Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. S., naudodamasis savo procesine teise, parodymų nedavė, savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo jis išdėstė paskutinio žodžio metu. Nurodė, kad jokių nusikaltimų jis nepadarė, kad yra nusipelnęs Lietuvai žmogus. Jis iš tikrųjų 2015 metais montavo pas nukentėjusiąją D. U. telefonspynę, vėliau dar atliko smulkesnius elektros darbus: montavo ir sandarino rozetes ir pan. Dirbo kelias dienas. Ir vienu, ir kitu atveju su nukentėjusiąja buvo pasirašyti susitarimai dėl darbų atlikimo. Nukentėjusioji pagal pirmą susitarimą - už telefonspynės montavimą, kaip ir buvo sutarta, jam sumokėjo 650 eurų. Pagal antrą susitarimą – už rozečių pakeitimą ir jų sandarinimą, ji sumokėjo 500 eurų. Pastaruoju atveju D. U. pinigus išgrynino ir jam perdavė prie Santariškių g. 2, Vilniuje esančio bankomato. Jokių susitarimų dėl signalizacijos remonto tarp jų nebuvo, jis nesiūlė nukentėjusiajai keisti signalizacijos centralės, šių darbų neatliko ir neteikė nukentėjusiajai dokumento - „2015 m. lentelė Medžiagos“. Jis tik paėmė D. U. namuose signalizacijos daviklius, kaip pavyzdžius, nes reikėjo juos pakeisti naujais, bet prasidėjus nesusipratimams jis atsisakė ką nors pirkti ir paliko daviklius pas pažįstamą apsaugos darbuotoją Mindaugo g., Vilniuje esančioje parduotuvėje „Maxima“. Nesusipratimai prasidėjo dėl to, kad nukentėjusioji juo susidomėjo kaip vyru, o ne kaip meistru. Nukentėjusiosios elgesį melagingai jį apkaltinus sukčiavimu jis vertina tik kaip kerštą, kai jis atsisakė turėti su ja intymių santykių.

