Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. preliminarus sprendimas panaikintas, kadangi preliminaraus sprendimo kopija nebuvo įteikta atsakovui. Ieškovei pasiūlyta nurodyti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą bei pasisakyti dėl ieškinio priėmimo už akių galimybės.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Atsakovo pareigą sumokėti ieškovei reikalaujamą 48 000 Eur sumą patvirtina 2014-12-10 neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriame nurodyta, kad atsakovas iki 2015-05-10 privalo sumokėti ieškovei 48 000 Eur. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. 2014-12-10 neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodyta, kad vekselio davėjas iki 2015-05-10 privalo sumokėti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Duomenys neskelbtini, 48 000 Eur. Vekselį surašė ir parašu patvirtino Ž. B.. Byloje nustatyta, kad suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduotas notaro vykdomasis įrašas, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę patenkinti reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę kol ji nepasibaigia, arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas priteisti 48 000 Eur laikytinas pagrįstu.

Byloje esantis 2015-07-17 raštelis, kuriame nurodyta, kad Ž. B. gavo 3 000 Eur rankpinigius iš R. G. už 15 arų žemės sklypo dalį, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, laikytinas avansu. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos CK 6.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Vertinant 2015-07-17 raštelį darytina išvada, jog jis turi preliminaraus susitarimo dėl žemės sklypo dalies pirkimo bruožų, nors jame ir nėra nurodyta visa pirkimo kaina, terminas, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, bei pirkėjos R. G. parašas. LR CK 6.165 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu preliminariojoje sutartyje nenurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tai pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Byloje nėra duomenų, jog pagrindinė sutartis dėl 15 arų žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo būtų sudaryta, todėl darytina išvada, jog 3 000 Eur avansas grąžintinas ieškovei (CK 6.237 str. 1 d.).

Duomenų, kad 48 000 Eur ir 3 000 Eur sumos nustatytu terminu būtų grąžintos, nėra.

CK 6.200 str. 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.38 str. 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo priteistina 48 000 Eur - pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį, ir 3 000 Eur - pagal 2015-07-17 preliminariąją sutartį, iš viso 51 000 Eur dydžio suma.

CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido vekselyje nustatytą terminą paskolai grąžinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo 48 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015-05-21 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2016-10-31, tenkintinas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 3 546,62 Eur (48 000 x 5% = 2 400 Eur : 365 dienų = 6,58 Eur už vieną dieną x 539 dienų = 3 546,62 Eur). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas terminą grąžinti 3 000 Eur avansą yra praleidęs 106 dienas, todėl už šį laikotarpį priteistina 43,46 Eur suma ( 3000 x 5% = 150 Eur: 365 dienų = 0,41 Eur už vieną dieną x 106 dienų= 43,46 Eur). Iš viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 590,08 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-11-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 036,07 Eur žyminio mokesčio bei turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistina 1 536,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 51 000 Eur skolą, 3 590,08 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 54 590,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 536,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas LR CPK 287 str. nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.