Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-17071-566/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-07
Bylos Nr.
2-17071-566/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13532-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
O. S.
Atsakovas
UAB „B.“
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-17071-566/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13532-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.3; 11.10; 14.1; 14.4; 14.5; 14.7; 99.1.1; 99.7; 116.5.1; 125.7 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui UAB „B.“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama kad nuo 2012-04-02 iki 2012-09-03 dirbo atsakovo įmonėje pagal darbo sutartį filmų gamybos koordinatorės pareigose. Nurodo, kad ji kreipėsi į atsakovą, prašydama nutraukti Darbo sutartį nuo 2012-09-03 pagal DK 128 str. 1 d. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną su ieškove pilnai neatsiskaitė, neišmokėjo ieškovei priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2012 m. rugpjūčio mėnesį, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, bei neišmokėjo išeitinės išmokos. Prašo priteisti iš atsakovo 1189,50 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 34,96 Lt delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį iki atleidimo iš darbo dienos, 613,36 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2379,00 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 18-22).

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos, teismo pranešimas bei teismo nutartis dėl dokumentų pateikimo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 2 d. nustatyta tvarka (įteikta 2012-10-12), įmonės darbuotojui (b.l. 31). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., ieškovui prašant, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė O. S. ir atsakovas UAB „B.“ 2012-04-02 sudarė Darbo sutartį Nr. 02, kurios pagrindu ieškovė nuo 2012-04-02 buvo priimta dirbti atsakovo įmonėje filmų gamybos koordinatoriaus pareigoms, mokant jai 1200,00 Lt atskaičius mokesčius mėnesinį darbo užmokestį, mokant atlyginimą vieną kartą per mėnesį, dirbant 8 val. per dieną arba 40 valandų per savaitę (b.l. 7-8). Nustatyta, kad 2012-08-29 ieškovė įteikė atsakovui prašymą dėl atleidimo jos nuo 2012-09-03 dienos iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 128 str. 1 d. nustatytu pagrindu, t.y. dėl to, jog atsakovas du mėnesius iš eilės neišmokėjo jai darbo užmokesčio (b.l. 13). Prašymas atsakovui buvo išsiustas registruotu paštu (b.l. 14). Pažymėtina, jog atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įteikiant juos įmonės darbuotojui, aplinkybių, jog ieškovei daugiau kaip du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis, taip pat fakto, kad ieškovė išreiškė valią nutraukti darbo sutartį nuo 2012-09-03 dienos, neginčija (CPK 12 str.). Remiantis DK 128 str. 1 d., darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos (DK 128 str. 2 d.). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės darbdaviu, nepateikė Sodrai duomenis apie darbo sutarties su ieškove nutraukimo faktą bei pagrindą, t.y. tinkamai neįformino darbo sutarties nutraukimo (b.l. 32).

Darbuotojo darbo sutarties nutraukimo inicijavimas DK 128 str. 1 d. numatytu pagrindu yra vienašalis darbuotojo valinis veiksmas (aktas), kurį darbdavys privalo įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė išsiuntė atsakovui prašymą 2012-08-29, o darbo sutartį prašė nutraukti nuo 2012-09-03, t.y. nepažeidžiant DK 128 str. 2 d. nustatyto reikalavimo. Dėl nurodytų priežasčių, konstatuotina, kad atsakovas turėjo pareigą darbo sutarties nutraukimą tinkamai įforminti bei pateikti šiuos duomenis Sodrai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Vienas tokių ypatumų yra teismo pareiga būti aktyviam. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nepakankamas teismo aktyvumas, nagrinėjant darbo bylas, gali sudaryti sąlygas nesąžiningiems darbdaviams išnaudoti darbuotojus. Be to, nepakankamas teismo aktyvumas, nagrinėjant darbo bylas, gali sudaryti sąlygas darbdaviams daryti ir kitokių teisės pažeidimų. Dėl to teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti tiek privatų darbuotojo interesą, tiek ir viešąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2005, kt.). CPK 417 str. numato, kad bylose pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti į bylos specifiką. Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS kolegijos 1999 m. gegužės 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-217/1999; 2001 m. sausio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-48/2001; ir kt.).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė, būdama silpnesnė darbo santykių šalis, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl darbo sutarties, nutraukimo bei ėmėsi visų jai prieinamų būdų šį faktą įforminti. Tuo tarpu tinkamas darbo sutarties nutraukimo fakto įforminimas priklausė ne nuo ieškovės, o nuo atsakovo, kaip darbdavio, valios, kuris šio fakto tinkamai neįformino, taip pažeisdamas ieškovės interesus. Teismas, vadovaudamasis CPK 417 str. priima sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, viršija ieškovės pareikštus reikalavimus bei pripažįsta faktą, jog darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukti nuo 2012-09-03 DK 128 str. 1 d. pagrindu (DK 124 str. 1 d. 1 p., 128 str. 1, 2 d., CPK 417 str.).

