Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-261-506/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-02
Bylos Nr.
1-261-506/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00106-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nukentėjusysis
D. U.
Kaltinamasis
K. S.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Bylos Nr. 1-261-506/2019
Proceso Nr. 1-02-2-00106-1
Procesinė kategorija: 1.2.14.5.1.;1.2.29.2.; 2.3.6.4.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai ir Laimai Avižienytei, dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei, advokatui Arūnui Bertuliui, nukentėjusiajai D. U., kaltinamajam K. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, neįgalus, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S., panaudojęs žinomai netikrą dokumentą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

jis 2015-11-13 D. U. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumontavo telefonspynę, tačiau šį darbą, už kurį D. U. jam sumokėjo 650 Eur, atliko nekokybiškai, todėl 2015-11-29 atvykęs pašalinti trūkumų bei bendru susitarimu apsiėmęs atlikti D. U. daugiau smulkių elektros instaliacijos darbų, dar pasisiūlė patikrinti name įrengtą signalizaciją ir, apžiūrėjęs signalizacijos centrinį mazgą, piktnaudžiaudamas šių reikalų neišmanančios D. U. pasitikėjimu, melagingai nurodė, kad signalizacija sugedusi ir todėl yra didelis gaisro pavojus bei įtikino pastarąją, kad būtina keisti signalizacijos centralę. Tada K. S. išvažiavo neva nupirkti keistinų signalizacijos centralės detalių, o grįžęs neva atliko signalizacijos remonto darbus bei, kaip neva turėtų išlaidų, iš viso 544,05 Eur, pagrindimą pateikė D. U. L. K. atspaudu „Personalo specialistė - administratorė L. K.“ bei nenustatyto asmens parašu patvirtintą žinomai netikrą dokumentą – „2015 m. lentelęė Medžiagos“, kuriame nurodyti signalizacijos dalių pavadinimai ir kainos: centralė DSC PC 5010 - 328,73 Eur, klaviatūros procesorius PC 568 - 118,15 Eur, apsauginis elektroninis modulis PTZ-18 12V - 97,17 Eur. Apgaulės įtakoje D. U. sumokėjo K. S. už signalizacijos remontą ir už minėtas detales iš viso 650 Eur, nors iš tikrųjų K. S. šių detalių D. U. namo signalizacijos sistemoje nesumontavo, jis taip pat neatliko kitų signalizacijos remonto darbų. Taip K. S., panaudojęs suklastotą dokumentą, apgaule savo naudai įgijo D. U. priklausančius 650 Eur.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. S., naudodamasis savo procesine teise, parodymų nedavė, savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo jis išdėstė paskutinio žodžio metu. Nurodė, kad jokių nusikaltimų jis nepadarė, kad yra nusipelnęs Lietuvai žmogus. Jis iš tikrųjų 2015 metais montavo pas nukentėjusiąją D. U. telefonspynę, vėliau dar atliko smulkesnius elektros darbus: montavo ir sandarino rozetes ir pan. Dirbo kelias dienas. Ir vienu, ir kitu atveju su nukentėjusiąja buvo pasirašyti susitarimai dėl darbų atlikimo. Nukentėjusioji pagal pirmą susitarimą - už telefonspynės montavimą, kaip ir buvo sutarta, jam sumokėjo 650 eurų. Pagal antrą susitarimą – už rozečių pakeitimą ir jų sandarinimą, ji sumokėjo 500 eurų. Pastaruoju atveju D. U. pinigus išgrynino ir jam perdavė prie Santariškių g. 2, Vilniuje esančio bankomato. Jokių susitarimų dėl signalizacijos remonto tarp jų nebuvo, jis nesiūlė nukentėjusiajai keisti signalizacijos centralės, šių darbų neatliko ir neteikė nukentėjusiajai dokumento - „2015 m. lentelė Medžiagos“. Jis tik paėmė D. U. namuose signalizacijos daviklius, kaip pavyzdžius, nes reikėjo juos pakeisti naujais, bet prasidėjus nesusipratimams jis atsisakė ką nors pirkti ir paliko daviklius pas pažįstamą apsaugos darbuotoją Mindaugo g., Vilniuje esančioje parduotuvėje „Maxima“. Nesusipratimai prasidėjo dėl to, kad nukentėjusioji juo susidomėjo kaip vyru, o ne kaip meistru. Nukentėjusiosios elgesį melagingai jį apkaltinus sukčiavimu jis vertina tik kaip kerštą, kai jis atsisakė turėti su ja intymių santykių.

