- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-15175-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13417-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- M. J.
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė A. Š. 2016 m. spalio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-73883024-16, kuriame nurodyta, kad M. J. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Savanorių pr. 178, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip M. J. kaltinamas pažeidęs KET 9, 126, 222 punktus ir padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus (ROIK Nr. 16062200031).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad protokole nurodytu metu jis automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai nevairavo, nes buvo darbe. Nagrinėjamo pažeidimo dieną jo draugė J. A. iš ryto nuvežė jį į darbą, o vakare pasiėmė iš darbo. Jo draugė tą dieną važiavo į pokalbį dėl darbo. Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugui, kuris pardavė jiems šį automobilį išsimokėtinai. Praėjus dviem savaitėms po nagrinėjamo įvykio jam paskambino draugas, automobilio VW Passat savininkas ir paklausė, kas padarė eismo įvykį. Tuomet jis pasižiūrėjo į savo darbo grafiką ir pasakė, kad tą dieną jis dirbo ir automobilio nevairavo. Automobilį vairavo jo draugė J. A., kurį tą dieną važiavo tartis dėl darbo, galimai užkliudė kitą automobilį ir to nepastebėjo. M. J. taip pat nurodė, kad automobiliu VW Passat praktiškai naudojosi jo draugė J. A., kuri nuveždavo jį ir parveždavo iš darbo. Taip pat šiuo automobiliu ji vežiodavo savo motiną. Tuo metu jis dirbo įmonėje, gaminančioje baldus. Jis pats turi vairuotojo pažymėjimą. M. J. taip pat nurodė, kad jis dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, kuri buvo iškelta jo draugei J. A.. Jis laukė jos už durų ir liudytoju toje byloje apklaustas nebuvo. Toje byloje buvo apklaustos liudytojos, kurios, išėjusios iš salės, žiūrėjo į jį, prie salės jie sėdėjo kartu, laukdami. Taip pat jis nurodė, kad policijos pareigūnai prašė jo atnešti nuotrauką. Kadangi jis nuotraukos neturėjo, pareigūnai ištraukė iš duomenų bazės nuotrauką, kuri buvo daryta, kai jam buvo 16 metų. Dabar jam 22 metai.
Duodamas paaiškinimus 2016 m. rugpjūčio 11 d. M. J. nurodė, kad jis yra J. A. draugas ir jie bendrai naudojasi tuo pačiu automobiliu, kuris 2016 m. birželio 3 d. padarė eismo įvykį. Tuo metu jis negalėjo sukelti eismo įvykio, nes dirbo bei pridėjo iš darbo gautas pažymas (b.l. 7).
Nukentėjusysis G. M. teismo posėdyje nurodė, kad paties eismo įvykio jis nematė, apie jį jam pranešė kolegės, kurios matė eismo įvykį, nes tuo metu rūkė lauke. Kolegės jam pranešė, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė kitas mėlynos spalvos automobilis ir kad jo automobilis nuo smūgio sujudėjo. Po smūgio buvo apgadintas jo automobilio bamperis ir žibintas, automobilio apgadinimai yra žymūs. Jos užsirašė atsitrenkusio automobilio valstybinius numerius ir jis iš karto apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnams. Draudimo kompanija jam žalos iki šiol neatlygino, laukia teismo sprendimo. Kolegės jam nesakė, kas vairavo automobilį, jos tik sakė, kad keleivio vietoje šalia vairuotojo sėdėjo moteris. Jis neatsimena, ar jos ką nors sakė apie vairuotoją. Susidūrimo metu kolegės stovėjo ir rūkė už jo automobilio, t.y. automobilis į jas stovėjo bagažine.
Duodamas paaiškinimus 2016 m. birželio 2 d. G. M. nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 6 val., vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į darbą, kuris yra adresu Savanorių pr. 178, Vilniuje. Maždaug apie 11.15 val. atėjo kaimynė A. G. ir pasakė, kad matė kaip kliudė jo automobilį. Jis apžiūrėjo savo automobilį ir apie eismo įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Jo automobilį kliudė mėlynos spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32).
Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. A. parodė, kad protokole nurodytą dieną ji automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo darbintis į bendrovę „Vilniaus baldai“ ir po to važiavo namo. Grįžusi namo elgėsi įprastai, nes nieko nepajuto. Po dviejų savaičių paskambino M. J. ir pranešė, kad šiuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis. Marius apžiūrėjo automobilį ir rado įbrėžimą. Iš to įbrėžimo sprendžia, kad ji galėjo sukelti eismo įvykį, nes nurodytą dieną buvo protokole nurodytu adresu. Jos draugas Marius tą dieną dirbo. Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra naujas. Jo įsigijimo momentu buvo apgadinti automobilio bamperiai, neatsidarinėjo langai. Be to, visą laiką reikėjo atjunginėti akumuliatoriaus klemus. Atvykus į įvykio vietą ir grįždama ji tą ir darė. Automobilio akumuliatorius yra po kapotu.
Duodama paaiškinimus 2016 m. birželio 14 d. J. A. nurodė, kad automobiliu VW Passat naudojasi ji jau kelis mėnesius, nes ketina jį pirkti iš draugo T. K.. 2016 m. birželio 2 d. ryte ji važiavo darbintis į „Vilniaus baldus“, rado aikštelę, kurioje sunkiai parkavosi. Išvažiuojant iš aikštelės jokio smūgio ar trenksmo nepajuto. Vėliau policija ją informavo, kad šiuo automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis ir pasišalinta iš eismo įvykio vietos. Draugas apžiūrėjo automobilį ir rado įlenktą priekinį bamperį. 2016 m. birželio 2 d. kartu su ja keleivio vietoje važiavo jos mama S. A. (b.l. 39). Duodama paaiškinimus 2016 m. rugpjūčio 11 d. J. A. nekeitė savo parodymų dėl 2016 m. birželio 2 d. eismo įvykio bei papildomai nurodė, kad automobilį vairuoja tik ji ir jos draugas (b.l. 6).
Liudytoja S. A. teismo posėdyje nurodė, kad M. J. yra jos dukters J. A. draugas. Liudytoja nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji kartu su dukterimi važiavo į įmonę „Vilniaus baldai“, kurioje ji pati dirba, nes duktė norėjo įsidarbinti vasarai. Duktė nuėjo į įmonę, o ji laukė jos automobilyje, sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo karšta, ji atsidarė automobilio dureles, nes automobilio langai neatsidaro. Duktė grįžo iš įmonės, pasidžiaugė, kad jai pavyko įsidarbinti, įsijungė muziką ir jos pajudėjo iš vietos. Prieš tai ji dar buvo atsidariusi automobilio kapotą bei įjungė prieš tai išjungtą akumuliatorių. Išvažiuojant iš aikštelės ji jokio smūgio nepajuto, taip pat nekreipė dėmesio, ar kas nors buvo aikštelėje, nes skaitė knygą. Nurodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną jos plaukai buvo ilgesni bei šviesesni ir teismo apžiūrai pateikė „Vilniaus baldų“ darbuotojo pažymėjimą, kurio nuotraukoje S. A. yra užfiksuota su šviesiais iki pečių plaukais.
Duodama paaiškinimus 2016 m. birželio 16 d. S. A. nurodė, kad 2016 m. birželio 2d., apie 10.00 val. jos automobiliu VW Passat atvažiavo į parduotuvės „Audiniai“ aikštelę, esančią šalia „Vilniaus baldų“ kombinato, nes jos duktė J. A. turėjo eiti į jos darbovietę tartis dėl darbo vasaros laikotarpiui. Ji palydėjo dukterį į personalo skyrių, o pati, paėmusi raktus nuo automobilio, sėdėjo ir laukė dukters automobilyje, skaitė knygą. Duktė grįžo apie 11 val. Išvažiuodamos iš aikštelės jos kalbėjosi, jokio smūgio nepajuto (b.l. 41).
Liudytojas T. K. teismo posėdyje nurodė, kad jam paskambino policijos pareigūnai bei pranešė, jog jam priklausančiu automobiliu VW Passat buvo sukeltas eismo įvykis. Jis policijos pareigūnams iš karto pasakė, kad šį automobilį jis pardavė draugams Mariui ir Jurgitai, nurodė jų duomenis. Automobilį vairavo Jurgita. Po policijos skambučio jis paskambino Mariui ir paklausė apie eismo įvykį. Automobilis VW Passat yra 1999 metų pagaminimo. Jis buvo su defektais, apibraižytas, neatsidarinėjo langai, galėjo būti ir daugiau defektų, bet jis nesigilino. Parduodant automobilį jis nuėmė nuo jo savo akumuliatorių, Marius atsivežė savo akumuliatorių ir jį pastatė. Šiuo automobiliu apskritai pusę metų niekas nevažinėjo, todėl galėjo būti, jog atvažiavus ir išjungus jo variklį, reikėjo nuimti akumuliatoriaus klemus.
Duodamas paaiškinimus 2016 m. birželio 14 d. T. K. nurodė, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas J. A. maždaug 2016 m. gegužės mėnesio viduryje, nes ji ketino pirkti šį automobilį ir buvo davusi užstatą. Šiuo automobiliu ji naudojasi iki šiol, todėl apie šio automobilio eksploataciją šiuo laikotarpiu jis nieko nežino. Kol kas šis automobilis priklauso jo globėjui K. G. (b.l. 37).
Liudytoja A. G. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji su bendradarbe Natalija per pertrauką išėjo į lauką parūkyti. Berūkant ji pastebėjo, kaip mėlynos spalvos automobilis, išvažiuodamas iš vietos, kliudė G. M. automobilį, kuris sujudėjo, todėl ji atkreipė į tai dėmesį. Šis automobilis pristabdė, bet nesustojo ir nuvažiavo toliau. Ji paprašė Natalijos, kad ši įsidėmėtų nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius. Automobilio keleivio vietoje ji matė merginą su šviesiais plaukais, veido bruožų neįsidėmėjo. Apie įvykį jos pranešė nukentėjusiajam, nurodė nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius. Liudytoja nurodė, kad susidūrimo garso ji negirdėjo, nes automobiliai nuo jos buvo 7-10 metrų atstumu. Važiuojantis automobilis, atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilį, stovėjo bagažine į ją. Atsitrenkęs automobilis važiavo į dešinę pusę ir jai buvo gerai matoma dešinė automobilio pusė. Ji jautė, kad už automobilio vairo sėdėjo vaikinas, o šalia sėdėjusi mergina šypsojosi. Be šio automobilio kitų važiuojančių automobilių tuo metu nebuvo. Liudytoja taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo automobilis ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos automobilis stovėjo greta antrojoje eilėje. Tarp jos ir šių automobilių buvo dar viena automobilių eilė, kuri yra apie 5 metrų atstumu nuo jų stovėjimo vietos. Pasišalinusiam automobiliui pasukus į dešinę ji matė tik šio automobilio dešinę pusę ir pro atvirą langą keleivio vietoje sėdinčią merginą ilgais šviesiais plaukais, matė jos gestą, kaip ji ranka atmetė plaukus atgal. Tuo metu jos kolegė nubėgo prie išvažiavimo, matyt norėjo sustabdyti nuvažiuojantį automobilį.
Duodama paaiškinimus 2016 m. birželio 2 d. A. G. nurodė, kad stovėdama adresu Savanorių pr. 178, Vilniuje, pastebėjo, kaip išvažiuojantis iš parkavimo vietos tamsiai mėlynos spalvos automobilis pajudino šalia stovėjusį automobilį ir nesustojant pradėjo judėti iš įvykio vietos. Ji užsirašė šio automobilio valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) bei apie įvykį pranešė apgadinto automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šeimininkui (b.l. 33).
Liudytoja N. T. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji išėjo su kolege į lauką parūkyti ir išgirdo pokštelėjimo garsą. Pamačiusi A. G. akis paklausė, ar kas atsitrenkė. Aliona pasakė, kad išvažiuojantis iš antros eilės automobilis atsitrenkė į stovintį G. M. automobilį, liepė įsidėmėti šio automobilio valstybinius numerius. Ji ėjo link išvažiavimo, norėdama sustabdyti automobilį, įsidėmėti jo valstybinį numerį bei atkreipė dėmesį į tai, kad už automobilio vairo sėdėjo vaikinas, o šalia jo sėdėjo mergina ilgais šviesiais plaukais. Po susidūrimo automobilis pristabdė ir pradėjo judėti vėl. Automobilis į ją judėjo šonu iš dešinės pusės ir artinantis prie jo liudytoja pagal šukuoseną ir veidą nusprendė, kad automobilį vairuoja vyras. Vairuotojo veidą matė iš šono profiliu maždaug 5 metrų atstumu, tiesiai jo veido nematė. Kai pirmą kartą ji buvo apklausiama teisme liudytoja, ji matė koridoriuje vaikiną, kuris tuo metu vairavo automobilį, liudytoja jį atpažino. Policijoje jai taip pat rodė vaikinų nuotraukas ir iš jų ji atpažino panašiausią į vairuotoją vaikiną. Vairuotoją ji labiausiai įsidėmėjo posūkio metu. Liudytojos teigimu, policijos pareigūno nubraižyta eismo įvykio schema yra netiksli. Teismo posėdžio metu ji nubraižė automobilių išsidėstymą aikštelėje.
Žemesnės instancijos teismas
Duodama paaiškinimus 2016 m. birželio 13 d. N. T. nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val. buvo Vilniuje, Savanorių pr. 178 gatvėje ir matė, kaip išvažiuodamas iš aikštelės tamsios spalvos automobilis kliudė kitą šviesios spalvos automobilį. Pažeidėjo automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kontakto metu buvo girdimas girgždėjimas. Pažeidėjas stabtelėjo ir vėl nuvažiavo (stovintį automobilį jis kliudė dešine puse). Jos manymu, pažeidėjas pajuto kontaktą su kitu automobiliu, kadangi pristabdė. Jis galėjo išlipti ir pažiūrėti, kokią žalą padarė kitam automobiliui ir palikti nors po valytuvu savo telefono numerį (b.l. 35).
Liudytojas B. M. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo M. J., gamybos vadovas. Liudytojas patvirtino jo pasirašytą pažymą teismui (b.l. 10), kurioje nurodyta, kad M. J. 2016 m. birželio 2 d. dirbo įprastu grafiku nuo 8 val. iki 17 val., niekur nebuvo išvažiavęs ir minėtą dieną nesirgo. Liudytojas nurodė, kad jis yra įspėjęs visus darbuotojus, kad jie privalo jį įspėti, jeigu nori kur nors išvykti. Darbo kolektyvas pas juos nedidelis, tuo metu dirbo Marius ir dar 4 darbuotojai, taip pat praktikantai. 95 procentai darbuotojų dirba vienoje didelėje patalpoje, kur vyksta baldų gamyba. Taip pat yra dar sandėliavimo patalpa. Pietų pertrauka yra nuo 12 val. iki 13 val. Jų įmonėje yra griežtai fiksuojama, jeigu nėra kokio nors darbuotojo, nes jeigu ko nors nebūna darbe, tai tą dieną bus mažiau ko nors padaryta, nes kiekvienas darbuotojas turi savo pareigas. Darbuotojus fiksuoja pamainos viršininkas, kuris dirba toje pačioje vietoje. Jis pildomoje formoje fiksuoja, kiek valandų yra dirbęs konkretus asmuo. Šiuo atveju jis toje formoje nepažymėjo, jog M. J. nebuvo. Be to, jeigu M. J. nebūtų darbo vietoje, tai pastebėtų ir kiti darbuotojai. Liudytojas pats taip pat labai daug dalyvauja gamybos procese. Jo teigimu, Marius turėjo specifinius darbus, kuriuos darė tik jis. Jeigu jo nebūtų, tai pasimatytų, nes būtų sutrikdytas grandininio pobūdžio darbas (eiliškumas). Pamainos meistras buvo K. D., kuris galėtų patvirtinti, kad Marius 2016 m. birželio 2 d. buvo darbe. Pats liudytojas tą dieną buvo išvykęs į Rūdiškes.
Liudytojas K. D. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ cecho meistru, kuri yra Rūdiškėse, Trakų rajone. Kiekvieną rytą jis ateina į darbą, paskirsto darbus darbininkams ir prižiūri, kad kiekvienas dirbtų jam priklausantį darbą ir kad nebūtų broko. Jeigu mato, kad kuris nors iš darbininkų nespėja, pats padeda gaminti. Jų įmonėje dirba pastovūs 5 darbuotojai ir dar ateina praktikantai. 2016 m. birželio mėnesį įmonėje galėjo dirbti 6 darbuotojai bei keli praktikantai. Kiekvienas iš įmonėje dirbančių darbuotojų turi savo darbo vietą, M. J. dirba kampe, kur yra „šaudymas“, t.y. šaudoma metalinėmis kabėmis, kuriomis yra sutvirtinamas gaminys. Cechas yra atvira patalpa, kurioje visi matomi. Liudytojas, kaip cecho meistras, pildo popierius, nurodo, ką pagamina. Jie dirba konvejerinio darbo principu ir M. J. atliekama darbo funkcija yra labai atsakinga, trunka daugiausiai laiko ir daugiau niekam neleidžiama šio darbo dirbti, nes naujokui reikėtų aiškinti dvi dienas, kaip turi būti atliekamas šis darbas. Be to, tik M. J. yra pasirašęs darbo saugos instrukciją, kad gali dirbti su šaudymu, kiti darbuotojai šios teisės neturi. Liudytojo teigimu, 2016 m. birželio 2 d. M. J. tikrai buvo darbe , nes tuo metu buvo didelis kiekis gaminių, kuriuos jie gamino porą savaičių. Gamybos procesas be vieno darbuotojo būtų sutrikęs ir tai atsilieptų atlyginimui, gaminių gamybai, viso cecho darbui. Darbas prasideda nuo 8 valandos ryto ir dirbama iki 17.00 val. Kas dvi valandas po 10 minučių yra rūkymo pertraukėlė, cechas tuo metu uždaromas. Pietūs yra nuo 12 iki 13 valandos. Visi darbuotojai laikosi šios nustatytos darbo tvarkos ir stengiasi ateiti laiku, nes tada pradeda skųstis kiti darbuotojai. Jeigu kuris nors iš darbuotojų suserga, apie tai privalo informuoti ir tada liudytojas reguliuoja, kaip ir ką turi dirbti kiti darbuotojai arba atideda konkretų darbą ir pradeda daryti kažką kitą. Atlyginimas priklauso nuo išdirbio. Nurodytu laikotarpiu niekas darbo drausmės nepažeidė. Liudytojas pildo darbo laiko apskaitos žurnalą ir jame fiksuojama, jeigu asmuo, pavyzdžiui, porai valandų išvyksta pas gydytoją.
M. J. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pagal bylos medžiagą, yra grindžiama šiais duomenimis:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-10169-932/2016, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant šių administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga išsiųsta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui tyrimui atlikti, siekiant nustatyti ir administracinėn atsakomybėn patraukti pažeidimą padariusį asmenį (b.l. 20-21);
- 2016 m. rugpjūčio 25 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriuo liudytoja N. T. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų nurodė į nuotrauką Nr. 2, kurioje užfiksuotas M. J., kuris labiausiai iš šukuosenos, ausų ir skruostikaulių bruožų panašus į asmenį, 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val. vairavusį automobilį Savanorių pr. 178, Vilniuje bei padariusį pažeidimą (b.l. 15-16);
- UAB „TELE2“ pranešimu, kuriame nurodyta, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) (priklausančio M. J.) atliktų veiksmų TELE2 tinkle laikotarpiu 2016 m. birželio 2 d. nuo 10 val. iki 12 val. neužfiksuota (b.l. 17, 18);
- BIRT ataskaitų žiūrykle, kurioje užfiksuota, kad 2016 m. birželio 2 d., 11.36 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Vilniuje, Savanorių pr. 178, į pranešėjo automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino (b.l. 28);
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno M. K. 2016 m. birželio 2 d. tarnybiniu parnešimu, kuriame nurodyta, kad š.m. birželio 2 d., apie 11.40 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Savanorių pr. 178, apgadintas automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu rado apgadintą automobilį OPEL, kurio vairuotojas G. M. paaiškino, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 06.00 val. atvyko į Savanorių pr. 178. Tą pačią dieną, apie 11.15 val. bendradarbė pranešė, kad jo automobilį kliudė automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Įvykį mačiusi liudytoja A. G. paaiškino, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 11 val. stovėdama Vilniuje, Savanorių pr. 178, prie baldų centro pamatė, kaip išvažinėjo tamsiai mėlynos spalvos automobilis , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kliudė stovintį automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesustodamas išvažiavo (b.l. 27);
- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Opel stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 30);
- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinis dešinės pusės sparnas, automobilio OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 31);
- VĮ „Regitra“ duomenimis mėlynos spalvos automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas K. G. vardu (b.l. 36);
- 2016 m. birželio 16 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriame nustatyti šie transporto priemonių apgadinimai: VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – brėžtas galinis dešinės pusės bamperis 0,50-0,65 m. aukštyje, brėžtas galinis dešinės pusės sparnas 0,41-0,67 m. aukštyje; OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – brėžtas priekinis kairės pusės bamperis 0,40-0,57 m aukštyje, brėžtas priekinis kairės pusės sparnas ir žibintas 0,62—0,68 m aukštyje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka (b.l. 42);
- fotolentele, kurioje užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai bei jų aukščiai (b.l. 43-45).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įrodinėjant administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, jog 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Savanorių pr. 178, automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Šias aplinkybes pagrindžia policijos pareigūno M. K. 2016 m. birželio 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykęs pagal gautą iškvietimą adresu Savanorių pr. 178, Vilniuje, jis rado apgadintą automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykį mačiusi liudytoja A. G. nurodė mačiusi, kaip į stovintį automobilį OPEL atsitrenkė tamsiai mėlynos spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 27), eismo įvykio vietos schema (b.l. 30), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 31), fotolentelė (b.l. 43-45), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriais nustatyti automobilių VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, jų aukščiai bei transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka (b.l. 42), taip pat liudytojų A. G. ir N. T. parodymai, patvirtinantys, jog į stovintį automobilį OPEL atsitrenkė būtent mėlynos spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia šios aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl pažeidimo subjekto, o būtent, ar nurodytą automobilį įvykio dieną ir metu vairavo M. J., t. y. ar jis yra tinkamas atsakomybės subjektas dėl nurodyto įvykio pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
M. J. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, teigdamas, jog 2016 m. birželio 2 d. nurodytu laiku jis automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai nevairavo, nes nurodytą dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val. buvo darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Rūdiškės, Trakų r. Nurodė, kad automobilį pažeidimo padarymo dieną vairavo jo draugė J. A., kuri važiavo tartis dėl darbo. Šio teiginio patvirtinimui M. J. pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog 2016 m. birželio 2 d. jis dirbo įprastu darbo grafiku nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 13.00 val.), niekur nebuvo išvažiavęs ir minėtą dieną nesirgo. Prie pažymos pridėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame užfiksuota, jog 2016 m. birželio 2 d. M. J. dirbo 8 valandas (b.l. 10, 11-12).
Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovas B. M. ir cecho meistras K. D., kurie, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kategoriškai patvirtino teismui, kad 2016 m. birželio 2 d. M. J. visą darbo dieną buvo darbovietėje ir niekur iš jos išvykęs nebuvo. Minėti liudytojai taipogi nurodė, kad jeigu M. J. būtų darbo metu kur nors išvykęs, tai, visų pirma, atsispindėtų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuriame fiksuojamas konkretus kiekvieno darbuotojo dirbtas laikas (fiksuojamas net išvykimas pas gydytoją) bei, visų antra, tai būtų pastebėta, nes visi darbuotojai dirba vienoje didelėje cecho patalpoje (teismui pateikta cecho, t. y. patalpos, kurioje dirbo ir M. J., nuotrauka), yra gerai matomi ir jų visų darbas yra taip vadinamo grandininio pobūdžio, nes kiekvienas darbuotojas turi atlikti tik jam skirtą funkciją ir jeigu ko nors iš darbuotojų tuo metu nėra, gali sutrikti visas gamybos procesas. Liudytojas K. D., be kita ko pažymėjo, kad M. J. atlieka labai svarbią taip vadinamą „šaudymo“ funkciją, kai šaudoma metalinėmis kabėmis, kuriomis yra sutvirtinamas gaminys. Jis vienas įmonėje gali dirbti su šaudymu, kiti darbuotojai šios teisės neturi, nes naujoką reikėtų apmokyti bent dvi dienas, kad jis galėtų atlikti šį darbą. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei, kaip jau minėta, pateiktiems rašytiniams įrodymams, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiui (b.l. 10, 11-12), savo ruožtu objektyvių pakankamų duomenų, leidžiančių abejoti nurodytais liudytojų parodymais, byloje nenustatyta. Iš UAB „TELE2“ pateiktos informacijos taipogi matyti, kad 2016 m. birželio 2 d., nuo 10.00 val. iki 12.00 val. iš M. J. telefono numerio niekur nebuvo skambinta (b.l. 17, 18), todėl nustatyti, kur jis buvo nurodytu laiku šiuo būdu nėra galimybės.
Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus apie tai, kad jis 2016 m. birželio 2 d. automobilio nevairavo, patvirtino liudytojos J. A. bei jos motina S. A.. J. A., tiek nagrinėjant jos atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-10169-932/2016, tiek nagrinėjant šią bylą, nuo pat pradžių teigė, kad automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 2 d. vairavo būtent ji, tą dieną ji važiavo tartis dėl darbo, pastatė automobilį aikštelėje adresu Savanorių pr. 178, Vilniuje, ir išvažiuodama iš aikštelės galimai galėjo kliudyti kitą stovintį automobilį, tačiau to nepastebėjo, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Liudytoja S. A. patvirtino teismui savo dukters J. A. parodymus bei nurodė, kad pažeidimo padarymo dieną ji važiavo kartu su dukterimi, sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, nes duktė vasaros laikotarpiui norėjo įsidarbinti jos darbovietėje „Vilniaus baldai“. Išvažiuojant iš aikštelės, esančios Savanorių pr. 178, jos nepastebėjo, kad būtų kliudžiusios kitą automobilį. Liudytoja S. A. nurodė, kad tuo metu jos plaukai buvo ilgesni bei pateikė teismo apžiūrai „Vilniaus baldų“ darbuotojo pažymėjimą, kurio nuotraukoje ji yra užfiksuota su šviesiais iki pečių plaukais.
Liudytoja A. G., betarpiškai mačiusi nagrinėjamą įvykį, patvirtino teismui, kad pasišalinusiame iš eismo įvykio automobilyje, šiam pasukus į dešinę, ji matė tik šio automobilio dešinę pusę ir pro atvirą langą priekinėje keleivio vietoje sėdinčią merginą ilgais šviesiais plaukais, kurios veido bruožų ji neįsidėmėjo. Ji jautė, kad už automobilio vairo sėdėjo vaikinas, tačiau kategoriškai to patvirtinti negalėjo.
M. J. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, iš esmės yra grindžiama tik asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriuo liudytoja N. T. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų nurodė į nuotrauką Nr. 2, kurioje užfiksuotas M. J., kuris labiausiai iš šukuosenos, ausų ir skruostikaulių bruožų panašus į asmenį, 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val. vairavusį automobilį Savanorių pr. 178, Vilniuje bei padariusį pažeidimą (b.l. 15-16) bei šios liudytojos parodymais. Liudytoja N. T. teismo posėdyje nurodė mačiusi, kad už automobilio vairo sėdėjo vaikinas, o šalia jo sėdėjo mergina ilgais šviesiais plaukais. Automobilis į ją judėjo šonu iš dešinės pusės ir artinantis prie jo liudytoja pagal šukuoseną ir veidą nusprendė, kad automobilį vairuoja vyras. Vairuotojo veidą matė iš šono profiliu maždaug 5 metrų atstumu, tiesiai jo veido nematė. Policijoje jai taip pat rodė vaikinų nuotraukas ir iš jų ji atpažino vaikiną, kuris yra panašiausias į vairuotoją. Vairuotoją ji labiausiai įsidėmėjo posūkio metu ir apklausiant ją pirmą kartą teisme liudytoja (nagrinėjant J. A. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą), koridoriuje ji matė vaikiną, kuris nagrinėjamo įvykio metu vairavo automobilį.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino bei nuosekliai teigė, kad pažeidimų padarymo dieną jis automobilio apskritai nevairavo, nes tuo metu buvo darbe, ką patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai B. M. ir K. D., taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis, taip pat įvertinus liudytojų J. A. ir S. A. parodymus, jog pažeidimo padarymą dieną automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent J. A., liudytojos A. G. parodymus, iš kurių matyti, kad ji tik matė priekinėje keleivio vietoje sėdinčią merginą ilgais šviesiais plaukais, kas buvo už vairo nematė, tik nujautė, kad automobilį vairavo vaikinas, liudytojos S. A. teismo apžiūrai pateiktą darbuotojo pažymėjimą, kurio nuotraukoje ji yra užfiksuota su šviesiais iki pečių plaukais, teismas nagrinėjamoje situacijoje negali pripažinti M. J. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, remdamasis vien liudytojos N. T. parodymais, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriais teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti. Be to, liudytojos N. T. teigimu, vairuotoją ji matė profiliu 5 metrų atstumu, tiesiai jo veido nematė, o policijoje iš jai pateiktų nuotraukų ji atpažino vaikiną, kuris tik buvo panašiausias į vairuotoją iš šukuosenos, ausų ir skruostikaulių bruožų. Atsižvelgiant į tai, kad N. T. vairuotoją matė važiuojančiame automobilyje gana trumpą laiko tarpą bei įvertinus tai, kad automobilis jos atžvilgiu važiavo iš šono ir buvo jai iš dešinės, t.y. keleivio pusės, neatmetama galimybė, jog liudytoja galėjo ir sąžiningai suklysti, juolab įvertinus ir aplinkybę, kad iki atpažinimo policijos įstaigoje ji M. J. matė teisme nagrinėjant J. A. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Eismo įvykis įvyko 2016 m. birželio 2 d., taigi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį baigiasi 2016 m. gruodžio 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas nutarimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka ir apskundimo terminas baigtųsi bei byla būtų nagrinėjama (jei būtų paduotas dėl nutarimo apeliacinis skundas) jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, siekiant to išvengti, yra pagrindas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą M. J. atžvilgiu dėl teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Pratęsti administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje M. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį dėl 2016 m. birželio 2 d. įvykio, administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 2 d.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.