Remiantis DK 93 str., darbdavys privalo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų (CPK 178 str.), patvirtinančių, jog atleidimo iš darbo dieną jis su ieškove atsiskaitė, t.y. išmokėjo visas jai su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat išeitinę išmoką, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę. Atsakovas taip pat nepateikė teismui leistinų įrodymų apie ieškovės mėnesio ir dienos vidutinį darbo užmokestį, pažymos apie ieškovės nepanaudotas atostogas, apie ieškovei priskaičiuotas ir neišmokėtas sumas, todėl teismas vadovaujasi ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir byloje esančia medžiaga.

Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas neatskaičius mokesčių. Vykdant teismo sprendimą, mokėtinus mokesčius apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas).

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 str. 1 d.). DK 141 str. 1 d. nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pažeisdamas DK 141 str. reikalavimus, atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė su atleidžiama darbuotoja – ieškove O. S., t.y. neišmokėjo jai pilnai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-09-02 imtinai. Byloje nustatyta, kad Darbo sutartimi šalys susitarė, jog ieškovei už darbą bus mokamas 1200,00 Lt darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio-liepos mėnesiais ieškovei kas mėnesį buvo priskaičiuojamas 1500,00 Lt dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčius, rugpjūčio mėnesio ieškovės pajamas atsakovas nedeklaravo (b.l. 33). Duomenų apie ieškovei priskaičiuotą darbo užmokestį rugpjūčio mėnesį byloje nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog duomenų apie tai, kad rugpjūčio mėnesį darbo sąlygų pakeitimo nėra, bei į tai, jog 2012 m. rugsėjo mėnesį iki darbo sutarties nutraukimo ieškovė nedirbo, konstatuotina, kad ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio dalis už 2012 m. rugpjūčio mėnesį sudaro 1500,00 Lt neatskaičius mokesčius, t.y. toks pat kaip ir ankstesniais mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė ir į tai, jog atsakovas šio fakto neginčija (CPK 12 str., 178 str.), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1500,00 Lt neatskaičius mokesčius neišmokėto darbo užmokesčio (DK 141 str. 1 d.).

Dėl išeitinės išmokos priteisimo

Pagal DK 140 str. 3 d., nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus DK 125 ir 126 str. bei 127 str. 1 d. nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad ieškovė buvo atleista iš darbo DK 128 str. 1 d. pagrindu, todėl remiantis DK 140 str. 3 d., ieškovei priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 str.). Pagal 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 650 (toliau – Vyriausybės 2003-05-27 nutarimas) „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.1 p., darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1–3.4 p., ir mėnesines premijas. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovė iš darbo buvo atleista 2012-09-03, t.y. neišdirbusi visą rugsėjo mėnesį, šis mėnuo neįtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį, todėl vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuotinas imant trijų paskutinių iki rugsėjo mėnesių laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-08-31. Atsižvelgiant į tai, ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 1500,00 Lt (1500,00 Lt + 1500,00 Lt + 1500,00 Lt / 3) neatskaičius mokesčius. Remiantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovo priteistina 3000,00 Lt neatskaičius mokesčius dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 3 d., Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo 6.1 p.).

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

Pagal DK 177 str. 1 d., jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių (DK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nepanaudotas atostogas sudaro 11,81 dienų (28 d. / 365 d. x 154 k. d.). Remiantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo 7 p., piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo 6.2 p., vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis, imant skaičiuojamąjį laikotarpį 2011 m. birželio-rugpjūčio mėn., sudaro 70,31 Lt (4500,00 / 64) neatskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, už 11,81 kalendorinių nepanaudotų atostogų dienų kompensacija sudaro 581,25 Lt (11,81 d. × 0,7 k. x 70,31 Lt)-(Vyriausybės 2003-05-27 nutarimas, LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-19 įsakymas Nr. A1-535). Remiantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovo priteistina 581,25 Lt neatskaičius mokesčius kompensacijos už nepanaudotas atostogas (DK 177 str.).