Apklausta nukentėjusiąja D. U. parodė, kad nuo 2013 m. gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje. 2013 metais N. ir D. J. sumontavo jos name signalizaciją. 2015 metų pabaigoje ji vėl kreipėsi į N. ir D. - šįkart dėl domofono įrengimo, bet jie neturėjo laiko ir parekomendavo savo pažįstamą K. S.. Ji susiskambino su K. S. ir šis netrukus atvyko su kolega įrengti domofono. Iš K. S. pusės prasidėjo kalbos, kad name viskas blogai padaryta, kad reikia daug ką perdarinėti. K. S. važiavo pirkti medžiagų, tačiau nė vienos sąskaitos-faktūros už pirktas domofono įrengimui reikalingas medžiagas ji iš K. S. negavo. Buvo pirmieji euro metai, ji girdėjo, kad kainos labai augo, jose ji nesigaudė ir sumokėjo K. S. už šį darbą ir medžiagas 650 Eur. Visai netrukus domofonas sugedo ir maždaug po 2 savaičių - lapkričio 29 d. (sekmadienį) K. S. atvyko jo taisyti bei pateikė jo paties surašytą 2015-11-10 Susitarimą dėl telefonspynės įrengimo, kuriame buvo įrašyta 494 Eur už medžiagas ir 150 Eur už darbą sumos. K. S. taisė domofoną atvykęs vėl su kolega ir jis lyg pradėjo veikti. Tada K. S. pradėjo pasakoti apie savo nuopelnus, apie Sausio 13-osios įvykius, buvo labai paslaugus, siūlė dar ką nors padaryti. Name reikėjo pakeisti rozetes. K. S. nuvažiavo ir nupirko medžiagas, krapštėsi prie skydelio, kažką tvarkė pirmame aukšte aplink skydinę, paskui pasakė, kad trūksta detektorių. Po to pasakė, kad pasižiūrės signalizacijos mazgą. Tada ji su dukra ir K. S. užlipo į antrą aukštą, kur sandėliuke įrengta signalizacijos centralė. K. S. ją atidarė, apžiūrėjo, išėjo iš sandėliuko ir pasakė, kad viskas blogai, viskas yra sugedę, viską reikią pakeisti, kad yra didelis pavojus, gali kilti gaisras. Ji skambino signalizaciją pas ją įrenginėjusiam N. J.. Šiam neatsiliepus, sutiko keisti signalizaciją ir pasiūlė K. S. kartu važiuoti pirkti detalių į parduotuvę „Moki - Veži“, bet šis pasakė, kad ten nebus tokių prekių, kad reikia kokybiškų detalių ir, kad jis pažįsta tokią L., kuri jam parduos detales ir sekmadienį. Ji (nukentėjusioji) tuo metu buvo užsiėmusi mokslinės recenzijos rašymu ir neturėjo laiko tokiems rūpesčiams, todėl reikalus patikėjo K. S., kuris su kolega išvažiavo pirkti detalių. Grįžęs jau vienas, K. S. užlipo į antrą aukštą, po kiek laiko nusileidęs pasakė, kad viskas tvarkoje, kad viską pakeitė. Paklausus kiek kainuos darbas, K. S. ir pradžių nurodė 750 eurų sumą, o kai ji paprašė parodyti dokumentus, atkišo „lentelę“ su L. K. antspaudu, kurioje buvo surašytos prekės. K. S., be to, nurodė, kad dar reikės sumokėti už darbą. Kai viską sudėjo, gavosi 650 eurų, K. S. pasakė, kad suklydo. Kadangi ji tiek pinigų neturėjo, dukra ją ir K. S. nuvežė iki Santaros ligoninės, kur ji bankomate nusiėmė 500 eur ir atsiskaitė su K. S., iš viso jam sumokėdama 650 eurų. Su priekaištais dėl blogai įrengtos signalizacijos kitą rytą ji paskambino J., pasakė, kad K. liepė pakeisti sugedusią signalizaciją ir telefonu padiktavo toje K. S. pateiktoje „lentelėje“ surašytus neva pakeistų detalių pavadinimus. J. pasakė, kad tokia centralė DSC PC 5010 nebegaminama jau 10 metų ir tokių „kosminių“ kainų nėra. Jai pradėjus vardinti kitų „lentelėje“ nurodytų detalių pavadinimus, jie pasakė, kad tokių dalykų ten net nereikia. Tada ji skambino K. S., paklausė kodėl jis paėmė pinigus už pasenusias detales ir, kad jų kainos visai kitos. Šis pasakė, kad jokių pinigų jis neėmė ir, kad ji nieko neįrodys. Tada ji vėl skambino N. J., šis pažadėjo paskambinti K. S.. Ji rašė K. S. žinutes, į kurias šis labai grubiai atsirašinėjo: „dink iš akių“ ir pan. J. K. S. pasakė, kad, „jeigu ji tiek moka, tegul moka“, kad čia jų susitarimo reikalas. Po to pas ją į namus atvažiavo J. ir apžiūrėję signalizacijos skydelį pasakė, kad signalizacija net nepaliesta, viskas ką jie įdėjo, viskas ir yra, kad jokių jos minėtų detalių ten tikrai nėra ir viskas puikiai veikia. Jie pradėjo skambinti K., bet šis nenorėjo kalbėti. J. buvo nesmagu, kad pasiūlė tokį žmogų, kuris ją apgaudinėjo. Kai J. pasakė K. S. apie jos ketinimus kreiptis į policiją, šis pareiškė, kad pasakys policijai, kad tai buvo jos užmokestis jam už seksą. Gruodžio 7 d. ji kreipėsi į policiją. Ji savarankiškai per Google sistemą ir per Facebook rado L. K., parašė jai visą istoriją, nusiuntė minėtą signalizacijos detalių lentelę su jos spaudu. Ši atrašė, kad tai jos spaudas, bet ne jos parašas. K. S. jai pateikė iš viso dvi sutartis: 2015-11-10 dėl telefonspynės - 650 Eur sumai, ir 2015-11-29 ar 30 (ranka taisyta), kuriame pažymėta 56,37 Eur suma už medžiagas. Pastarajame susitarime paties K. S. ranka įrašyta, kad darbai pradėti ir baigti 2015-11-28. Kaltinamasis pas ją buvo atvykęs iš viso tik 2 kartus: 2015-11-13 – kai montavo domofoną, ir 2015-11-29 – kai atvažiavo jį taisyti ir neva keitė signalizaciją. Dirbo pusdienius. Signalizacijos remonto kainos jie neaptarė, ji numanė, kad maksimali kaina galėjo būti apie 200 eurų, bet K. S. atvežė „lentelę“ 540 eurų sumai. Už viso namo signalizacijos įrengimą ji 2013 metais mokėjo 5000 Lt, o K. S. už dviejų pusdienių darbą iš jos paėmė 1300 eurų. Vėliau ji domėjosi domofonų kainomis, jie kainuoja 50 - 100 eurų. Dėl smulkių darbų ji su K. S. kainos neaptarė, ji galvojo, kad rozetes kaltinamasis jai pakeis už dyką. Dėl signalizacijos jokių nusiskundimų ji neturėjo, signalizacija nuo jos rengimo dienos puikiai veikė. Ji turi signalizacijos centralės pasą, naudojimo instrukciją. Iš K. S. pusės buvo užuominos apie asmeninį gyvenimą, jis pasakojo, kad išsiskyrė su žmona, kad jis vienišas, jis buvo labai piktas ant žmonos.

Apklaustas liudytoju D. J., patvirtinęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 73 lapas), teismo posėdžio metu parodė, kad apie 2013 metus įrenginėjo pas nukentėjusiąją D. U. signalizaciją. Po kiek laiko jam paskambinusi D. U. paprašė pas ją atvažiuoti ir pasižiūrėti signalizaciją, pasakė, kad buvo pakeista centralė. Jis su tėvu N. J. nuvažiavo pasižiūrėti signalizacijos ir jam atrodė, kad tai buvo ta pati jų įrengta signalizacija. Kiekvienas meistras atpažįsta savo surinktą centralę. D. U. papasakojo kas atsitiko, parodė dokumentą, paklausė ar pakeista centralė, sakė, kad K. S. pakeitė signalizacijos centralę ir paėmė pinigus, sakė kiek sumokėjo ir jam atrodė, kad suma per didele. Ant centralės yra gamyklinė data, serijinis numeris, kada detalė pagaminta. Centralė DSC PC 5010 tais metais jau nebuvo gaminama, tai sena centralė. Jie dažniausiai įrenginėja centrales, kurioms ne daugiau kaip metai. Klaviatūros procesorius PC 568 jau negaminamas apie 10 metų. Pas D. U. stovi klaviatūros procesorius PC 5001, o centralė arba 1616, arba 1864. D. U. rodytoje „lentelėje“ nurodytas apsauginis elektroninis modulis PTZ-18 niekur nenaudojamas, nežino ką tai reiškė. Jis su tėvu specializuojasi signalizacijų įrengime, galėtų įrengti ir domofoną, bet tai ne jų darbas.

Apklaustas liudytoju N. J. parodė, kad kadaise dirbo su K. S., paskui šis buvo kažkur prapuolęs, vėliau atsirado, prašė pasiūlyti jam kokio darbo, sakė, kad turi namuose domofoną, gali pastatyti. Jis pasiūlė K. S. paslaugas D. U., nes ši kaip tik jam skambino ir prašė įrengti pas ją namuose domofoną. Po to D. U. jam skambino ir sakė, kad domofonas neveikia, paprašė atvažiuoti ir pažiūrėti, taip pat sakė, kad K. S. paėmė pinigus už signalizaciją, pakeitė signalizacijos plokštę. Tada jis paskambino K. S. ir paklausė, ko jis lenda į signalizaciją, nes jis ten nieko nesupranta. Šis aiškino, kad nuvažiavo į Lavoriškės, į firmą, nupirko centralę ir pastatė. Jis paklausė K. S., kaip jis galėjo pastatyti centralę, kuri jau 10 metų nenaudojama ir negaminama, tačiau šis aiškino, kad pakeitė ir viską padarė, nes jo prašė D.. Iš tikrųjų K. S. niekaip negalėjo pakeisti signalizacijos, nežinodamas instaliacijos kodo, nes ten viskas užprogramuota. Instaliacijos kodo nežino net namo šeimininkas. Be instaliacijos kodo galima pakeisti tik daviklius, tuomet reikia žinoti tik vartojo kodą. Centralės gali būti keičiamos iš esmės dėl atsirandančių naujų technologijų. Dėl gedimų nereikėjo niekada keisti, per 20 jo darbo metų nebuvo nė vieno signalizacijos gedimo. Kitą dieną jis su sūnumi nuvažiavo pas nukentėjusiąją, pamatė, kad domofonas neveikė. D. sakė, kad sumokėjo 400-500 eurų. Tokios kainos negalėjo būti, nes naujas domofonas kainavo 50 Lt. Pažiūrėję į signalizacijos centralę rado lipduką su jos pagaminimo metais. Tai buvo senas lipdukas. Į programą galima įeiti tik žinant instaliacijos kodą, taigi to negalėjo padaryti nei Kęstutis, nei kas kitas. Po signalizacijos įrengimo niekas kitas, išskyrus jį (t.y. signalizaciją įrenginėjusį N. J.) negalėjo nieko su signalizacija daryti. Net jei apsaugos firma ką nors turėtų keisti, skambintų jam ir klaustų instaliacijos kodo. D. jam rodė dokumentą - „lentelę“, kur buvo surašytos detales ir kainos. Tai buvo kaina, už kurią galima buvo visame name įrengti visą signalizaciją. Jis buvo šokiruotas ir pasakė D., kad nieko nebuvo pakeista ir, kad K. S. nieko nepadarė. Taip pat pamatė, kad name truko 2 daviklių. Lentelėje nurodyto klaviatūros procesoriaus pavadinimas tikrai ne toks, kokį jis statė. Procesorių jis statė „5010“, klaviatūrą statė tikrai ne „PC 568“ (past. – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pas nukentėjusiąją įrengė DSC sistemą, berods, modelis „5020“, už viską sumokėjo galimai apie 300 litų. (t. 1, b.l. 75)). Jis telefonu kalbėjo su K. S., pasakė, kad šis nieko nepadarė, o pinigus paėmė. K. S. atsakė, kad D. U. nieko neįrodys, kad jis pinigus ėmė ten, kur nėra kamerų, o jis neprisipažins juos paėmęs. Vėliau sakė, kad D. sumokėjo jam už seksą. K. S. pats prisipažino, kad nuėmė daviklius, tačiau po telefoninio pokalbio nenorėjo su juo susitikti, todėl pasakė paimti daviklius „Maxima“ parduotuvėje pas apsaugos darbuotoją.

Liudytojas N. J., jam parodžius nukentėjusiosios D. U. pateiktas signalizacijos centrinio mazgo skydelio nuotraukas ir Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukciją (3 t. 158-159, 160-172 b.l.), nurodė, kad ant signalizacijos skydelio durelių išorinės pusės ir ant pačios detalės esantys lipdukai „PC 1864“ reiškia, kad yra sumontuota būtent pastarojo modelio signalizacija (nuotraukos Nr. 3 ir 4) ir, kad minėtos vartotojo instrukcijos paskutiniame lape yra nurodyti jo ir jo sūnaus D. telefonų numeriai bei signalizacijos sumontavimo data – 2013-11-07, kuri, be kita ko, nurodo ir jų suteikiamą vienerių metų signalizacijos garantinio aptarnavimo laikotarpį. Taip pat jis parodė, kad po pirmojo teismo posėdžio jam paskambinęs kaltinamasis prašė neiti jo į teismą liudyti, už tai žadėjo parūpinti klientų.

Liudytojas A. K. parodė, kad iš dukros L. K. (dabar - S.) žodžių žino, kad jai skambino moteris, klausė apie darbus, minėjo pavardes žmonių, kurių dukra nepažįsta, sakė, kad matė darbų dokumentą, kur buvo spaudas su jo dukros inicialais. Dukra jam sakė, kad buvo pasinaudota jos spaudu, kuriame buvo užrašyti jos vardas ir pavardė. Dukra jau 4 metus gyvena Turkijoje. Kai jai skambino ta moteris, dukra jau buvo išvykusi į užsienį. Dukra nesusijusi su prekyba signalizacijomis, jokių signalizacijos detalių ji negalėjo turėti, ji teisininkė. Prieš išvykdama dukra Lietuvoje dirbo kažkokioje įmonėje prie Vilniaus savivaldybės, sakė, kad išeidama tą spaudą paliko įmonėje.

Liudytoja S. U. parodė, kad ji buvo namuose, kai K. S. pasiūlė pakeisti signalizacijos centralę. Jis labai įnirtingai aiškino, kad signalizacija sugedusi, kad yra priešgaisrinė situacija, tai skambėjo pavojingai. Nei ji, nei jos mama šių dalykų neišmano. Signalizacija buvo veikianti, pastoviai įjungta, įrangos gedimų nebuvo. Tada buvo sekmadienis, mama siūlė K. S. nuvažiuoti į reikmenų parduotuvę, bet jis su kolega pats kažkur nuvažiavo, po 1-1,5 val. grįžo su taše. Po kiek laiko K. S. pasakė, kad pabaigė darbus, pasakė kainą, suma jai pasirodė labai didelė. Už signalizacijos centralės keitimą mama K. S. sumokėjo 650 eurų, nusiėmusi juos bankomate prie Santaros ligoninės. Kaltinamasis taip pat siūlė pakeisti priešgaisrinius daviklius, juos išsivežė. Po to jos mama skambino žmonėms, kurie statė name signalizaciją ir jie buvo atvykę. Ji (liudytoja) nepastebėjo, kad K. S. rodytų mamai dėmesį, jos mamai tai būtų neįdomu. Kaltinamasis šmeižė jos mamą dėl priekabiavimo. Po domofono įrengimo vėliau name buvo elektros instaliacijos gedimų, vėl reikėjo žmonių pagalbos.

Akistatos su nukentėjusiąja D. U. metu K. S. parodė, kad pirmas susitarimas su užsakove buvo dėl domofono įrengimo. Jis visus darbus atliko ir užsakovė su juo atsiskaitė. Tada ji paprašė atlikti ir kitus darbus. Jis sutiko, dėl to buvo pasirašytas antras susitarimas. Jokio susitarimo su D. U. dėl signalizacijos nebuvo ir jis jos netvarkė, jis tik sutvarkė laidus ir prisuko daviklių bazes. Naujos signalizacijos jis nepirko, neįrenginėjo ir pinigų už tai negavo. Nurodytą sumą 650 Eur jis tikrai gavo ir tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė D. U., t.y. važiavo iki bankomato. Tai buvo apmokėjimas už atliktus darbus pagal antrą pasirašytą susitarimą. D. U. jam neskambino, o tik siuntė sms žinutes. Jokio pokalbio su J. dėl signalizacijos nebuvo, jokių pretenzijų jie jam nereiškė. Iš nukentėjusiosios namų jis paėmė du daviklius, kaip pavyzdžius. Su juo užsakovė pilnai atsiskaitė ir jis jai jokių pretenzijų neturi, tačiau ši vėliau pradėjo priekaištauti, kad jis ją "apiplėšė", kad už darbus paėmė per daug pinigų. Jis pas nukentėjusiąją dirbo ne mažiau 8 dienų, dirbo nuolat vienas. Pažįstamas, kurio nenori velti į šį reikalą, jį tik paveždavo iki nukentėjusiosios namų. Visus pinigus - 650 Eur, kuriuos D. U. nuiminėjo bankomate, jis gavo antrojo susitarimo pasirašymo dieną. Lapelio - lentelės su L. K. parašu ir antspaudu jis nukentėjusiajai nepateikinėjo, jo nesurašinėjo ir nepasirašinėjo, L. K. nepažįsta. Susitarimas dėl domofono įrengimo buvo surašytas tą dieną, kai jis pradėjo dirbti, t.y. 2015 m. lapkričio 10 ar 13 d. Du jo paimti signalizacijos davikliai yra pas N. arba pas D., t.y. jis jiems pasakė, kur paliko tuos daviklius, t.y. parduotuvėje "Maxima", Mindaugo gatvėje, pas apsaugos darbuotojus. 650 Eur jam buvo sumokėta už darbus pagal pasirašytą antrą susitarimą. Po to jis jokių darbų pas D. U. neatliko. Susitarimas dėl 3 metų garantijos už domofono įrengimą negalioja, nes D. U. yra nedora moteris. (t. 1, b.l. 121-122)

D. U. akistatos metu su K. S. parodė, kad su K. S. buvo susitarimas dėl domofono įrengimo ir kitų darbų, susijusių būtent su domofono įrengimu. Jis šiuos darbus atliko, dirbo su savo pažįstamu, kurio duomenų nežino. Už tuos darbus ji su juo atsiskaitė. Jokių kitų susitarimų iš pradžių nebuvo. Po kelių dienų K. S. įrengtas domofonas sugedo, atvykęs jis sutvarkė gedimą ir pasisiūlė atlikti kitus darbus. Ji sutiko ir jie pasirašė kitą susitarimą, tačiau dėl signalizacijos kalbos nebuvo. Signalizacija jos name buvo įrengta 2013 m., ją įrengė J. ir ji jokių nusiskundimų dėl signalizacijos neturėjo. K. S., atlikdamas aptartus darbus, atkreipė jos dėmesį, kad name netvarkinga signalizacija ir pasisiūlė ją patvarkyti, įtikinęs, kad reikia tvarkyti, kad negalima laukti, nes gali kilti gaisras ir pan. Jis pasakė, kad reikia keisti visą signalizacijos mazgą, pirkti naują signalizaciją. Paminėjo, kad pats viską nupirks iš pažįstamos L.. Tą pačią dieną jis grįžo už valandos su dideliu krepšiu. Pačios signalizacijos, t.y. prietaisų ir dalių ji nematė. K. S. iš karto pakilo į antrą aukštą ir ten tvarkė, kaip ji manė, signalizaciją. Užtrūko apie 30 min. Ji buvo labai užsiėmusi ir nieko netikrino, be to, ji nieko apie signalizaciją neišmano, tiesiog pasitikėjo. Dėl signalizacijos taisymo ir apmokėjimo buvo tik žodinis susitarimas, kad K. S. pats nupirks visą reikiamą įrangą ir pastatys. Ji buvo labai užsiėmusi, rašė straipsnį ir dėl to nesigilino. Nusileidęs į apačią K. S. pasakė, kad už viską ji jam turi sumokėti 700 Eur. Ji paprašė įrodymų dėl naujos signalizacijos įsigijimo ir K. S. labai nenoriai davė jai lapelį - lentelę, pasirašytą L. K. su jos antspaudu. Ji pradėjo skaičiuoti, suma nesutapo. Tada K. S. pasakė, kad suklydo ir nurodė mokėtiną sumą - 650 Eur. Ji tą pačią dieną su juo atsiskaitė nusiėmusi pinigus bankomate. Kitą dieną - pirmadienį, iš pačio ryto ji paskambino J. ir pareiškė pretenzijas dėl signalizacijos kokybės, pasakė, kad jai viską sutvarkė, t. y. naujai įrengė jų pažįstamas K. S.. Ji galvojo, kad jie kartu dirba. J. pokalbio metu paprašė padiktuoti, kokie signalizacijos įrenginiai pas ją buvo pakeisti. Ji jam viską nurodė iš lapelio - lentelės. Tuomet J. pasakė, kad tokios signalizacijos jau nebegaminamos apie 10 m. Supratusi, kad buvo apgauta, ji paskambino K. S. ir pareikalavo grąžinti pinigus. Šis atsakė, kad pinigų neėmė ir nieko ji neįrodys, kad pasiskaitytų jų susitarimus. J. apžiūrėjo signalizaciją po kelių dienų ir patvirtino, kad nieko joje nebuvo keista nuo pat įrengimo. Jie jai aiškino, kad bandė kalbėtis su K. S., bet šis viską paneigė, tai yra laikėsi pozicijos, kad ji nieko neįrodys. Ji reikalavo grąžinti sumokėtus 650 Eur. Po to paaiškėjo, kad K. S. ją apgavo ir įrenginėjant domofoną. Ji internete sutikrino kainas ir pamatė, kad jos yra mažesnės, nei ji sumokėjo K. S. už domofoną. K. S. 2015-11-13 dirbo su jai nepažįstamu vyriškiu. Po to, jis vėl su tuo pat vyriškiu atvyko taisyti domofono. Signalizaciją K. S. taisė vienas. Po to ji K. S. nematė, su juo bendravo telefonu ir žinutėmis. Antras susitarimas buvo pasirašytas 2015-11-29. Tai buvo susitarimas dėl smulkių darbų. Susitarimą pildė K. S., ji tik pasirašė. Tuomet ji į susitarimo datą neatkreipė dėmesio. Tą pačią dieną, t.y. 2015-11-29, jai paprašius pateikti įrodymą dėl signalizacijos pirkimo, K. S. pateikė jai minėtą lapelį - lentelę su L. K. parašu ir antspaudu. Tą matė jos dukra. K. S. pas ją dirbo tik dvi dienas, lapkričio 13 d. ir lapkričio 29 d. Susitarimus surašė pats K. S.. Abu susitarimai buvo atnešti jai pasirašyti lapkričio 29 d. (t. 1, b.l. 121-122)

2015-12-07 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. U. pateikė 2015-11-10 ir 2015-11-30 susitarimų su K. S. dėl darbų atlikimo, adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir 2015 m. lentelės „Medžiagos“ kopijas. Pastarojoje lentelėje nurodytos medžiagų kainos - centralė DSC 5010 - 328,73 Eur, klaviatūros procesorius PC 568, 118,15 - Eur, apsauginis elektroninis modulis PTZ-18 12V - 97,12 Eur. Lentelė patvirtinta spaudu "Personalo specialistė - administratorė L. K.". 2017-08-07 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. U. pateikė visų šių trijų dokumentų originalus .(t. 1, b.l. 48-52, t. 2, b.l. 30-33)

Šalies argumentai

L. S. (K.) 2017-09-22 paaiškinime nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. dirbo įmonėje "(duomenys neskelbtini) ". Įmonė teikė buhalterinių apskaitų paslaugas. Jos pareigos buvo personalo specialistė - administratorė, todėl buvo padarytas antspaudas, kuriuo ji antspauduodavo administracinių išlaidų sąskaitas. Iš darbo ji išėjo 2015 m. balandžio mėn.. antspaudą išeidama iš darbo, berods, paliko darbovietėje. Kas galėjo pasinaudoti jos antspaudu, nežino, K. S. nepažįsta ir jokių reikalų su juo neturėjo. Lentelėje nurodytų apskaitų nevykdė ir jose matomas parašas yra ne jos. (t. 2, b.l. 11)

Rašysenos specialisto išvadoje Nr. 11-1726(17) nurodyta, kad 2015-11-28 lape "2015 m. lentelė" rankraštinius įrašus parašė ir prie spaudo "Personalo specialistė-administratorė L. K." atspaudo pasirašė ne L. K., rankraštinius įrašus parašė ne K. S.. Nustatyti, ar 2015-11-28 lape "2015 m. lentelė", prie spaudo "Personalo specialistė-administratorė L. K." atspaudo pasirašė K. S., ar kitas asmuo, negalima dėl parašų transkripcijų skirtumo ir tiriamojo parašo trumpumo. (t. 2, b.l. 57, 9-26, 40-42)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-10-18 rašte "Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00106-16" Nr. 181018/01 nurodyta, kad savo siūlomų prekių asortimente apsauginės signalizacijos įrangos - centralės DSC PC 5010, klaviatūros procesoriaus PC 568 ir apsauginio elektroninio modulio PTZ-18 12V įmonė 2015 metais neturėjo ir neturi dabar, todėl negali nurodyti nei jos vertės, nei kas sudaro įrangos komplektą. (t. 3, b.l. 7-9)

UAB "(duomenys neskelbtini) " 2018-10-18 rašte nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nei 2015 metais, nei dabar apsauginės signalizacijos įranga - centrale DSC PC 5010, procesoriumi PC 568 ir apsauginiu elektroniniu moduliu PTZ-18 12V neprekiavo ir dabar neprekiauja, todėl UAB "(duomenys neskelbtini) " siūlomų prekių asortimente jos neturėjo būti. (t. 3, b.l. 2-3) Iš 2015-11-29 AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo matyti, kad 2015-11-29 14,45 val. Santariškių g. 2, Vilniuje esančiame bankomate H179/HB iš D. U. banko sąskaitos grynaisiais buvo išimta 500 Eur suma. (t. 1, b.l. 125)

Nukentėjusioji D. U. teismo posėdžio metu pateikė keturias fotonuotraukas, kuriose nufotografuotas vidaus sienoje įmontuota pilkos spalvos dėžutė, ant kurios durelių išorinėje pusėje yra užrašai „DSC“, „Power series“, „PC 1864“, vidinėje durelių pusėje yra lipdukas su įrangos schema, o pačioje dėžutėje matomi pajungti laidai į detalę, ant kurios yra lipdukas su užrašu „Model: PC1864“. Taip pat D. U. teismui pateikė Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukciją, kurios 25-ame lape yra rankraštiniai įrašai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „2013.11.07“ (t. 3, b.l. 158-159, 160-172)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (Sukčiavimas) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiaudamas kaltininkas įsipareigoja kitiems asmenims pagal sutartis arba tiesiog susitarimus, tačiau iš tiesų neketina vykdyti iš to jam kylančių pareigų, o tik siekia šiuos suklaidinti – apgauti dėl savo tikslų ir, pasinaudodamas šių patiklumu, neteisėtai įgyti jų turtą. Būtent tai yra esminis kriterijus, atribojantis kaltininko (skolininko) baudžiamąją atsakomybę nuo civilinės. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę nusikalstamą pobūdį ir nori būtent apgaulės būdu gauti turtą ar turtinę naudą. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, pasireiškia sąmoningu turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013)

Pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Dokumentas, kaip klastojimo dalykas, plačiąja prasme suprantamas kaip teisiniams santykiams reikšmingo fakto liudijimas, kaip rašytinis ar kitokioje laikmenoje užfiksuotas dokumento požymius atitinkantis aktas su jame užfiksuota reikšminga teisinių santykių raidai informacija. Dokumentas yra suklastotas, kai yra pakeičiamas jau pagaminto dokumento turinys arba surašomas, atspausdinamas ar kitaip pagaminamas, arba tik patvirtinamas kito asmens surašytas dokumentas, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-210/2014, 2K-385-942/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad klastoja dokumentą ar, kad disponuoja suklastotu dokumentu (šioje byloje nagrinėjamu atveju), ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas vertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Šioje byloje K. S. inkriminuoti alternatyvieji Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai, atitinkamai, svetimo turto savo naudai įgijimas apgaule ir žinomai netikro (suklastoto) dokumento panaudojimas.

Visuma byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje patikrintų duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visiškai patvirtina K. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Šie duomenys - tai nukentėjusiosios D. U., liudytojų N. J., D. J., S. U., A. K. parodymai, taip pat rašytiniai duomenys: dokumentas „2015 m. lentelė Medžiagos“, 2015-11-10 ir 2015-11-30 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios surašyti susitarimai dėl darbų atlikimo, AB „Swedbank“ mokėjimo nurodyme matomas 500 Eur išgryninimo 2015-11-29 Santariškių g. 2, Vilniuje esančiame bankomate iš D. U. banko sąskaitos faktas, L. S. (buv. pavardė K.) paaiškinimas, rašysenos specialisto išvada, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios D. U. ir L. S. susirašinėjimo socialiniame tinkle Facebook duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciniai raštai, nukentėjusiosios pateiktos jos namuose įrengtos signalizacijos skydinės nuotraukos, taip pat apsaugos sistemos vartotojo instrukcija ir kt. Minimi duomenys tarpusavyje nėra prieštaringi, jie vieni kitus nuosekliai papildo ir tuo pat metu paneigia kaltinamojo K. S. parodymus neva jis nesiūlė nukentėjusiajai pakeisti signalizacijos centralę ir jokių su tuo susijusių darbų neatliko, kad jis neteikė D. U. dokumento „2015 m. lentelė Medžiagos“ bei neėmė iš pastarosios pinigų už neva pakeistą signalizacijos centralę, o prie Santaros ligoninės jam D. U. sumokėti 500 Eur buvo užmokestis už jo atliktus rozečių keitimo bei sandarinimo darbus.

Kaltinamojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino, kad iš nukentėjusiosios antrą kartą, tai yra 2015-11-29 jis gavo būtent 650 Eur, o ne 500 Eur, kaip, kad jis tvirtino teismo posėdyje, nurodydamas, jog gavo tik tokią sumą, kokią D. U. tąkart išsigrynino bankomate. Kaltinamojo parodymai, priešingai, nei gausiais įrodymais patvirtinti ir viso proceso metu buvę labai nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai apskritai stokoja logikos ir įtikinamų argumentų, jie paneigti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje lentelėje „Medžiagos“, vien medžiagoms, tai yra neįskaitant užmokesčio už darbą, neva išleista suma - 544,05 Eur jau viršija 500 eurų sumą. Nesant jokių abejonių, kad pastarąjį suklastotą dokumentą, kaip turėtų išlaidų pagrindimą, nukentėjusioji gavo būtent iš kaltinamojo ir, kad apgaulės įtakoje ji buvo pasiryžusi sumokėti kaltinamajam dar ir už jo neva atliktą signalizacijos remontą, akivaizdu, kad nukentėjusiosios sumokėta kaltinamajam suma buvo didesnė, nei 500 Eur. Taigi vien tai, kad bankomate nukentėjusioji išėmė 500 Eur anaiptol neįrdodo, kad tiek ji ir sumokėjo kaltinamajam. Tai, kad sumokėjo 650 Eur nukentėjusioji pasakė N. J., o šis teisme parodė klausęs kaltinamojo, kodėl šis paėmė iš nukentėjusiosios tiek daug pinigų.

Taip pat visiškai neįtikinama, teismo požiūriu, primityvi yra kaltinamojo versija, apie neva jo patirtą iš nukentėjusiosios pusės seksualinį priekabiavimą bei kerštavimą šiuo baudžiamuoju procesu, kuri, be kita ko, yra gana dažnai panašaus pobūdžio bylose. Nukentėjusioji D. U. yra mokslininkė, žinoma kultūros veikėja, ji vykdo plačią visuomeninę šviečiamąją veiklą, yra J.Basanavičiaus premijos laureatė, turi daug kitų valstybės įvertinimų. Lyginant nukentėjusiosios ir kaltinamojo asmenybes, jų veiklas bei pasiekimus, taip pat vertinant nukentėjusiosios dukters S. U. teisme išsakytą nuomonę, akivaizdu, artimi santykiai su kaltinamuoju nukentėjusiajai vargu ar būtų reikalingi ir įdomus.

Esminė tirtina šioje byloje, lemianti kaltinamojo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn bei pastarojo ginčijama aplinkybė yra tai, ar nukentėjusiosios namuose iš tikrųjų buvo poreikis pakeisti signalizacijos centralę, ar kaltinamasis pasisiūlė tai padaryti, jei taip, ar jis tai padarė ir, ar nukentėjusioji sumokėjo kaltinamajam už šią paslaugą.

Minėta, kad nukentėjusiosios D. U. parodymai tiek dėl tiriamų šioje byloje nusikalstamų veikų, tiek apskritai dėl pažinties su kaltinamuoju priežasties bei bendravimo su juo aplinkybių viso proceso metu buvo labai nuoseklūs, aiškūs, suprantami, logiškai paaiškinami. Juos patvirtina kiti gausūs įrodymai.

Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio mėnesį kaltinamasis, kurį nukentėjusiajai rekomendavo N. J., montavo pas nukentėjusiąją name telefonspynę, o jai netrukus sugedus, vėl atvažiavęs kaltinamasis ją taisė, jis taip pat abipusiu su nukentėjusiąja susitarimu atliko smulkius elektros darbus: keitė ir sandarino rozetes ir pan. Tiek dėl telefonspynės įrengimo darbų, tiek dėl rozečių sandarinimo bei kitų galimų smulkių darbų kaltinamasis ir nukentėjusioji sudarė rašytines sutartis – „Susitarimus“, atitinkamai, už telefonspynės įrengimą su medžiagomis 650 eurų sumai ir už smulkius darbus - 56,37 Eurų sumai (susitarime nurodyta suma tik už medžiagas). Nukentėjusioji D. U. ir kartu su ja tuo metu gyvenusi bei nagrinėjamame įvykyje betarpiškai dalyvavusi pastarosios dukra S. U. viso proceso metu taip pat nuosekliai, vienodai ir labai aiškiai tvirtino, kad D. U. sutiko, jog būtų atlikti dar ir signalizacijos remonto darbai, po to, kai kaltinamasis labai įtikinamai nurodė, jog signalizacija yra netvarkinga ir dėl to name gali kilti gaisras, nors iki tol jokių signalizacijos gedimo požymių jos nebuvo pastebėjusios. Jos abi taip pat nurodė, kad K. S., grįžęs su reikiamomis detalėmis signalizacijos remontui, iš tiesų užlipo į antrą aukštą, kur yra signalizacijos skydelis, kažką ten darė, po ko pasakė, kad viską sutvarkė. Apie tai, kad name buvo pakeista vos prieš kelis metus įrengtos signalizacijos centralė nukentėjusioji iškart pranešė signalizaciją įrenginėjusiems N. ir D. J., priekaištaudama šiems dėl nekokybiško darbo. Tokias pat aplinkybes ji nurodė ir L. K., ją suradusi ir susirašinėdama socialiniame tinkle „Facebook“. Taigi nukentėjusiosios D. U. ir liudytojos S. U. parodymais apie tai, kad kaltinamasis įtikino jas būtinumu pakeisti signalizacijos centralę, kad jis imitavo signalizacijos centralės detalių nupirkimą bei pakeitimą, teismas neturi pagrindo netikėti, priešingai, nei šias aplinkybes išvis neigusio kaltinamojo parodymais. Netrukus po nukentėjusiosios skambučio dėl kaltinamojo nekokybiškai įrengto domofono ir dėl neva pakeistos signalizacijos pas ją atvykę D. ir N. J. aptiko, kad signalizacijos centralė išvis nebuvo keista, tai yra ten buvo jų pačių 2013 metais įrengta signalizacija ir ji buvo visiškai tvarkingai veikianti. Iš nukentėjusiosios pateiktų signalizacijos skydelio nuotraukų matyti, kad ant skydelio esantis lipdukas ir užrašas ant pačių durelių rodo, kad yra sumontuota „PC1864“ modelio signalizacija, o iš rankraštinių įrašų „N.“ ir „D.“ nukentėjusiosios pateiktos Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukcijos 25 lape, taip pat iš ten užrašytų telefonų numerių (tokie patys telefonų numeriai nurodomi prie bylos medžiagos teikiamoje liudytojų D. J. ir N. J. kontaktinių duomenų informacijoje) bei datos - „2013.11.07.“ seka, kad šią signalizaciją įrengė būtent liudytojai D. ir N. J.. Pastarasis teisme nurodė, kad vartotojo instrukcijoje kažkurio iš jų ranka įrašyta signalizacijos įrengimo data „2013.11.07.“ yra tikroji signalizacijos įrengimo data ir tuo pat metu tai yra jų suteikiamas vienerių metų signalizacijos garantinio aptarnavimo orientyras. Šios instrukcijos 24 lape, be kita ko, yra rankraštinis signalizacijos jutiklių/zonų sąrašas ir, akivaizdu, kad jis užrašytas tokiu pat braižu ir tokios pačios spalvos rašymo priemone, kaip ir 25-me lape nurodyti kontaktiniai N. ir D. duomenys bei data, todėl, priešingai, nei nurodo kaltinamojo gynėjas, nėra jokio pagrindo įtarti, kad pastaruosius kontaktinius duomenis liudytojai įrašė kitu laiku, pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu, susitarę su nukentėjusiąja ar pan. Labai reikšmingi yra liudytojo N. J. parodymai, kad kaltinamasis net ir neturėjo jokių techninių galimybių pakeisti signalizacijos centralę, nes tam reikia žinoti signalizacijos instaliacijos kodą, o jo nežino net namo savininkas. Liudytojai D. ir N. J. taip pat parodė, kad signalizacijos centralė „DSC PC 5010“, kurią neva sumontavo kaltinamasis, jau daug metų išvis nebuvo gaminama, be to, jos kaina, kuri buvo nurodyta nukentėjusiosios jiems parodytoje lentelėje, buvo visiškai nereali – per didelė. Liudytojas N. J. nurodė, kad už nukentėjusiosios kaltinamajam sumokėtą sumą - 650 eurų, galima buvo įrengti viso namo signalizaciją. Šioje vietoje pažymėtina, kad liudytojo N. J. parodymai teismo posėdyje, jog pas D. U. 2013 metais jis įrengė „DSC PC 5010“ modelio signalizaciją, vertintini kaip apsirikimo klaida, nes, pirma, liudytojas tuo pat metu tvirtino gerai neprisimenantis koks buvo jo įrengtos signalizacijos modelis, nes jis įrenginėja daug signalizacijų, antra, pastarasis modelis net ir nenurodytas nukentėjusiajai paliktoje Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukcijoje, kas reiškia, kad sumontuotas buvo būtent vienas iš instrukcijoje nurodytų modelių, o ne modelis „DSC PC 5010“. Iš byloje esančių specializuotų apsaugos sistemomis prekiaujančių įmonių - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinių raštų matyti, kad šios įmonės nei 2015 metais, nei vėliau įranga „DSC PC 5010“ neprekiavo. Liudytojas N. J. be to parodė, kad dėl šio įvykio jam telefonu kalbant su kaltinamuoju, šis dėstė įsitikinimą neva nukentėjusioji niekaip neįrodys, kad sumokėjo jam už signalizacijos centralės pakeitimą 650 eurų, nes ji pinigus sumokėjo ten, kur nėra kamerų ir, kad ji pati kvaila, kad tiek sumokėjo, o po pirmojo posėdžio šioje byloje jam paskambinęs kaltinamasis prašė daugiau neiti į teismą liudyti, už tai žadėjo duoti klientų (užsakovų). Pastarasis liudijimas rodo, kad kaltinamasis nuo N. J. net neslėpė apgavęs D. U., ką akivaizdžiai patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kaltinamasis melavo nukentėjusiajai, jog būtina pakeisti signalizacijos centralę, tada imitavo, kad nupirko reikiamas detales ir atliko šį darbą, pateikė nukentėjusiajai neva turėtas išlaidas, iš viso 544,04 Eur sumai pagrindžiantį dokumentą – „2015 m. lentelė Medžiagos“, kurioje nurodytos neva pakeistos detalės ir jų kainos: centralė DSC PC 5010 - 328,73 Eur, klaviatūros procesorius PC 568 - 118,15 Eur, apsauginis elektroninis modulis PTZ-18 12V - 97,17 Eur. Nustatyta, kad iš tikrųjų kaltinamasis neatliko pas nukentėjusiąją namuose jokių signalizacijos keitimo ar remonto darbų ir jokių detalių nepirko, taigi ir neturėjo jokių su tuo susijusių išlaidų, o „lentelėje“ nurodyta detalė - apsauginis elektroninis modulis PTZ-18 išvis nenaudojama įrengiant signalizaciją. Iš Teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 14 d. specialisto išvados Nr. 1J-1726(17) matyti, kad lape „2015 m. lentelė Medžiagos“ rankraštinius įrašus parašė ne K. S. ar L. K. bei negalima nustatyti, ar prie minėtame lape esančio spaudo pasirašė K. S. ar kitas asmuo. Liudytojo A. K. parodymai ir nukentėjusiosios susirašinėjimo su L. K. turinys patvirtina, kad L. K., 2014-2015 dirbdama įmonėje "(duomenys neskelbtini) ", išties turėjo tokį spaudą, koks jis yra minėtoje „2015 m. lentelėje Medžiagos“, tačiau išanalizuoti bylos duomenys patikimai patvirtina, kad ji su nagrinėjamu įvykiu niekaip nesusijusi. Taigi nustatyta, jog „2015 m. lentelė Medžiagos“, kurioje nurodytos signalizacijos keitimui reikalingų detalių sąrašas su kainomis, ir kuri patvirtinta neva L. K. parašu bei jos tikru antspaudu, yra suklastotas dokumentas. Jo pagrindu nukentėjusioji D. U. ir sumokėjo K. S. 650 Eur už darbą, kuris nebuvo reikalingas ir už detales, kurios net nebuvo pirktos. Tai, kad šią lentelę D. U. pateikė K. S., tvirtina ne tik D. U., bet ir įvykiuose dalyvavusi jos dukra, taip pat nurodo tą lentelę matę N. ir D. J.. Visi jie taip pat vienodai tvirtino, kad pas nukentėjusiąją namuose įrengta signalizacija buvo tvarkinga ir nebuvo jokių jos gedimo požymių. Taigi kaltinamojo K. S. įtikinėjimas, kad signalizacija sugedusi ir, kad ją reikia nedelsiant taisyti, nes kitaip name kils gaisras, jo veiksmai atvežant reikiamas detales ir signalizacijos taisymo imitavimas, po to pateikimas antspaudu ir parašu patvirtintos lentelės su signalizacijos taisymui reikalingų detalių kainų pagrindimu, teismo vertinimu, turėjo esminę reikšmę šių reikalų neišmanančiai nukentėjusiajai D. U. apsisprendžiant taisyti signalizaciją ir sumokėti K. S. už darbus - iš viso 650 eurų, - kurie nebuvo atlikti. Minima „lentelė“, nors tai ir itin primityvus raštas, vis dėlto, turi esminius dokumento rekvizitus, joje yra konkretaus įvardinto asmens spaudas su pareigų pavadinimu, parašas, jame įtvirtinta reikšminga aktualaus laikotarpio (t.y. 2015 m.) informacija: detalių pavadinimai, jų kainos. Šis kaltinamojo panaudotas netikras dokumentas apgaulės įtakoje tapo nukentėjusiajai iš civilinio sandorio neva kilusios prievolės pagrindimo įrodymu. Kaltinamasis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, atliko veiksmus, atitinkančios visus idealioje sutaptyje padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje požymius. Jis, panaudojęs netikrą dokumentą, apgaule savo naudai įgijo D. U. pinigus 650 Eur sumoje. Veikų kvalifikacija teisinga.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas kėlė bylos duomenų legitimumo klausimą dėl nukentėjusiosios teismui pateiktų signalizacijos skydinės nuotraukų, taip pat dėl Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukcijos bei tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2015-11-10 ir 2015-11-30 (29) surašytų susitarimų ir dėl dokumento - „2015 m. lentelė Medžiagos“ byloje esančių kopijų pripažinimo įrodymais. Gynėjo požiūriu, signalizacijos skydinės nuotraukos įrodymais galėtų būti pripažintos tik tuo atveju, jei jas būtų padaręs antstolis ir tą atitinkamai užfiksavęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Rankraštiniai įrašai Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukcijoje, kur nurodyti vardai „N.“ ir „D.“ bei jų telefonų numeriais ir data „2013.11.07“, advokato nuomone, galėjo būti įrašyti bet kada – net šio proceso metu, o „Susitarimai“ ir „2015m.lentelė Medžiagos“ su joje nurodytomis signalizacijos detalių kainomis nėra įrodymai, nes byloje yra tik šių dokumentų kopijos.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusysis turi teisę, be kita ko, teikti įrodymus. Tuo pat metu įstatymas įsakmiai nenurodo kaip tai turėtų būti padaroma, kuomet įrodymai teikiami teisiamojo posėdžio metu. Nėra įstatyminio reikalavimo kaip nors papildomai patvirtinti (dokumentuoti) teismui teikiamo įrodymo (šiuo atveju nuotraukų bei dokumento originalus) patikimumą. Minėta, kad spręsti dėl teikiamų į bylą duomenų teisėtumo, yra teismo diskrecija. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios pateiktų signalizacijos skydinės nuotraukų ir Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukcijos, kaip įrodymų, patikimumu. Tai reikšmingus, su nagrinėjama byla susijusius faktus, būtent, faktą, kad nukentėjusiosios namuose buvo įrengta signalizacija bei jos įrengimo aplinkybes (įrengimo datą bei įrenginėjusius signalizaciją asmenis) liudijantys duomenys. Šie duomenys yra gauti įstatymo neuždrausta tvarka, jais įrodinėjamus bylai reikšmingus faktus patvirtina ir kiti duomenys, įtarti, kad nukentėjusioji teikia ne savo, o kokio nors kito namo signalizacijos skydinės nuotraukas, teismas neturi jokio pagrindo, taigi tiek nuotraukos, tiek ir Apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukcija teismo pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji D. U. teismo posėdžio metu pateikė apžiūrai šioje byloje aktualaus dokumento - „2015 m. lentelė Medžiagos“ originalą, kurio, kaip suklastoto dokumento, panaudojimu yra kaltinamas K. S.. Pažymėtina, kad tiek pastarojo dokumento, tiek ir 2015-11-10 ir 2015-11-30 (taisyta į 29) susitarimų originalus nukentėjusioji teikė ir ikiteisminio tyrimo metu ir rašysenos specialisto tyrimo metu buvo ištirtas būtent „2015 m. lentelė Medžiagos“ originalas (t. 2, b.l. 34-35, 40-42). Taigi aplinkybė, kad po specialisto tyrimo pastarieji dokumentai buvo grąžinti nukentėjusiajai, o byloje liko tik jų kopijos („2015 m. lentelė Medžiagos“ kopijos tikrumą teismas patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu) jokių būdu nereiškia, kad byloje nėra paties Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio dalyko - dokumento. Šis, kaip nustatyta, netikras dokumentas, objektyviai egzistuoja, jis buvo gautas ir specialisto tyrimo metu apžiūrėtas bei ištirtas Baudžiamojo proceso kodekso 90 straipsnio ir 98 straipsnyje nustatyta tvarka, jo originalas buvo apžiūrimas ir vertinamas teisiamojo posėdžio metu, taigi tiek rašysenos specialisto išvada, kuria konstatuotas pastarojo dokumento netikrumas, tiek ir byloje esanti pačios „lentelės“ patvirtinta kopija yra įrodymai.

Dėl bausmės

K. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, abi priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Padaryta žala neatlyginta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. S. teistumų neturi, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad praeityje kaltinamasis buvo bent tris kartus teisiamas, iš jų du kartus išteisintas (past. – duomenys iš Liteko sistemos). Ikiteisminiai tyrimai šiose bylose buvo pradėti 2010 ir 2011 metais. Kaltinamasis taip pat ne kartą buvo baustas administracine tvarka, nuobaudos nebegalioja. (t. 3, b.l. 66-69).

Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis išsituokęs (t. 3, b.l. 63-64), jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (t. 3, b.l. 175).

Iš Sodros pažymos matyti, kad kaltinamasis beveik nuolat turi draudžiamąsias pajamas, taigi jis dirba (t.3, b.l. 65).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis pateikė labai daug garbės bei padėkos raštų, pažymėjimų, charakteristikų, taip pat ordino liudijimą, bylojančių apie jo įvertinimą dalyvaujant įvairių sukarintų savanoriškų susivienijimų, tokių kaip (duomenys neskelbtini) rinktinė, (duomenys neskelbtini) brolija, Lietuvos šaulių sąjunga, taip pat Lietuvių tautininkų sąjunga, veiklose (t. 3, b.l. 123-156). Vis tik, pažymėtina, kad šie duomenys patikimai neatspindi kaltinamojo asmenybės šiuo metu, nes didžioji dalis minėtų įvertinimų yra 10 – 25 metų senumo, charakteristikos išduotos 1995-2008 metais. Minėta, kad vėliau - 2010 ir 2011 metais vyko net keli kaltinamojo baudžiamojo persekiojimo procesai, kurių vienas baigėsi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, ir tai yra kaltinamąjį charakterizuojantis jo reputaciją menkinantis aspektas, nepaisant, kad teistumas jam yra panaikintas.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimu iki trejų metų bausmės. Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies teismas vertina, kad paskyrus bausmės rūšį – baudą, tai pernelyg ilgam laikui apsunkintų ir dezorganizuotų kaltinamojo finansinę padėtį, kuri, kaltinamajam esant tik iš dalies darbingam, ir taip nėra labai gera. Juolab, kaltinamasis dar turės prievolę atlyginti nukentėjusiajai šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę ir neturtinę žalą. Kita bausmės rūšis – areštas, yra švelnesnė, nei laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, jos vykdymo atidėjimo galimybės šiuo metu įstatymas nenumato, todėl pirmą kartą už nesunkius tyčinius nusikaltimus teisiamam K. S. bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu būtų pernelyg griežta. Laisvės apribojimo ir viešųjų darbų bausmės, kurios numatytos už sukčiavimą, nedera su arešto ar baudos bausmių rūšimis, kurios numatytos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. sankcijoje, pastarųjų bausmių neskyrimą teismas argumentavo. Taigi teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytų bausmės paskirčių įgyvendinimas galimas skiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos trukmę mažesnę, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis bei, atidėjus šios bausmės vykdymą, kontroliuojant kaltinamojo elgesį baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų pagalba.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. U. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 2650 Eur sumai, iš jų - 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 650 Eur turtinei žalai atlyginti. (t. 3, b.l. 80)

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo 650 eurų sumoje tenkintinas pilnai, nes šioje byloje neginčytinai įrodyta bei šio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje argumentuota, kad kaltinamasis apgaule iš nukentėjusiosios įgijo būtent tokią pinigų sumą, kurią sudaro suklastotame dokumente „2015 m. lentelė Medžiagos“ nurodyta kaltinamojo neva turėtos išlaidos detalėms suma – 544,04 Eur, o likusi iki 650 Eur suma (105,96 Eur) – tai apmokėjimas kaltinamajam už neva jo atliktą darbą.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra nagrinėjami kaltinamojo ir nukentėjusiosios prievolių turėjimo bei jų įvykdymo aspektai, kylančių iš antrosios jų sutarties, tai yra dėl 2015-11-30 (29) „Susitarimo“ Nr. 002 dėl elektros rozečių sutvarkymo ir užsandarinimo bei kitų galimų smulkių darbų. Tai civilinės teisenos tvarka nagrinėtinas ginčas, jei toks kiltų.

Dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusioji ieškinį argumentavo tuo, kad dėl įvykio ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan., nes kaltinamajam nepripažįstant kaltės, ikiteisminis procesas užsitęsė beveik ketverius metus, dėl ko ji buvo priversta gaišti laiką rašydama raštus policijai, prokuratūrai, teismams, taip pat dalyvauti atliekant procesinius veiksmus. Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tiek raštu, tiek apklausiamas žodžiu, melagingai ir nepagrįstai ją apkaltino seksualiniu priekabiavimu, kurie ją ne tik labai įžeidė, bet ir sukėlė grėsmę gerai jos reputacijai. Nukentėjusioji nurodė, kad ji dirba atsakingose pareigose bei užsiima aktyvia kultūrine ir šviečiamąją visuomenine veikla.

D. U. pateikė į bylą duomenis apie tai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pakaitine valstybės tarnautoja, taip pat ji dirba vyresniosios mokslo darbuotojos pareigose (duomenys neskelbtini) skyriuje bei papildomose docentės pareigose (duomenys neskelbtini) katedroje, (duomenys neskelbtini) katedroje docentės pareigose, be to, 2015 metais ji vadovavo (duomenys neskelbtini). D. U. 2015 m. tapo Jono Basanavičiaus premijos laureate. Byloje yra daug viešai publikuotų straipsnių apie nukentėjusiosios profesinę, kultūrinę bei šviečiamąją veiklas. Be to, iš pateiktos 2015-11-02 apmokėjimo už socialines paslaugas sutarties matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų įvykių metu nukentėjusioji D. U. turėjo papildomų rūpesčių bei finansinių įsipareigojimų, susijusių su jos tėvo V. K. patalpinimu į globos įstaigą „(duomenys neskelbtini)“.(t. 3, b.l. 126-145)

Grįsdama patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl šio įvykio jai prasidėjo nemiga, kuri tęsėsi 6 mėnesius. Dėl to ji negalėjo pilnavertiškai dirbti ir bendrauti, o jos darbas susijęs ir su kalbėjimu prieš auditoriją. Ji mokslininkė, tuo metu buvo vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė, rašė mokslinius straipsnius. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo atimtas jos brangus laikas, be to, ji turėjo kreiptis pas specialistus. Akistatos metu kaltinamasis ją pastoviai įžeidinėjo, šmeižė. Dėl šių įvykių ji nepabaigė rašyti knygos, dėl to negavo profesoriaus pedagoginio vardo.

Teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu nukentėjusioji nurodė, jog iš esmės neprieštarauja dėl prokurorės pasiūlytos priteisti iš kaltinamojo 300 Eur neturtinės žalos sumos, kas traktuotina kaip ieškinio reikalavimo sumažinimas. Antra vertus, nukentėjusioji teigė, kad ši suma galėtų būti kiek didesnė, nei siūlė prokurorė, tačiau prašomos priteisti neturtinės žalos sumos ji taip ir neįvardijo. Teismas pažymi, kad negali savo nuožiūra priteisti didesnę sumą, jei to nėra prašoma, tai yra ieškininį reikalavimą sumažinusiai nukentėjusiajai neįvardinus paties reikalavimo dydžio, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl didesnės, nei prokurorės pasiūlytoji 300 Eur sumos priteisimo, taigi nagrinėja ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos 300 Eur sumos ribose ir jį visiškai tenkina.

Spręsdamas dėl civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos pagrįstumo teismas pažymi, kad tikrovės neatitinkantys asmenų pareiškimai ar liudijimai teisėsaugos institucijoms, šiuo atveju tai kaltinamojo versija apie neva jo patirtą iš nukentėjusiosios pusės seksualinį priekabiavimą, traktuotini kaip nepatenkantys į viešumą, tokie pareiškimai nepripažįstami viešu asmens šmeižimu, įžeidimu ar pan., todėl tai nėra tinkamas reputacijos pablogėjimo ar atsiradusios grėsmės reputacijai, taigi nėra tinkamas neturtinės žalos argumentas. Šiuo atveju, kaltinamojo K. S. išsigalvojimai apie neva jo patirtą nukentėjusiosios seksualinį priekabiavimą, kas neabejotinai labai skaudina, vis dėlto, nelaikytini nei sukėlusiais grėsmę nukentėjusiosios reputacijai, nei tai gali būti pripažinta bendravimo galimybių sumažėjimo priežastimi. D. U. neginčytinai yra nusipelniusi, visuomenėje žinoma asmenybė ir šioje byloje tiriamas buitinis konfliktas jos autoritetui ir nepriekaištingai reputacijai nepakenkė, nes byloje nėra jokių duomenų, kad incidentas turėjo kokį nors viešą atgarsį visuomenėje. Antra vertus, sutiktina su nukentėjusiąja, kad tiesos neatitinkantis pareiškimas ir kaltinimas seksualiniu priekabiavimu, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis tai buvo pareikšta, neabejotinai asmeniškai yra labai žeidžiantis. Sutiktina ir su argumentu, kad dėl kaltinamojo negarbingų ir neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai būnant priverstai įsivelti į jau kelis metus besitęsiantį baudžiamojo persekiojimo procesą, tai tam tikra prasme dezorganizavo įprastą gyvenimą, gaišino laiką, vis dar kelia nemalonius išgyvenimus, nuoskaudas, bejėgiškumo, pažeminimo, patyčių jausmus, kuriuos galimai lydi nerimo sukeliama nemiga ir galbūt kiti sveikatos sutirkimai. Visa tai yra neturtinės žalos požymiai. Teismas, tenkindamas ieškinį dėl neturtinės žalos pažymi, kad priteisiama 300 Eus suma yra sąlyginai nedidelė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, tyrimui reikšmingų daiktų bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,

Teismas nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Subendrinti paskirtąsias bausmes jas apimant ir nustatyti K. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams (Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 5 d. 1 p.)

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Įpareigoti K. S.:

per vieną mėnesį po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios D. U.;

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

per pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti nukentėjusiajai D. U. šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę ir neturtinę žalą, kurios bendra suma yra 950 (devyni šimtai penkiasdešimt) Eur, mokant ne mažiau kaip po 160 (vienas šimtas šešiasdešimt) Eur kas mėnesį bei išaiškinant K. S., kad šią sumą jis gali sumokėti ir anksčiau.

Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką K. S. įskaityti jo laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną nuo 2019-09-27 iki 2019-09-28, o bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę K. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Išieškoti iš K. S. 650 (šeši šimtai penkiasdešimt) Eur turtinės žalos ir 300 (trys šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimą D. U..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja