželio 7d. sprendimo dalį, kuria ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinio reikalavimas taikyti restituciją paliktas nenagrinėtu panaikinti ir šio reikalavimo dalyje bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.