Apklausta nukentėjusiąja D. U. parodė, kad nuo 2013 m. gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje. 2013 metais N. ir D. J. sumontavo jos name signalizaciją. 2015 metų pabaigoje ji vėl kreipėsi į N. ir D. - šįkart dėl domofono įrengimo, bet jie neturėjo laiko ir parekomendavo savo pažįstamą K. S.. Ji susiskambino su K. S. ir šis netrukus atvyko su kolega įrengti domofono. Iš K. S. pusės prasidėjo kalbos, kad name viskas blogai padaryta, kad reikia daug ką perdarinėti. K. S. važiavo pirkti medžiagų, tačiau nė vienos sąskaitos-faktūros už pirktas domofono įrengimui reikalingas medžiagas ji iš K. S. negavo. Buvo pirmieji euro metai, ji girdėjo, kad kainos labai augo, jose ji nesigaudė ir sumokėjo K. S. už šį darbą ir medžiagas 650 Eur. Visai netrukus domofonas sugedo ir maždaug po 2 savaičių - lapkričio 29 d. (sekmadienį) K. S. atvyko jo taisyti bei pateikė jo paties surašytą 2015-11-10 Susitarimą dėl telefonspynės įrengimo, kuriame buvo įrašyta 494 Eur už medžiagas ir 150 Eur už darbą sumos. K. S. taisė domofoną atvykęs vėl su kolega ir jis lyg pradėjo veikti. Tada K. S. pradėjo pasakoti apie savo nuopelnus, apie Sausio 13-osios įvykius, buvo labai paslaugus, siūlė dar ką nors padaryti. Name reikėjo pakeisti rozetes. K. S. nuvažiavo ir nupirko medžiagas, krapštėsi prie skydelio, kažką tvarkė pirmame aukšte aplink skydinę, paskui pasakė, kad trūksta detektorių. Po to pasakė, kad pasižiūrės signalizacijos mazgą. Tada ji su dukra ir K. S. užlipo į antrą aukštą, kur sandėliuke įrengta signalizacijos centralė. K. S. ją atidarė, apžiūrėjo, išėjo iš sandėliuko ir pasakė, kad viskas blogai, viskas yra sugedę, viską reikią pakeisti, kad yra didelis pavojus, gali kilti gaisras. Ji skambino signalizaciją pas ją įrenginėjusiam N. J.. Šiam neatsiliepus, sutiko keisti signalizaciją ir pasiūlė K. S. kartu važiuoti pirkti detalių į parduotuvę „Moki - Veži“, bet šis pasakė, kad ten nebus tokių prekių, kad reikia kokybiškų detalių ir, kad jis pažįsta tokią L., kuri jam parduos detales ir sekmadienį. Ji (nukentėjusioji) tuo metu buvo užsiėmusi mokslinės recenzijos rašymu ir neturėjo laiko tokiems rūpesčiams, todėl reikalus patikėjo K. S., kuris su kolega išvažiavo pirkti detalių. Grįžęs jau vienas, K. S. užlipo į antrą aukštą, po kiek laiko nusileidęs pasakė, kad viskas tvarkoje, kad viską pakeitė. Paklausus kiek kainuos darbas, K. S. ir pradžių nurodė 750 eurų sumą, o kai ji paprašė parodyti dokumentus, atkišo „lentelę“ su L. K. antspaudu, kurioje buvo surašytos prekės. K. S., be to, nurodė, kad dar reikės sumokėti už darbą. Kai viską sudėjo, gavosi 650 eurų, K. S. pasakė, kad suklydo. Kadangi ji tiek pinigų neturėjo, dukra ją ir K. S. nuvežė iki Santaros ligoninės, kur ji bankomate nusiėmė 500 eur ir atsiskaitė su K. S., iš viso jam sumokėdama 650 eurų. Su priekaištais dėl blogai įrengtos signalizacijos kitą rytą ji paskambino J., pasakė, kad K. liepė pakeisti sugedusią signalizaciją ir telefonu padiktavo toje K. S. pateiktoje „lentelėje“ surašytus neva pakeistų detalių pavadinimus. J. pasakė, kad tokia centralė DSC PC 5010 nebegaminama jau 10 metų ir tokių „kosminių“ kainų nėra. Jai pradėjus vardinti kitų „lentelėje“ nurodytų detalių pavadinimus, jie pasakė, kad tokių dalykų ten net nereikia. Tada ji skambino K. S., paklausė kodėl jis paėmė pinigus už pasenusias detales ir, kad jų kainos visai kitos. Šis pasakė, kad jokių pinigų jis neėmė ir, kad ji nieko neįrodys. Tada ji vėl skambino N. J., šis pažadėjo paskambinti K. S.. Ji rašė K. S. žinutes, į kurias šis labai grubiai atsirašinėjo: „dink iš akių“ ir pan. J. K. S. pasakė, kad, „jeigu ji tiek moka, tegul moka“, kad čia jų susitarimo reikalas. Po to pas ją į namus atvažiavo J. ir apžiūrėję signalizacijos skydelį pasakė, kad signalizacija net nepaliesta, viskas ką jie įdėjo, viskas ir yra, kad jokių jos minėtų detalių ten tikrai nėra ir viskas puikiai veikia. Jie pradėjo skambinti K., bet šis nenorėjo kalbėti. J. buvo nesmagu, kad pasiūlė tokį žmogų, kuris ją apgaudinėjo. Kai J. pasakė K. S. apie jos ketinimus kreiptis į policiją, šis pareiškė, kad pasakys policijai, kad tai buvo jos užmokestis jam už seksą. Gruodžio 7 d. ji kreipėsi į policiją. Ji savarankiškai per Google sistemą ir per Facebook rado L. K., parašė jai visą istoriją, nusiuntė minėtą signalizacijos detalių lentelę su jos spaudu. Ši atrašė, kad tai jos spaudas, bet ne jos parašas. K. S. jai pateikė iš viso dvi sutartis: 2015-11-10 dėl telefonspynės - 650 Eur sumai, ir 2015-11-29 ar 30 (ranka taisyta), kuriame pažymėta 56,37 Eur suma už medžiagas. Pastarajame susitarime paties K. S. ranka įrašyta, kad darbai pradėti ir baigti 2015-11-28. Kaltinamasis pas ją buvo atvykęs iš viso tik 2 kartus: 2015-11-13 – kai montavo domofoną, ir 2015-11-29 – kai atvažiavo jį taisyti ir neva keitė signalizaciją. Dirbo pusdienius. Signalizacijos remonto kainos jie neaptarė, ji numanė, kad maksimali kaina galėjo būti apie 200 eurų, bet K. S. atvežė „lentelę“ 540 eurų sumai. Už viso namo signalizacijos įrengimą ji 2013 metais mokėjo 5000 Lt, o K. S. už dviejų pusdienių darbą iš jos paėmė 1300 eurų. Vėliau ji domėjosi domofonų kainomis, jie kainuoja 50 - 100 eurų. Dėl smulkių darbų ji su K. S. kainos neaptarė, ji galvojo, kad rozetes kaltinamasis jai pakeis už dyką. Dėl signalizacijos jokių nusiskundimų ji neturėjo, signalizacija nuo jos rengimo dienos puikiai veikė. Ji turi signalizacijos centralės pasą, naudojimo instrukciją. Iš K. S. pusės buvo užuominos apie asmeninį gyvenimą, jis pasakojo, kad išsiskyrė su žmona, kad jis vienišas, jis buvo labai piktas ant žmonos.

Apklaustas liudytoju D. J., patvirtinęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 73 lapas), teismo posėdžio metu parodė, kad apie 2013 metus įrenginėjo pas nukentėjusiąją D. U. signalizaciją. Po kiek laiko jam paskambinusi D. U. paprašė pas ją atvažiuoti ir pasižiūrėti signalizaciją, pasakė, kad buvo pakeista centralė. Jis su tėvu N. J. nuvažiavo pasižiūrėti signalizacijos ir jam atrodė, kad tai buvo ta pati jų įrengta signalizacija. Kiekvienas meistras atpažįsta savo surinktą centralę. D. U. papasakojo kas atsitiko, parodė dokumentą, paklausė ar pakeista centralė, sakė, kad K. S. pakeitė signalizacijos centralę ir paėmė pinigus, sakė kiek sumokėjo ir jam atrodė, kad suma per didele. Ant centralės yra gamyklinė data, serijinis numeris, kada detalė pagaminta. Centralė DSC PC 5010 tais metais jau nebuvo gaminama, tai sena centralė. Jie dažniausiai įrenginėja centrales, kurioms ne daugiau kaip metai. Klaviatūros procesorius PC 568 jau negaminamas apie 10 metų. Pas D. U. stovi klaviatūros procesorius PC 5001, o centralė arba 1616, arba 1864. D. U. rodytoje „lentelėje“ nurodytas apsauginis elektroninis modulis PTZ-18 niekur nenaudojamas, nežino ką tai reiškė. Jis su tėvu specializuojasi signalizacijų įrengime, galėtų įrengti ir domofoną, bet tai ne jų darbas.

Apklaustas liudytoju N. J. parodė, kad kadaise dirbo su K. S., paskui šis buvo kažkur prapuolęs, vėliau atsirado, prašė pasiūlyti jam kokio darbo, sakė, kad turi namuose domofoną, gali pastatyti. Jis pasiūlė K. S. paslaugas D. U., nes ši kaip tik jam skambino ir prašė įrengti pas ją namuose domofoną. Po to D. U. jam skambino ir sakė, kad domofonas neveikia, paprašė atvažiuoti ir pažiūrėti, taip pat sakė, kad K. S. paėmė pinigus už signalizaciją, pakeitė signalizacijos plokštę. Tada jis paskambino K. S. ir paklausė, ko jis lenda į signalizaciją, nes jis ten nieko nesupranta. Šis aiškino, kad nuvažiavo į Lavoriškės, į firmą, nupirko centralę ir pastatė. Jis paklausė K. S., kaip jis galėjo pastatyti centralę, kuri jau 10 metų nenaudojama ir negaminama, tačiau šis aiškino, kad pakeitė ir viską padarė, nes jo prašė D.. Iš tikrųjų K. S. niekaip negalėjo pakeisti signalizacijos, nežinodamas instaliacijos kodo, nes ten viskas užprogramuota. Instaliacijos kodo nežino net namo šeimininkas. Be instaliacijos kodo galima pakeisti tik daviklius, tuomet reikia žinoti tik vartojo kodą. Centralės gali būti keičiamos iš esmės dėl atsirandančių naujų technologijų. Dėl gedimų nereikėjo niekada keisti, per 20 jo darbo metų nebuvo nė vieno signalizacijos gedimo. Kitą dieną jis su sūnumi nuvažiavo pas nukentėjusiąją, pamatė, kad domofonas neveikė. D. sakė, kad sumokėjo 400-500 eurų. Tokios kainos negalėjo būti, nes naujas domofonas kainavo 50 Lt. Pažiūrėję į signalizacijos centralę rado lipduką su jos pagaminimo metais. Tai buvo senas lipdukas. Į programą galima įeiti tik žinant instaliacijos kodą, taigi to negalėjo padaryti nei Kęstutis, nei kas kitas. Po signalizacijos įrengimo niekas kitas, išskyrus jį (t.y. signalizaciją įrenginėjusį N. J.) negalėjo nieko su signalizacija daryti. Net jei apsaugos firma ką nors turėtų keisti, skambintų jam ir klaustų instaliacijos kodo. D. jam rodė dokumentą - „lentelę“, kur buvo surašytos detales ir kainos. Tai buvo kaina, už kurią galima buvo visame name įrengti visą signalizaciją. Jis buvo šokiruotas ir pasakė D., kad nieko nebuvo pakeista ir, kad K. S. nieko nepadarė. Taip pat pamatė, kad name truko 2 daviklių. Lentelėje nurodyto klaviatūros procesoriaus pavadinimas tikrai ne toks, kokį jis statė. Procesorių jis statė „5010“, klaviatūrą statė tikrai ne „PC 568“ (past. – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pas nukentėjusiąją įrengė DSC sistemą, berods, modelis „5020“, už viską sumokėjo galimai apie 300 litų. (t. 1, b.l. 75)). Jis telefonu kalbėjo su K. S., pasakė, kad šis nieko nepadarė, o pinigus paėmė. K. S. atsakė, kad D. U. nieko neįrodys, kad jis pinigus ėmė ten, kur nėra kamerų, o jis neprisipažins juos paėmęs. Vėliau sakė, kad D. sumokėjo jam už seksą. K. S. pats prisipažino, kad nuėmė daviklius, tačiau po telefoninio pokalbio nenorėjo su juo susitikti, todėl pasakė paimti daviklius „Maxima“ parduotuvėje pas apsaugos darbuotoją.

Liudytojas N. J., jam parodžius nukentėjusiosios D. U. pateiktas signalizacijos centrinio mazgo skydelio nuotraukas ir Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukciją (3 t. 158-159, 160-172 b.l.), nurodė, kad ant signalizacijos skydelio durelių išorinės pusės ir ant pačios detalės esantys lipdukai „PC 1864“ reiškia, kad yra sumontuota būtent pastarojo modelio signalizacija (nuotraukos Nr. 3 ir 4) ir, kad minėtos vartotojo instrukcijos paskutiniame lape yra nurodyti jo ir jo sūnaus D. telefonų numeriai bei signalizacijos sumontavimo data – 2013-11-07, kuri, be kita ko, nurodo ir jų suteikiamą vienerių metų signalizacijos garantinio aptarnavimo laikotarpį. Taip pat jis parodė, kad po pirmojo teismo posėdžio jam paskambinęs kaltinamasis prašė neiti jo į teismą liudyti, už tai žadėjo parūpinti klientų.

Liudytojas A. K. parodė, kad iš dukros L. K. (dabar - S.) žodžių žino, kad jai skambino moteris, klausė apie darbus, minėjo pavardes žmonių, kurių dukra nepažįsta, sakė, kad matė darbų dokumentą, kur buvo spaudas su jo dukros inicialais. Dukra jam sakė, kad buvo pasinaudota jos spaudu, kuriame buvo užrašyti jos vardas ir pavardė. Dukra jau 4 metus gyvena Turkijoje. Kai jai skambino ta moteris, dukra jau buvo išvykusi į užsienį. Dukra nesusijusi su prekyba signalizacijomis, jokių signalizacijos detalių ji negalėjo turėti, ji teisininkė. Prieš išvykdama dukra Lietuvoje dirbo kažkokioje įmonėje prie Vilniaus savivaldybės, sakė, kad išeidama tą spaudą paliko įmonėje.

Liudytoja S. U. parodė, kad ji buvo namuose, kai K. S. pasiūlė pakeisti signalizacijos centralę. Jis labai įnirtingai aiškino, kad signalizacija sugedusi, kad yra priešgaisrinė situacija, tai skambėjo pavojingai. Nei ji, nei jos mama šių dalykų neišmano. Signalizacija buvo veikianti, pastoviai įjungta, įrangos gedimų nebuvo. Tada buvo sekmadienis, mama siūlė K. S. nuvažiuoti į reikmenų parduotuvę, bet jis su kolega pats kažkur nuvažiavo, po 1-1,5 val. grįžo su taše. Po kiek laiko K. S. pasakė, kad pabaigė darbus, pasakė kainą, suma jai pasirodė labai didelė. Už signalizacijos centralės keitimą mama K. S. sumokėjo 650 eurų, nusiėmusi juos bankomate prie Santaros ligoninės. Kaltinamasis taip pat siūlė pakeisti priešgaisrinius daviklius, juos išsivežė. Po to jos mama skambino žmonėms, kurie statė name signalizaciją ir jie buvo atvykę. Ji (liudytoja) nepastebėjo, kad K. S. rodytų mamai dėmesį, jos mamai tai būtų neįdomu. Kaltinamasis šmeižė jos mamą dėl priekabiavimo. Po domofono įrengimo vėliau name buvo elektros instaliacijos gedimų, vėl reikėjo žmonių pagalbos.

Akistatos su nukentėjusiąja D. U. metu K. S. parodė, kad pirmas susitarimas su užsakove buvo dėl domofono įrengimo. Jis visus darbus atliko ir užsakovė su juo atsiskaitė. Tada ji paprašė atlikti ir kitus darbus. Jis sutiko, dėl to buvo pasirašytas antras susitarimas. Jokio susitarimo su D. U. dėl signalizacijos nebuvo ir jis jos netvarkė, jis tik sutvarkė laidus ir prisuko daviklių bazes. Naujos signalizacijos jis nepirko, neįrenginėjo ir pinigų už tai negavo. Nurodytą sumą 650 Eur jis tikrai gavo ir tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė D. U., t.y. važiavo iki bankomato. Tai buvo apmokėjimas už atliktus darbus pagal antrą pasirašytą susitarimą. D. U. jam neskambino, o tik siuntė sms žinutes. Jokio pokalbio su J. dėl signalizacijos nebuvo, jokių pretenzijų jie jam nereiškė. Iš nukentėjusiosios namų jis paėmė du daviklius, kaip pavyzdžius. Su juo užsakovė pilnai atsiskaitė ir jis jai jokių pretenzijų neturi, tačiau ši vėliau pradėjo priekaištauti, kad jis ją "apiplėšė", kad už darbus paėmė per daug pinigų. Jis pas nukentėjusiąją dirbo ne mažiau 8 dienų, dirbo nuolat vienas. Pažįstamas, kurio nenori velti į šį reikalą, jį tik paveždavo iki nukentėjusiosios namų. Visus pinigus - 650 Eur, kuriuos D. U. nuiminėjo bankomate, jis gavo antrojo susitarimo pasirašymo dieną. Lapelio - lentelės su L. K. parašu ir antspaudu jis nukentėjusiajai nepateikinėjo, jo nesurašinėjo ir nepasirašinėjo, L. K. nepažįsta. Susitarimas dėl domofono įrengimo buvo surašytas tą dieną, kai jis pradėjo dirbti, t.y. 2015 m. lapkričio 10 ar 13 d. Du jo paimti signalizacijos davikliai yra pas N. arba pas D., t.y. jis jiems pasakė, kur paliko tuos daviklius, t.y. parduotuvėje "Maxima", Mindaugo gatvėje, pas apsaugos darbuotojus. 650 Eur jam buvo sumokėta už darbus pagal pasirašytą antrą susitarimą. Po to jis jokių darbų pas D. U. neatliko. Susitarimas dėl 3 metų garantijos už domofono įrengimą negalioja, nes D. U. yra nedora moteris. (t. 1, b.l. 121-122)

D. U. akistatos metu su K. S. parodė, kad su K. S. buvo susitarimas dėl domofono įrengimo ir kitų darbų, susijusių būtent su domofono įrengimu. Jis šiuos darbus atliko, dirbo su savo pažįstamu, kurio duomenų nežino. Už tuos darbus ji su juo atsiskaitė. Jokių kitų susitarimų iš pradžių nebuvo. Po kelių dienų K. S. įrengtas domofonas sugedo, atvykęs jis sutvarkė gedimą ir pasisiūlė atlikti kitus darbus. Ji sutiko ir jie pasirašė kitą susitarimą, tačiau dėl signalizacijos kalbos nebuvo. Signalizacija jos name buvo įrengta 2013 m., ją įrengė J. ir ji jokių nusiskundimų dėl signalizacijos neturėjo. K. S., atlikdamas aptartus darbus, atkreipė jos dėmesį, kad name netvarkinga signalizacija ir pasisiūlė ją patvarkyti, įtikinęs, kad reikia tvarkyti, kad negalima laukti, nes gali kilti gaisras ir pan. Jis pasakė, kad reikia keisti visą signalizacijos mazgą, pirkti naują signalizaciją. Paminėjo, kad pats viską nupirks iš pažįstamos L.. Tą pačią dieną jis grįžo už valandos su dideliu krepšiu. Pačios signalizacijos, t.y. prietaisų ir dalių ji nematė. K. S. iš karto pakilo į antrą aukštą ir ten tvarkė, kaip ji manė, signalizaciją. Užtrūko apie 30 min. Ji buvo labai užsiėmusi ir nieko netikrino, be to, ji nieko apie signalizaciją neišmano, tiesiog pasitikėjo. Dėl signalizacijos taisymo ir apmokėjimo buvo tik žodinis susitarimas, kad K. S. pats nupirks visą reikiamą įrangą ir pastatys. Ji buvo labai užsiėmusi, rašė straipsnį ir dėl to nesigilino. Nusileidęs į apačią K. S. pasakė, kad už viską ji jam turi sumokėti 700 Eur. Ji paprašė įrodymų dėl naujos signalizacijos įsigijimo ir K. S. labai nenoriai davė jai lapelį - lentelę, pasirašytą L. K. su jos antspaudu. Ji pradėjo skaičiuoti, suma nesutapo. Tada K. S. pasakė, kad suklydo ir nurodė mokėtiną sumą - 650 Eur. Ji tą pačią dieną su juo atsiskaitė nusiėmusi pinigus bankomate. Kitą dieną - pirmadienį, iš pačio ryto ji paskambino J. ir pareiškė pretenzijas dėl signalizacijos kokybės, pasakė, kad jai viską sutvarkė, t. y. naujai įrengė jų pažįstamas K. S.. Ji galvojo, kad jie kartu dirba. J. pokalbio metu paprašė padiktuoti, kokie signalizacijos įrenginiai pas ją buvo pakeisti. Ji jam viską nurodė iš lapelio - lentelės. Tuomet J. pasakė, kad tokios signalizacijos jau nebegaminamos apie 10 m. Supratusi, kad buvo apgauta, ji paskambino K. S. ir pareikalavo grąžinti pinigus. Šis atsakė, kad pinigų neėmė ir nieko ji neįrodys, kad pasiskaitytų jų susitarimus. J. apžiūrėjo signalizaciją po kelių dienų ir patvirtino, kad nieko joje nebuvo keista nuo pat įrengimo. Jie jai aiškino, kad bandė kalbėtis su K. S., bet šis viską paneigė, tai yra laikėsi pozicijos, kad ji nieko neįrodys. Ji reikalavo grąžinti sumokėtus 650 Eur. Po to paaiškėjo, kad K. S. ją apgavo ir įrenginėjant domofoną. Ji internete sutikrino kainas ir pamatė, kad jos yra mažesnės, nei ji sumokėjo K. S. už domofoną. K. S. 2015-11-13 dirbo su jai nepažįstamu vyriškiu. Po to, jis vėl su tuo pat vyriškiu atvyko taisyti domofono. Signalizaciją K. S. taisė vienas. Po to ji K. S. nematė, su juo bendravo telefonu ir žinutėmis. Antras susitarimas buvo pasirašytas 2015-11-29. Tai buvo susitarimas dėl smulkių darbų. Susitarimą pildė K. S., ji tik pasirašė. Tuomet ji į susitarimo datą neatkreipė dėmesio. Tą pačią dieną, t.y. 2015-11-29, jai paprašius pateikti įrodymą dėl signalizacijos pirkimo, K. S. pateikė jai minėtą lapelį - lentelę su L. K. parašu ir antspaudu. Tą matė jos dukra. K. S. pas ją dirbo tik dvi dienas, lapkričio 13 d. ir lapkričio 29 d. Susitarimus surašė pats K. S.. Abu susitarimai buvo atnešti jai pasirašyti lapkričio 29 d. (t. 1, b.l. 121-122)

2015-12-07 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. U. pateikė 2015-11-10 ir 2015-11-30 susitarimų su K. S. dėl darbų atlikimo, adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir 2015 m. lentelės „Medžiagos“ kopijas. Pastarojoje lentelėje nurodytos medžiagų kainos - centralė DSC 5010 - 328,73 Eur, klaviatūros procesorius PC 568, 118,15 - Eur, apsauginis elektroninis modulis PTZ-18 12V - 97,12 Eur. Lentelė patvirtinta spaudu "Personalo specialistė - administratorė L. K.". 2017-08-07 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. U. pateikė visų šių trijų dokumentų originalus .(t. 1, b.l. 48-52, t. 2, b.l. 30-33)

Rašysenos specialisto išvadoje Nr. 11-1726(17) nurodyta, kad 2015-11-28 lape "2015 m. lentelė" rankraštinius įrašus parašė ir prie spaudo "Personalo specialistė-administratorė L. K." atspaudo pasirašė ne L. K., rankraštinius įrašus parašė ne K. S.. Nustatyti, ar 2015-11-28 lape "2015 m. lentelė", prie spaudo "Personalo specialistė-administratorė L. K." atspaudo pasirašė K. S., ar kitas asmuo, negalima dėl parašų transkripcijų skirtumo ir tiriamojo parašo trumpumo. (t. 2, b.l. 57, 9-26, 40-42)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-10-18 rašte "Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00106-16" Nr. 181018/01 nurodyta, kad savo siūlomų prekių asortimente apsauginės signalizacijos įrangos - centralės DSC PC 5010, klaviatūros procesoriaus PC 568 ir apsauginio elektroninio modulio PTZ-18 12V įmonė 2015 metais neturėjo ir neturi dabar, todėl negali nurodyti nei jos vertės, nei kas sudaro įrangos komplektą. (t. 3, b.l. 7-9)

UAB "(duomenys neskelbtini) " 2018-10-18 rašte nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nei 2015 metais, nei dabar apsauginės signalizacijos įranga - centrale DSC PC 5010, procesoriumi PC 568 ir apsauginiu elektroniniu moduliu PTZ-18 12V neprekiavo ir dabar neprekiauja, todėl UAB "(duomenys neskelbtini) " siūlomų prekių asortimente jos neturėjo būti. (t. 3, b.l. 2-3) Iš 2015-11-29 AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo matyti, kad 2015-11-29 14,45 val. Santariškių g. 2, Vilniuje esančiame bankomate H179/HB iš D. U. banko sąskaitos grynaisiais buvo išimta 500 Eur suma. (t. 1, b.l. 125)

Nukentėjusioji D. U. teismo posėdžio metu pateikė keturias fotonuotraukas, kuriose nufotografuotas vidaus sienoje įmontuota pilkos spalvos dėžutė, ant kurios durelių išorinėje pusėje yra užrašai „DSC“, „Power series“, „PC 1864“, vidinėje durelių pusėje yra lipdukas su įrangos schema, o pačioje dėžutėje matomi pajungti laidai į detalę, ant kurios yra lipdukas su užrašu „Model: PC1864“. Taip pat D. U. teismui pateikė Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukciją, kurios 25-ame lape yra rankraštiniai įrašai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „2013.11.07“ (t. 3, b.l. 158-159, 160-172)

Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (Sukčiavimas) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiaudamas kaltininkas įsipareigoja kitiems asmenims pagal sutartis arba tiesiog susitarimus, tačiau iš tiesų neketina vykdyti iš to jam kylančių pareigų, o tik siekia šiuos suklaidinti – apgauti dėl savo tikslų ir, pasinaudodamas šių patiklumu, neteisėtai įgyti jų turtą. Būtent tai yra esminis kriterijus, atribojantis kaltininko (skolininko) baudžiamąją atsakomybę nuo civilinės. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę nusikalstamą pobūdį ir nori būtent apgaulės būdu gauti turtą ar turtinę naudą. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, pasireiškia sąmoningu turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013)

Pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Dokumentas, kaip klastojimo dalykas, plačiąja prasme suprantamas kaip teisiniams santykiams reikšmingo fakto liudijimas, kaip rašytinis ar kitokioje laikmenoje užfiksuotas dokumento požymius atitinkantis aktas su jame užfiksuota reikšminga teisinių santykių raidai informacija. Dokumentas yra suklastotas, kai yra pakeičiamas jau pagaminto dokumento turinys arba surašomas, atspausdinamas ar kitaip pagaminamas, arba tik patvirtinamas kito asmens surašytas dokumentas, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-210/2014, 2K-385-942/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad klastoja dokumentą ar, kad disponuoja suklastotu dokumentu (šioje byloje nagrinėjamu atveju), ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas vertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Visuma byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje patikrintų duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visiškai patvirtina K. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Šie duomenys - tai nukentėjusiosios D. U., liudytojų N. J., D. J., S. U., A. K. parodymai, taip pat rašytiniai duomenys: dokumentas „2015 m. lentelė Medžiagos“, 2015-11-10 ir 2015-11-30 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios surašyti susitarimai dėl darbų atlikimo, AB „Swedbank“ mokėjimo nurodyme matomas 500 Eur išgryninimo 2015-11-29 Santariškių g. 2, Vilniuje esančiame bankomate iš D. U. banko sąskaitos faktas, L. S. (buv. pavardė K.) paaiškinimas, rašysenos specialisto išvada, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios D. U. ir L. S. susirašinėjimo socialiniame tinkle Facebook duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciniai raštai, nukentėjusiosios pateiktos jos namuose įrengtos signalizacijos skydinės nuotraukos, taip pat apsaugos sistemos vartotojo instrukcija ir kt. Minimi duomenys tarpusavyje nėra prieštaringi, jie vieni kitus nuosekliai papildo ir tuo pat metu paneigia kaltinamojo K. S. parodymus neva jis nesiūlė nukentėjusiajai pakeisti signalizacijos centralę ir jokių su tuo susijusių darbų neatliko, kad jis neteikė D. U. dokumento „2015 m. lentelė Medžiagos“ bei neėmė iš pastarosios pinigų už neva pakeistą signalizacijos centralę, o prie Santaros ligoninės jam D. U. sumokėti 500 Eur buvo užmokestis už jo atliktus rozečių keitimo bei sandarinimo darbus.

Kaltinamojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino, kad iš nukentėjusiosios antrą kartą, tai yra 2015-11-29 jis gavo būtent 650 Eur, o ne 500 Eur, kaip, kad jis tvirtino teismo posėdyje, nurodydamas, jog gavo tik tokią sumą, kokią D. U. tąkart išsigrynino bankomate. Kaltinamojo parodymai, priešingai, nei gausiais įrodymais patvirtinti ir viso proceso metu buvę labai nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai apskritai stokoja logikos ir įtikinamų argumentų, jie paneigti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje lentelėje „Medžiagos“, vien medžiagoms, tai yra neįskaitant užmokesčio už darbą, neva išleista suma - 544,05 Eur jau viršija 500 eurų sumą. Nesant jokių abejonių, kad pastarąjį suklastotą dokumentą, kaip turėtų išlaidų pagrindimą, nukentėjusioji gavo būtent iš kaltinamojo ir, kad apgaulės įtakoje ji buvo pasiryžusi sumokėti kaltinamajam dar ir už jo neva atliktą signalizacijos remontą, akivaizdu, kad nukentėjusiosios sumokėta kaltinamajam suma buvo didesnė, nei 500 Eur. Taigi vien tai, kad bankomate nukentėjusioji išėmė 500 Eur anaiptol neįrdodo, kad tiek ji ir sumokėjo kaltinamajam. Tai, kad sumokėjo 650 Eur nukentėjusioji pasakė N. J., o šis teisme parodė klausęs kaltinamojo, kodėl šis paėmė iš nukentėjusiosios tiek daug pinigų.

Taip pat visiškai neįtikinama, teismo požiūriu, primityvi yra kaltinamojo versija, apie neva jo patirtą iš nukentėjusiosios pusės seksualinį priekabiavimą bei kerštavimą šiuo baudžiamuoju procesu, kuri, be kita ko, yra gana dažnai panašaus pobūdžio bylose. Nukentėjusioji D. U. yra mokslininkė, žinoma kultūros veikėja, ji vykdo plačią visuomeninę šviečiamąją veiklą, yra J.Basanavičiaus premijos laureatė, turi daug kitų valstybės įvertinimų. Lyginant nukentėjusiosios ir kaltinamojo asmenybes, jų veiklas bei pasiekimus, taip pat vertinant nukentėjusiosios dukters S. U. teisme išsakytą nuomonę, akivaizdu, artimi santykiai su kaltinamuoju nukentėjusiajai vargu ar būtų reikalingi ir įdomus.