Dėl delspinigių priteisimo

DK 207 str. 1 d. nustato, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigiai skaičiuojami ir išieškomi tik už laikotarpį, kurį darbuotoją su darbdaviu sieja darbo santykiai, t.y. iki darbo sutarties nutraukimo, nutraukus darbo sutartį, delspinigiai už laikotarpį po atleidimo iš darbo neskaičiuojami. Nagrinėjamu atveju delspinigiai skaičiuotini iki 2012-09-02 imtinai. Remiantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d., delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012-01-19 įsakymu Nr. A1-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, patvirtino, kad nuo 2012-02-01 indeksuotas delspinigių dydis sudaro 0,07 proc. Byloje nustatyta, kad atsakovas darbo užmokestį įsipareigojo mokėti kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Pažymėtina, kad delspinigiai skaičiuotini nuo darbo užmokesčio dalies atskaičius mokesčius. Nagrinėjamu atveju, už 2012 m. birželio mėnesį neišmokėto darbo užmokesčio dalį (889,50 Lt) atsakovas turėjo išmokėti ieškovei iki 2012-07-15, todėl už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, skaičiuojant nuo 2012-07-22 iki atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2012-09-03, delspinigiai sudaro 26,77 Lt (889,50 Lt x 0,07 % x 43 k. d.). Už 2012 m. liepos mėn. atsakovas turėjo išmokėti darbo užmokestį (1189,50 Lt) iki 2012-08-15, todėl už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, skaičiuojant nuo 2012-08-22 iki 2012-09-03, delspinigiai sudaro 9,99 Lt (1189,50 Lt x 0,07 % x 12 k. d.). Remiantis išdėstytu, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovei priteistina 36,76 Lt delspinigių. Pažymėtina, kad pagal LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 3 d., delspinigiai neapmokestinami fizinių asmenų pajamų mokesčiu, nuo jų nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Pagal DK 141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškove privalėjo visiškai atsiskaityti jos atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2012-09-03. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis neatskaičius mokesčius sudaro 70,31 Lt. Remiantis išdėstytu, viso už uždelstą atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja laikotarpį, t.y. nuo 2012-09-04 iki teismo sprendimo priėmimo 2012-11-07 dienos, kuris sudaro 46 darbo dienas (5 d.d. savaitė), ieškovei iš atsakovo priteistina 3234,26 Lt neatskaičius mokesčius (70,31 Lt x 46 d.d.) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiuoto iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinas 70,31 Lt neatskaičius mokesčius vidutinis darbo dienos užmokestis už kiekvieną darbo dieną, už penkių darbo dienų savaitę, skaičiuojant nuo 2012-11-08 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos (DK 141 str. 3 d.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pažymėtina, kad procesinės palūkanos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.37 str. priteisiamos tuo atveju, kai ginčas kyla ne iš darbo, o iš civilinių teisinių santykių. Tai paaiškinama tuo, jog darbuotojams įstatymų leidėjas yra numatęs kitus teisių gynimo būdus. Vienas iš tokių gynimo būdų numatytas DK 141 str. 3 d. DK 141 str. 3 d. norma atlieka tiek kompensacinę, t.y. mokėjimo, funkciją, tiek skatinančią vykdyti teismo sprendimą funkciją, tiek sankcinę (baudžiamąją) funkciją. Minėta norma laikytina specialia norma turinčia viršenybę prieš bendrąją normą nustatytą 6.37 str. 2 d., todėl procesinės palūkanos iš atsakovo nepriteistinos, o ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmestinas.

Sprendimo dalis, neviršijanti ieškovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokestį – 1500,00 Lt neatskaičius mokesčius vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p., DK 299 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintą reikalavimų dalį, valstybei priteistinas iš atsakovo. Viso ieškovei priteista 8352,27 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 251,00 Lt (8352,27 Lt x 0,03) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.), sumokant į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 282 str. 2 d. 2 p., 285-286 str., 307 str., 417 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, jog ieškovė O. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš darbo pagal darbo sutartį Nr. 02 sudarytą 2012-04-02 tarp ieškovės ir atsakovo UAB „B.“, į.k. (duomenys neskelbtini), atleista nuo 2012 m. rugsėjo 3 d., DK 128 str. 1 d. nustatytu pagrindu.

Priteisti ieškovei O. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „B.“, į.k. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) neatskaičius mokesčius neišmokėto darbo užmokesčio, 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) neatskaičius mokesčius išeitinės išmokos, 581,25 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 25 ct) neatskaičius mokesčius kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 36,76 Lt (trisdešimt šešis litus 76 ct) delspinigių, 3234,26 Lt (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt keturis litus 26 ct) neatskaičius mokesčius vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-09-04 iki 2012-11-07, bei 70,31 Lt (septyniasdešimt litų 31 ct) neatskaičius mokesčius vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, už penkių darbo dienų savaitę, skaičiuojant nuo 2012-11-08 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos.

Sprendimo dalį dėl 1500,00 Lt neatskaičius mokesčius išieškojimo ieškovei O. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „B.“, į.k. (duomenys neskelbtini), vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „B.“, į.k. (duomenys neskelbtini), 251,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt vieną litą 00 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė